Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. ir N. P. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintas skundas patenkintinas iš dalies.

Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad paminėti sprendimai būtų nuginčyti. Akcentuotina, jog vertinimas, ar VSDFV Prienų skyrius (šiuo metu VSDFV Alytaus skyrius) pagrįstai minėtais sprendimais nutraukė invalidumo/netekto darbingumo pensijos mokėjimą, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Galiojantys sprendimai dėl invalidumo/netekto darbingumo pensijos mokėjimo J. I. nutraukimo nuo 2009 m. spalio 1 d. tiek pensiją gaunančiam asmeniui, tiek institucijai apskaičiuojančiai bei mokančiai pensiją, sukelia teisines pasekmes. Taigi, akivaizdu, jog VSDFV Prienų skyriui 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukus J. I. netekto darbingumo pensijos mokėjimą minėta pensija nebuvo apskaičiuojama, t. y. šių išmokų suma nebuvo sukaupta, o įpėdiniai negali paveldėti to, ko palikėjas neturėjo (negavo). Atsižvelgus į nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, spręstina jog VSDFV Alytaus skyrius pagrįstai į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_PZ-91 neįtraukė ir pareiškėjui J. I. neišmokėjo invalidumo/netekto darbingumo pensijos sumų už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 7 d., todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

VSDFV Prienų skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 28A-6575 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. P11-6526 priėmimo metu galiojusio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalį VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnyje reglamentuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui J. I. nėra užkirstas kelias dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir atsinaujinus terminus bei nuginčijus minėtus sprendimus, vėl kreiptis į teismą dėl neišmokėtos invalidumo/netekto darbingumo pensijos priteisimo.

Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo J. I., atsakovas nurodė, jog VSDFV Prienų skyrius žalos atlyginimą išmokėjo iki 2009 m. birželio 30 d. Priskaičiuotos ir neišmokėtos sumos už 2009 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. grąžintos išmokas mokančios organizacijos kaip neišmokėtos, kompensacijos mokėjimas nutrauktas nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš J. I. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos byloje esančių dokumentų duomenų matyti, jog sprendimas dėl minėtos kompensacijos mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo nėra priimtas, t. y. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos byloje nutraukimo ar sustabdymo sprendimų nėra. Nesant priimtiems sprendimams dėl žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo, kompensacija J. I. turėjo būti apskaičiuojama ir mokama iki pat jo mirties dienos – (duomenys neskelbtini) Dėl to teismas daro išvadą, jog VSDFV Alytaus skyrius nepagrįstai į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_PZ-91 neįtraukė ir J. I. neišmokėjo J. I. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)

Atsakovas į administracinę bylą pateikė duomenis, jog J. I. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) sudaro 5833,98 Eur (b. l. 9–11). Byloje nekyla ginčo dėl minėtos sumos apskaičiavimo teisingumo. Taip pat byloje nekyla ginčo dėl pareiškėjo J. I. teisės paveldėti neišmokėtą J. I. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinę kompensaciją (atsakovas šią teisę pripažino nuspręsdamas išmokėti J. I. negautą J. I. kompensaciją už 2009 m. liepos – spalio mėnesius). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjui J. I. 5833,98 Eur J. I. neišmokėtos žalos atlyginimo netekto darbingumo kompensacijos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas J. I. taip pat teigia jog VSDFV Alytaus skyrius nepagrįstai atsisakė išmokėti jam J. I. senatvės pensiją, kuri privalėjo būti mokama nuo 2012 m. kovo 7 d. iki (duomenys neskelbtini)

Pensijų įstatymo (ginčui aktuali iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Nuostatų 55 punkte buvo nustatyta, kad prašymą skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniam skyriui, o Nuostatų 56 punkte nustatyta, kokius dokumentus asmuo turi pateikti prie prašymo skirti senatvės pensiją. Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A15-624/2005 konstatavo, jog pagal Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytą teisinį reglamentavimą, tam, kad teisė į pensiją būtų realizuota, asmuo turi išreikšti savo valią dėl pensijos skyrimo, pateikdamas prašymą bei reikiamus dokumentus. Taigi, Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, jog prašymo su reikiamais dokumentais pateikimas yra būtina sąlyga pensijai paskirti.

J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), Pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 3 priede nustatytas 62 metų 8 mėnesių senatvės pensijos amžius būtų sukakęs (duomenys neskelbtini). J. I. VSDFV Alytaus skyriui prašymo skirti senatvės pensiją ir kitų dokumentų nėra pateikęs, tad senatvės pensija J. I. nebuvo ir neturėjo būti paskirta. Taigi, J. I. apskaičiuotų ir dėl mirties jo negautų senatvės pensijos sumų nėra. Dėl to darytina išvada, jog VSDFV Alytaus skyrius teisėtai ir pagrįstai į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_P22-91 neįtraukė nepaskirtos senatvės pensijos sumų už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 7 d. iki (duomenys neskelbtini)., nes dėl senatvės pensijos skyrimo J. I. nesikreipė, ši pensija jam nebuvo paskirta ir šios sumos nėra sukauptos.

Sprendžiant dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. P11-279 „Dėl atsisakymo skirti laidojimo išmoką mirus J. I.“ teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti laidojimo išmoką mirusįjį J. I. palaidojusiam asmeniui, pažymėtina, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 80 punkte buvo nustatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. Nuostatų 81 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį pensininką palaidojusiems asmenims pensija išmokama pateikus mirties liudijimo originalą. Taigi, teisinis reglamentavimas dėl laidojimo išmokų išmokėjimo tiesiogiai susijęs su mirusiajam paskirtos pensijos mokėjimu. Kadangi J. I. senatvės pensija nebuvo paskirta ir nebuvo mokama, todėl ir Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje bei Nuostatų 80 punkte numatytą išmoką mokėti nėra teisinio pagrindo. Be to, tam, kad asmeniui būtų išmokama Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 80 punkte nustatyta išmoka, šiuo teisiniu reglamentavimu yra nustatytos dvi sąlygos: pirma – asmuo mirties dieną turi būti pensijos gavėjas, antra – pensininkas turi būti palaidotas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35-805/2017 buvo nuspręsta J. I., kuris 2009 m. liepos 3 d. išėjo iš namų ir dingo, paskelbti mirusiu ir mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Taigi, ginčo, jog J. I. palaikai nebuvo rasti ir jis nebuvo palaidotas taip, kaip numato teisinis reglamentavimas, nėra. Vien faktinės aplinkybės, kad paskelbtas mirusiu J. I. palaidotas nebuvo, pakanka, jog Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 80 punkte nustatyta išmoka nebūtų išmokėta. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė neskirti N. P. vienkartinės išmokos mirus J. I..

Teismas taip pat pabrėžia, kad ginčijamas VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. P11-279 „Dėl atsisakymo skirti laidojimo išmoką mirus J. I.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo naikinti patikslintame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas savarankiškai taip pat nenustatė kitų ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis). Įvertinus tai, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. P11-279 „Dėl atsisakymo skirti laidojimo išmoką mirus J. I.“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjos N. P. reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti 474,18 Eur laidojimo pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų patikslintas skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Šioje administracinėje byloje taip pat reiškiamas reikalavimas panaikinti VSDFV 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7147, kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo J. I. 2017 m. spalio 4 d. pareiškimą „Dėl neteisingai apskaičiuotų mirusiam asmeniui neišmokėtų išmokų ir (ar) jo įsiskolinimo“ ir 2017 m. spalio 11 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. P11-279“. Minėtame VSDFV sprendime buvo pasisakyta dėl netekto darbingumo pensijos, senatvės pensijos, periodinės netekto darbingumo kompensacijos, VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. P11-279. VSDFV Alytaus skyriaus veiksmai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime buvo pripažinti teisėtais ir 2017 m. spalio 4 d. pareiškimas bei 2017 m. spalio 11 d. skundas nepatenkinti.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. P11-279 yra teisėtas ir pagrįstas bei konstatavus, jog VSDFV Alytaus skyrius pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui mirusiojo J. I. netekto darbingumo pensiją nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 7 d. bei senatvės pensiją nuo 2012 m. kovo 7 d. iki (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo naikinti VSDFV 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7147 dalies, kuria konstatuotas šių VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų bei VSDFV Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. P11-279 teisėtumas. VSDFV 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7147 šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas VSDFV Alytaus skyrius nepagrįstai į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_PZ-91 neįtraukė ir J. I. neišmokėjo J. I. žalos atlyginimo netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), todėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad VSDFV Alytaus skyrius 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. PE-P22-91 teisingai nurodė J. I. paskaičiuotą, tačiau neišmokėtą 267,74 Eur kompensacijos sumą, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Likusieji proceso šalių bei jų atstovų išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7147 dalį, kurioje konstatuota, kad VSDFV Alytaus skyrius 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. PE-P22-91 teisingai nurodė J. I. paskaičiuotą, tačiau neišmokėtą 267,74 Eur kompensacijos sumą.

Įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjui J. I. 5833,98 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų 98 euro ct) netekto darbingumo kompensaciją, paskirtą J. I. ir neišmokėtą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.