Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. I-1752-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
I-1752-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06662-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. M., V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos mokyklos, Lietuvos policijos mokyklai
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1752-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06662-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir V. B. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos mokyklos, Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. M. su 2013 m. gruodžio 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1-4). Pareiškėjas V. B. su 2013 m. gruodžio 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos policijos mokyklos 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 144-S-1424 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“; priteisti nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 28-31). J. M. nurodo, kad 2009 m. sausio 5 d. buvo paskirta į Lietuvos policijos mokyklos ( toliau – Mokykla) (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės kategorija, A-13). V. B. 2008 m. birželio 30 d. buvo paskirtas į Mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės kategorija A-11). Nuo 2009 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į Mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės kategorija, A-11), kurias eina iki šiol.Mokykla remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad Mokykla neturi teisės perimti atitinkamam teisėkūros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiškėjams susidariusių sumų išmokėjimo sąlygų, būdo, laikotarpio, nes tokį sprendimą pagal suteiktą kompetenciją priima įstatymų leidėjas, įgyvendindamas teisėkūros funkciją. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir atitinkamam teisėkūros subjektui vykdant savo konstitucinę pareigą ir šiuo metu rengiant atitinkamiems valstybės tarnautojams susidariusį praradimų kompensavimo mechanizmą, Mokykla neturi teisinių galimybių skirti ir mokėti tokį darbo užmokestį, kuris atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus (b. l. 10-12, 38-41).Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir V. B. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, b. l. 14-15, 45-46). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo V. B. reikalavimo dėl Mokyklos 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 144-S-1424 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. M. ir V. B. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis