Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo V. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str., skirtas 20 parų administracinis areštas be transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 1 d. 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,72 prom.), neturėdamas teisės vairuoti jo. Pakartotinai per metus padarydamas tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kurioje nekonfiskuota transporto priemonė – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytą transporto priemonės automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Pažymima, kad teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma, be to, remiantis ATPK 26 str. 1 d., nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu neginčijama padarytos veikos kvalifikacija pagal ATPK 130² str., keliamas tik nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 130² str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ str. trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² str., 67 str. pirmojoje dalyje, 85 str. antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 str. pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ str., 87⁷ str. pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87¹² str. trečiojoje dalyje, 88, 90 str., 110 str. antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str., 130 str. pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ str., 152¹⁴ str. ketvirtojoje dalyje, 153¹ str. ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ str., 154⁶ str. antrojoje dalyje, 158 str. antrojoje dalyje, 163² str. pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 173, 188¹⁸ str., 209¹ str. antrojoje dalyje, 209² str. pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ str., 209⁴ str. trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Taigi, transporto priemonės konfiskavimas, padarius ATPK 130² str. numatytą administracinės teisės pažeidimą, pagal įstatymo sankciją yra privaloma administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad V. A. praeityje jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (23 b. l.), paskirta nuobauda teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nuo naujo pažeidimo nesulaikė, todėl laikytina, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina nuobauda, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Iš tiesų, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, ir ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011), t. y. tam tikrais atvejais, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės savininkas neteko transporto priemonės valdymo teisės dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas gali transporto priemonės nekonfiskuoti.

Nors šiuo atveju automobilio savininkas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuoti savo automobilio V. A. nedavė (28–29 b. l.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. netinkamai rūpinosi savo turtu ir sudarė sąlygas jo automobiliu pasinaudoti kitam asmeniui – V. A.. Tiek iš A. S., tiek iš V. A. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių aišku, kad A. S. girtą V. A. paliko vieną automobilyje, kuriame buvo automobilio rakteliai (28–29 b. l.). A. S., žinodamas, kad V. A. yra neblaivus, kaip automobilio savininkas ir teisėtas valdytojas, turėjo imtis visų priemonių tam, kad efektyviai užtikrintų, jog transporto priemonė nebūtų panaudota pažeidimui daryti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios aplinkybės, kaip minėta, šioje byloje nenustatytos.

Apygardos teismas, įvertinęs šios bylos teisinę ir faktinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas V. A. atžvilgiu, nes šiuo konkrečiu atveju A. S. nedėjo pakankamai pastangų, kad jam priklausančiu automobiliu negalėtų pasinaudoti automobilyje likęs miegoti neblaivus V. A., todėl A. S. taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, atsirasiančių dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

paskirti V. A. papildomą ATPK 130² str. sankcijoje numatytą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. S., – konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.