Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo, išsprendė klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. liepos 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gauta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl 4 368,00 Eur skolos, 157,25 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla perduodama pagal teismingumą kitam teismui.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Žemaičių g. 22, Klaipėda, taip pat atsakovas A. N. civilinėje byloje Nr. eL2-4978-488/2023 pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė savo gyvenamąją vietą Žemaičių g. 22, Klaipėda. Taigi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste.

5. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, teismo vertinimu, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose, todėl civilinė byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (CPK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.