- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e1-806-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12360-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- A. T.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-12360-20, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir turto konfiskavimu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamsis A. T. 2020 m. vasario 3 d. apie 14 val., iš nuomojamo, J. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 74,84 Eur vertės radiatorių „KERMI“, bei 80,36 Eur vertės radiatorių „Dianorm“, viso pagrobė nukentėjusiosios J. J. turto už 155,20 Eur.
Kaltinamasis A. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė (e. b. l. 56-58, 65-67), kad 2018 gruodžio 26 d. jis iš J. J. išsinuomavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu, neturėdamas pinigų, už 2019 gruodžio ir 2020 sausio mėnesius J. J. nesumokėjo nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, todėl J. J. jo paprašė vasarį iš buto išsikraustyti. Jis suplanavo iš buto išsikraustyti 2020 m. vasario 3 d. Nuomojamame bute buvo daug įvairių jam priklausančių baldų ir daiktų, kuriuos jis vienas nebūtų išnešęs. Todėl pagalbos paprašė savo gero draugo F. Š.. Jis tą pačią dieną atvažiavo mikroautobusu ir visus daiktus jie iš nuomojamo buto išnešė. Bute, šalia lauko durų, buvo padėti supakuoti du nauji radiatoriai. Buto savininkė J. J. juos vasarą nupirkusi paprašė pakeisti iš senų į naujus. Jis radiatorių keisti neskubėjo, po to prasidėjo šildymo sezonas, taip jie ir liko stovėti prie durų. Išsikraustant, 2020 m. vasario 3 d. apie 14 val., jis pamatęs tuos pačius radiatorius, sugalvojo pavogti. Jie buvo nauji, supakuoti, galvojo, gal kada pravers. Todėl juos paėmė kartu su kitais savo daiktais nunešė į F. Š. mikroautobusą. Supranta, kad paimdamas J. J. priklausančius du radiatorius, įvykdė vagystę, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo. Be to besikraustant iš J. J. buto, jis netyčia apgadino svetainės duris, kurios buvo įstiklintos. Su F. Š. jie nešė pro tas duris aukštą, plačią spintą, jis kliudė duris ir išdaužė stiklą. Kadangi stiklas jau buvo išdužęs, jis duris iškėlė iš vyrių ir nunešė į kitą kambary. Kitos, J. J. buto tualeto durys buvo apgadintos per ilgą nuomavimosi laiką. Jos apsigadino nuo jo pastovaus neatsargaus darinėjimo, nesaugojimo. Pripažįsta, kad jis apgadino, nes kuomet atsikraustė į butą, jos nebuvo apgadintos, tačiau tai padarė netyčia. Taip pat žino, kad J. J. yra skolingas, nes nesumokėjo nuomos mokestį už du mėnesius, bei mokesčius už komunalines paslaugas. Tačiau pasirašius 2018 m. gruodžio 26 d. nuomos sutartį, jis jai paliko 200 Eur depozitą, kurio ji jam iki šiol negrąžino. Kadangi jis savo nuosavo būsto neturi, visus savo daiktus iš J. J. buto, bei tuos pačius pavogtus radiatorius, laikinai pasidėjo pas draugą F. Š. garaže, esančiame Kaune. F. Š. apie tai, kad jis pavogė iš J. J. du radiatorius nežino, jis jam nesakė. Jis nė neįtarė, kad jis kartu su savo daiktais išsinešė ir jam nepriklausančius daiktus, t.y. J. J. priklausančius du radiatorius. Jis susisiekė su buto savininke J. J., jie sutarė, kad ji dėl nesumokėtų jo komunalinių mokesčių bei apgadintų buto vidaus durų - pretenzijų jam nereikš, kadangi ji pasilieka ir negrąžins 200 Eur depozitą. Jis jai paaiškino, kad šiuo sunkiu laikotarpiu neįmanoma susirasti darbą, todėl padarytos turtinės žalos jai artimiausiu metu negalės atlyginti. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta.
Liudytoja J. J. parodė (e. b. l. 12-20, 46-48), kad 2020 m. vasario 4 d., apie 20 val., atvyko į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2018 m. gruodžio 26 d., buvo išnuomojusi A. T.. Tą dieną ji pastebėjo, kad iš buto yra dingę du nauji radiatoriai: „Kermi“ 74,84 Eur vertės ir „Dianorm“ 80,36 Eur vertės. Taip pat pastebėjo, kad yra sugadintos dvi vidaus durys, kurias vertina po 100 Eur. Nuomininkas A. T. iš buto išsikraustė nieko jai apie tai nepranešęs bei nesumokėjęs už suteiktas paslaugas. Bendrai jai padaryta 355,20 Eur turtinė žala. Kai 2018 m. gruodžio 26 d. su A. T. pasirašė nuomos sutartį, jis jai sumokėjo 200 Eur depozitą. Šiuos pinigus ji jam negrąžino, nes jis išsikraustė iš jos, prieš tai su ja nesusitikęs. 2020 kovo mėnesio pabaigoje su ja telefonu susisiekė A. T.. Jie susitarė, kad už paliktą jo depozitą, ji padengs jo įsiskolinimą už komunalinius mokesčius, taip pat neturės pretenzijų dėl sugadintų durų, kurias jis sugadino netyčia. A. T. iki šiol jai neatlygino padarytos turtinės žalos už pavogtus iš jos buto dvejus radiatorius. Radiatorių jis jai negrąžino, nes kaip sakė, nežino, kur jie galėtų būti. Pats neatsimena, kur juos per kraustynes padėjo. A. T. minėjo, kad yra nedirbantis, šiuo laikotarpiu jam sunku įsidarbinti ir užsidirbus taip atlyginti jai padarytą žalą. Ji pagalvojusi ir pasitarusi su artimaisiais, nusprendė, kad civilio ieškinio byloje nereiškia ir ateityje nereikš. Turtinė žala dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nedidelė, todėl atsisako civilinio ieškinio byloje.
- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. J. 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą prašydama įstatymo numatyta tvarka nubausti asmenis, kurie iš jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė du naujus radiatorius, kurių bendra vertė 155,20 Eur ir sugadino dvi vidaus duris. (e. b. l. 12-20);
- įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buto apžiūra. Fotografuotas bendras gyvenamojo buto kambarių vaizdas. Apžiūros metu, nustatyta, kad svetainės kambaryje prie galinės sienos stovi spinta, į kurią atremtos baltos spalvos sudaužytos durys. Vonios kambario durys taip pat apgadintos. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu jokių bylai reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (e. b. l. 25-26, 27-30);
- iš 2020 m. kovo 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. savanoriškai pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, buto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei UAB „Prabauda“ kvitą su radiatorių kainomis (e. b. l. 34-40);
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. T. iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 74,84 Eur vertės radiatorių „KERMI“, bei 80,36 Eur vertės radiatorių „Dianorm“, viso pagrobė turto už 155,20 Eur, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymius.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 12 straipsnį priskiriama baudžiamajam nusižengimui, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 89-90, 91-94).
Kaltinamasis teistas (e. b. l. 69-79), baustas administracine tvarka (e. b. l. 80-84), nedirba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 60-62).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija, buto priėmimo-perdavimo akto kopija, bei UAB „Prabauda“ kvitas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. T. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija, buto priėmimo-perdavimo akto kopija, bei UAB „Prabauda“ kvitas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Išaiškinti nuteistajam A. T., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.
Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.
Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.