Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), klausimą, pasibaigus įstatymo numatytam šešių mėnesių terminui per kurį privaloma spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 403 straipsnio 3 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi V. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje padarymo.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimis V. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas.

V. J. gydomas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2020-03-04 teismui pateikus raginimą gydymo įstaigai dėl kreipimosi su teikimu į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, 2020-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriuo siūlo panaikinti V. J. priverčiamąją medicinos priemonę-ambulatorinį stebėjimą, nes pacientas laikėsi visų nurodymų ir laiku atvykdavo į gydymo įstaigą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį, priverstinio hospitalizavimo atvejų ir priverstinio gydymo metu taikomų fizinio suvaržymo priemonių stebėsena (monitoringas) vykdoma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 43 ir 44 punktuose numatyta, jog sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka rengia teikimą teismui, prašydama priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti arba nutraukti, priemonė keičiama, gavus teismo nutartį, analogiška tvarka yra ir tuo atveju, kai pacientas pažeidinėja stebėjimo sąlygas, ambulatorinis priverstinis gydymas keičiamas priverstiniu gydymu stacionare.

Šiuo atveju tokio teikimo byloje nėra, teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo.

Pažymėtina, jog byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas negali būti prilyginamas teikimui ir išvadai, numatytiems BPK 405 straipsnio 3 dalyje, Tvarkos aprašo 43 ir 44 punktuose, jis nėra informatyvus, nes neaišku, kokiu metu V. J. buvo paskirti vizitai pas gydytoją bei socialinį darbuotoją, kokiu būdu apie vizitų laiką jis buvo informuotas ir pan., nėra pateikta ir komisijos išvada.

Byloje nesant tinkamai pateikto teikimo bei sveikatos priežiūros įstaigos išvados dėl V. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo, teismas negali spręsti apie asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 5 punktą psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki priverstinio gydymo pratęsimo termino pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, priima sprendimą nepratęsti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo arbą jį (juos) pratęsti, bet kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Įstatymas nenumato priemonių, kurios turi būti taikomos kai psichikos sveikatos priežiūros įstaiga įstatymo nustatytu laiku nesikreipia į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo arba nutraukimo, nepateikia teismui įstatymu numatytos išvados. Tačiau vertinant aplinkybę, kad asmens teisės negali būti suvaržytos nesant tam įstatymo numatyto teisinio pagrindo, teismo manymu, pasibaigus įstatymo įsakmiai nurodytam 6 mėnesių priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo terminui, šios priemonės taikymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, 22 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pasibaigė įstatymo numatytas terminas per kurį buvo galima spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo V. J., todėl panaikina paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Esant tokiai situacijai, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo BPK 405 straipsnio 3 dalies reikalavimų pateikti teismui komisijos išvadą apie asmens psichinę sveikatą, 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 reikalavimų, siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai spręsti klausimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumą teikti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsniu, 405 straipsnio 5 dali,

nutarė:

V. J. panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, paskirtą (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pasibaigus įstatymo numatytam šešių mėnesių terminui per kurį privaloma spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai spręsti klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumo teikti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paslaugas. Apie šio siūlymo išsprendimą informuoti Plungės apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.