Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje šventė J. B. gimtadienį. Po to grįžo namo, paskambino draugams, kurie vėliau pas juos atvažiavo. Gali būti, kad bute šioks toks triukšmas buvo, gal muzika grojo per garsiai, dėl ko pas juos atėjo kaimynė. Prieš tai buvo dingusi šviesa, suprato, kad gal dėl triukšmo, todėl garsą sumažino. A. T. nuėjo iki durų, o ten jau laukė kaimynė, tuomet atėjo ir jis. Kaimynė pradėjo pasakoti, kad jie per daug sau leidžia, labai triukšmauja, muzika groja per garsiai. Bandė susitarti gražiai, pasakė, kad sumažinsi garsą, nebetriukšmaus, tačiau kaimynė norėjo užeiti pas juos į vidų, padaryti tvarką. A. T., norėdamas uždaryti duris, patraukė nuo durų rankenos jos ranką, o jis gal truputį stumtelėjo ją, kad galėtų uždaryti duris. Jokio smurto prieš R. J. nevartojo, tačiau pripažįsta, kad stumtelėjo arba sudavė jai į krūtinės sritį, A. J. nieko nedarė. Teigia, kad keiksmažodžiais plūdosi tiek jie, tiek kaimynai. Įvykio metu niekas nebuvo užlaužta, niekas R. J. nesudavė. Atvažiavę policijos pareigūnai norėjo išsiaiškinti, nuo ko viskas prasidėjo. Gali būti, kad vartojo necenzūrinius žodžius iš pykčio, tačiau jie nebūtinai buvo skirti pareigūnams. Nurodė, kad jis pripratęs keiktis, tai gal tuo metu galėjo keiktis ir pareigūnai galėjo suprasti, kad tie žodžiai adresuoti jiems. Dėl to gailisi, buvo išgėręs, nekontroliavo savęs. Su pareigūnais jokio konflikto ar muštynių nebuvo, tačiau jie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Praėjus nakčiai, tyrėjas išsikvietė ą apklausą, tačiau jis beveik nieko neatsiminė, nes tą vakarą buvo girtas. Apklausos protokolą pasirašę galima sakyti nieko neatsiminęs. Po kurio laiko dar kartą pasikvietė apklausti, parodė, kas surašyta, tą kartą jis beveik neskaitė, nes tyrėjas sakė, kad nieko nebus, sakė nueiti pas moteriškę atsiprašyti jos, paklausti ar gali atlyginti žalą ir susitaikyti. Nuėjome pas tą moterį, iš pradžių jos nebuvo, buvo tik jos sūnus A. J.. Su juo pakalbėjo, norėjo pasiūlyti 400 Lt. Jis iš pradžių, bet po kurio laiko atėjo į jų butą, atidavė pinigus ir pasakė, kad nieko nebus. Paskui nuėjo pakalbėti pas R. J., davė jai 800 Lt, o ji pasakė, kad nuvažiuos į komisariatą ir pasirašys susitaikymą. Po 2-3 savaičių galvojo, kad viskas baigėsi, paskambino tyrėjas, sakė atvažiuoti pas jį pasikalbėti, pasakė, kad viskas baigta, byla nutraukta, atvažiuoti pasirašyti. Nuvažiavo pas tyrėją, pasirašė ir jis pasakė, kad viską perims prokuratūra, teismas sutvarkys, bet gavosi atvirkščiai. Pasitikėjo tyrėja, sumokėjo moteriškei, atlygino žalą. Prisipažįsta, kad iš pykčio pavadino pareigūnus 1-2 negražiais žodžiais, jis ir taip dažnai keikiasi, tačiau, kad labai neplūdo ir su jais nesimušė. Dėl civilinio ieškinio mano, kad jis tikrai per didelis, sutiktų sumokėti 100-200 Lt.

Kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną šventė jo gimtadienį. Vėliau grįžo namo, pasikvietė pora draugų su draugėmis ir pradėjo švęsti, tuomet dingo elektra. A. T. išėjo pažiūrėti į koridorių kas ten darosi, vėliau išėjo M. V., o paskui jis. Plūdosi su kaimynais, keiksmažodžių buvo tiek iš jų pusės, tiek iš jo, kažkiek pasikeikė ir grįžo į vidų. Vėliau sugrįžo A. T. su M. V. ir atvažiavo pareigūnai. Buvo girtas, tačiau asmeniškai pareigūnams nieko nesakė, nemano, kad juos asmeniškai galėjo įžeisti. Gal kokį žodį pasakė, bet labai neplūdo. Manė, kad pareigūnai sulaužė jo telefoną, todėl galėjo kažką jiems dėl to pasakyti. Po įvykio nuėjo susitaikyti, mokėjo pinigus, o su pareigūnais nebandė taikytis, nebuvo susitikę. Tyrėjas pasakė, kad paskaityti, pasirašyti, kad bus susitaikymas, teismo nebus, tuomet jis paskaitė ir pasirašė. Sumokėjo nukentėjusiajai 800 Lt, susitarė, jos atsiprašė. Yra įrašas, tačiau jokio dokumento neturi. Mano, kad pareigūnų ieškinys per didelis.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje šventė draugo gimtadienį ir gana smarkiai visi apgirto. Visi grįžo namo, tuomet jis nutarė pamiegoti. Buvo daug išgėręs, jam buvo nustatytas maždaug keturių promilių girtumo laipsnis. Vėliau prabudo nuo triukšmo, nuėjo į buto koridorių, kur buvo sambūris. Pabudęs būna labai irzlus, pradeda visus plūsti negražiais žodžiais, nebūtinai necenzūriniais, tačiau keiksmažodžius naudoja iš įpratimo. Su kaimynais iki tol susitikęs nebuvo, atsikėlęs juos matė prie durų, pradėjo rėkti, kad leistų miegoti, tačiau kaimynų neplūdo. Plūdo visus, kurie buvo kambaryje, prie durų, savęs nestabdė. Nurodė, kad pareigūnų neplūdo, iš darbo jų atleisti negrasino. Prisimena, kad jam pasakė apsirengti, nes kažkur važiuos. Apsirengus jį išvežė, tačiau nesuprato dėl ko. Jam policijos komisariate pareigūnai kišo galvą į unitazą, buvo pažemintas jo orumas, buvo įžeidinėjamas, tačiau nurodė, kad jis ne toks žmogus, kad bylinėtųsi ar bandytų kažką daryti. Kitą dieną komisariate juos iš karto apklausė, tačiau jis nesijautė stabiliai, negalėjo blaiviai mastyti, sakyti tiesos. Gali būti, kad neperskaitė iki galo, ką surašė tyrėjas. Jis jiems pasakė, kad jei pasirašys, susitaikys su moterimi, nebus bylos, tiesiog gaus baudą už pareigūnų įžeidimą. Sakė jiems susirasti moterį, atlyginti jai moralinę žalą ir pasirašyti popierių. Tuomet jie nuėjo pas R. J. į laiptinę, su ja šnekėjosi apie pinigus, norėjo, kad ji pasirašytų, jog jai už moralinę žalą sumokėta, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad pasirašys pas tyrėją. Nemano, kad nukentėjusiajai turi mokėti antrą kartą. Mano, kad jis jai nieko nepadarė ir neįžeidė. Dėl pareigūnų mano, kad jų toks darbas, jie kiekvieną kartą mato girtus, siautėjančius. Gailisi, kad kažkam pasakė įžeidžiančių žodžių, bet pareigūnams nesakė.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje šventė J. B. gimtadienį, paskui grįžo ir pratęsė savo bute. Šventė tol, kol kaimynai išjungė elektrą. Jis pirmas nuėjo atidaryti durų, ten stovėjo R. J.. Ji pradėjo rėkti, kad jie triukšmauja, neduoda jai miegoti, pasakė, kad kvies policiją. Jis pasakė, kad gali žmoniškai susitarti, kad muziką patildys, tačiau ji peržengė namų slenkstį, pasakė, kad nori pažiūrėti, kad bute per daug žmonių. Jis supyko ir pasakė jai eiti ir skambinti policijai. Tuomet atėjo M. V., o nukentėjusioji buvo nusitvėrusi už durų rankenos. M. V. ją pastūmė, o jis patraukė jos ranką nuo rankenos. Tuomet jis pritildė muziką, visi norėjo skirstytis, tačiau atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai jam surakino rankas, o keikėsi tik tada, kai antrankiai spaudė riešus, pareigūnų mentais nevadino, necenzūriniais žodžiais neplūdo. Gali būti, kad traukdamas R. J. ranką nuo rankenos, ją užlaužė. Konflikto metu keikėsi tiek jis, tiek kaimynai. Mano, kad civiliniai ieškiniai per dideli, jis tiek neuždirba, gaunu 600 Lt. R. J. atlygino 800 Lt. Asmeniškai šnekėjo su jos sūnumi, jis pasakė, kad jam net nereikia jokių pinigų, čia dėl mamos. Padavė jam 400 Lt, o jis pasakė, kad viskas gerai. Vėliau atėjęs pasakė, kad mamai per mažai, tuomet paskambino tėvams, kad pervestų, nunešė 800 Lt. Pasakė, kad viskas gerai, kad viską sutvarkys, nueis į policiją, atsiims pareiškimą. Atsinešė lapelį, kad susirašyti, bet ji pasakė, kad reikia eiti pas tyrėją ir pasirašyti. Jie pasiūlė ją nuvežti, o R. J. buvo maloni, sakė pati nuvažiuos, sutvarkys, o jie patikėjo. Supranta, kad įžeidė pareigūnus, bet po 2500 Lt jis sumokėti negalės. Jakubauskų atsiprašėme ne vieną kartą. Mano, kad gal dėl 5000 Lt R. J. pakeitė parodymus.

Nors kaltinamieji M. V., J. B., M. V. ir A. T. kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad tą vakarą bute buvo triukšmas ir ji pabeldė į duris. Atidarius duris pasipylė smūgiai, ją pradėjo necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių M. V. nebuvo, buvo tik kiti vaikinai. Jai užsuko ranką ir vienas iš kaltinamųjų sudavė smūgį. Tuomet atėjo jos sūnus, kuriam taip pat buvo suduoti smūgiai. Kaimynė matė įvykį, bet ji bijo kaltinamųjų, todėl nedavė parodymų. A. paėmė telefoną, rinko numerį, bet įsikišo mergaitės, kurios buvo kartu su kaltinamaisiais, ir tada jie aprimo. Policijai atvykus matė, kad policininkui vaikinas su akiniais spyrė, jį plūdo. Kaltinamieji šaukė, kad jie baiginėja teisę ir grasino policijos pareigūnus atleisti iš darbo. Civilinį ieškinį palaiko, kadangi jai buvo sutrikdyta sveikata, J. B. jai smarkiai sudavė į krūtinę, užlaužė pirštą, plūdo necenzūriniais žodžiais, po įvykio pablogėjo sveikata, turėjo operaciją dėl bambos išvaržos, prasidėjo mikčiojimas. Kaltinamieji jos neatsiprašė, atlyginti žalos nesiūlė.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad triukšmas kaltinamųjų bute buvo nuo vakaro, o apie 24 val. mama neišlaikė triukšmo ir nuėjo į kaltinamųjų butą. Vėliau atėjęs pamatė pusnuogį besikeikiantį M. V., pasakė jam nesikišti, bet jis dar labiau keikėsi. Vaikinas su trumpikėmis stumdėsi, kiti kaltinamieji mamą nustūmė į koridoriaus galą ir pradėjo smūgiuoti, tuomet jis siekdamas apsaugoti mamą uždengė ją savo kūnu. A. T. stūmė mamą, tuomet atėjo merginos ir patraukė vaikinus, jie visi buvo neblaivūs. Tuomet jis paskambino policijai, atvykus pareigūnams nurodė butą, policija bandė atidaryti duris, tačiau durų ilgai niekas neatidarė. Vėliau jie duris atidarė, vyko suėmimas, kaltinamieji keikėsi, triukšmavo, priešinosi. Vaikinų buvo daugiau, todėl policija iškvietė pastiprinimą. Civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos palaiko, kadangi jam buvo padaryti kūno sužalojimai.

Nukentėjusysis N. V. parodė, kad su M. K. gavo pranešimą dėl triukšmo, atvykus pasitiko nukentėjusieji, kurie pasakė, kad vienas vaikinas sudavė, kitas vaikinas užlaužė pirštą. Dvi namo gyventojos sakė, kad tie vaikinai yra įžūlūs, vienai apvėmė langą. Atidarius duris vienas iš kaltinamųjų keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Pirmas vaikinas, kuris atidarė duris, buvo A. T., jis plūdosi, paskui atėjo M. V.. M. V. bandė prieš draugus apsimesti, kad jis yra teisininkas, po to pradėjo stumdytis. Visi keturi kaltinamieji aiškino, kad moka už mokslus tiek, kiek jis neuždirba, plūdo, sakė, kad jie yra vargšai. Vėliau iškvietė pastiprinimą, į kaltinamųjų butą atvyko du papildomi ekipažai, tačiau ir atvykus pagalbai vaikinai visą laiką elgėsi įžūliai ir agresyviai. Reiškia civilinį ieškinį, kurį sudaro 2500 Lt neturtinė žala, kadangi jam reikia klausytis išsišokėlių, per atostogas važinėti į teismo posėdžius.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad patruliavo su N. V. ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės ir girtuokliavimas, o namo gyventojai R. J. nuėjus nuraminti vaikinų įvyko konfliktas, jai buvo grasinama, užlaužė pirštą. Kito buto gyventoja sakė, kad jai apvėmė langus. Jiems pasibeldus duris atidarė A. T., kuris buvo agresyviai nusiteikę, keikėsi, neteikė anketinių duomenų. Vėliau atėjo M. V., pardėjo keiktis, grasinti atleidimu iš darbo. J. B. juos taip pat plūdo necenzūriniais žodžiais, dar apkaltino, kad sudaužė tėvo dovanotą telefoną. Civilinį ieškinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos palaiko, kadangi kaltinamieji įžeidė jo garbę ir orumą, pajuto nerimą, kadangi grasino atleisti jį iš darbo.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o R. J. yra jos kaimynė. Ji gyvena žemutiniame bute ir girdėjo, kaip vakare vaikinai kažką šventė. Kaltinamieji labai triukšmavo, galvojo, kad susimušė tarpusavyje ir tada iškvietė policiją. Vaikinai be perstojo keikėsi rusiškais žodžiais, šaukė, kad pareigūnai trukdo jiems švęsti. R. J. skundėsi, kad ją užpuolė, sakė, kad ji išjungė elektrą ir tada ją užpuolė, pastūmė, konfliktavo. Tą vakarą pas ją į butą iš kaltinamųjų balkono įkrito antena, apvėmė langą. Konfliktas vyko laiptinės trečiame aukšte, buvo kaimynai iš 14, 15 buto, du policininkai ir keli vaikinai, kurie keikėsi.

Liudytoja D. V. parodė, kad ji yra M. V. mama, o M. V. yra vyro brolio sūnus. Po įvykio ji susitiko su tyrėju ir jai pasakė, už ką vaikinai buvo sulaikyti. Tyrėjas pasakė, kad nieko čia blogo, viskas bus gerai, tik reikia susitaikyti su moteriške. Vėliau vaikus paleido, o ji su Tumiene nuėjo pas J. ir pasikvietė ją į svečius. Pas vaikus į butą atėjo R. J. ir vaikinai atsiprašė, visi išgėrė arbatos. Apie įvykį žino tik iš vaikų pasakojimų, jie sakė, kad šventė gimtadienį, vėliau paskambinus į duris atėjo moteris jų raminti ir sakė, kad ji brovėsi į vidų. Sakė, kad moterį pastūmė, o M. keikėsi, nes buvo neseniai atsikėlęs. Vaikai nesakė, kaip vadino pareigūnus, tačiau atsiprašė už triukšmą ir kad pastūmė. Paskui vaikai sakė, kad reikės atlyginti 500 Lt žalą, todėl davė jiems pinigų. Vėliau vaikai sakė, kad nukentėjusiajai reikės duoti 800 Lt bei sakė, kad pinigus R. J. padavė.

Liudytoja S. T. parodė, kad A. T. yra jos sūnus, o kiti vaikai pažįstami. Jai paskambino D. V. ir pasakė, kad vaikai sulaikyti. Pakalbėję su tyrėju sužinojo, kad vaikai triukšmingai šventė gimtadienį, buvo kviesta policija, vaikai buvo neblaivūs. Tyrėjas sakė, kad geriausia važiuoti taikytis su nukentėjusia, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jie nuvyko į vaikų butą ir nuėjo pas nukentėjusiąją, pasikalbėjo, o nukentėjusiosios sūnus kalbėtis atsisakė. R. J. atėjo pas vaikus į butą, vaikai jos atsiprašė. Nukentėjusioji sakė, kad vaikai negražiai elgėsi, triukšmavo. Vaikai sakė nesistumdė, tik garsiai leido muziką. Sakė ta kaimynė stovėjo laiptinėje, vėliau atėjo ir jos sūnus, tada vaikai kalbėjosi laiptinėje, o kai policija atvyko vienas vaikas miegojo ir sakė atsikėlęs pradėjo negražiai kalbėti, bet kalbėjo per miegus. Su R. J. apie žalos atlyginimą kalbėjo, tačiau ji sakė, kad viską supranta ir jai nieko nereikia, o paskui vaikai sakė, kad reikia 500 Lt. Iš pradžių ji davė 125 Lt, vėliau dar 200 Lt, nes vaikai sakė, kad R. J. paėmė pinigus, raštelio nesirašė, bet sakė, kad turi diktofoną ir įrašė R. J. pokalbį. Ji asmeniškai kalbėjo su nukentėjusiąja, ji sakė, jog atleidžia, tačiau nukentėjusios sūnus atsisakė su jais bendrauti.

Liudytoja K. G. parodė, kad ji yra J. B. krikšto mama. Jai paskambino J. mama ir prašė, kad ji nuvyktų į areštinę. Atvykus jai pasakė, kad vaikai buvo išgėrę ir tyrėjas viską papasakojo. Sakė, kad vaikai neturėję jokios dėmelės, kad jiems geriausia susitaikyti su nukentėjusiąja, kad ji atsiimtų pareiškimą. Vaikai sakė, kad neleido įeiti moteriai į vidų, o vienas vaikinas grasino atleisti iš pareigų policininką. Vaikai sakė, kad areštinėje jiems kišo galvas į unitazus, spardė į sėklides bei į galvą. Su nukentėjusiąja kalbėjo, ji reiškė daug priekaištų. J. B. mama davė pinigų, sakė davė pinigus ir susitarė dėl sumos, bet jai buvo mažai, dokumentų nepasirašė. R. J. sakė, kad pirma pinigai, tada ji atsiims pareiškimą, tačiau pinigus jai sumokėjo, o ji pareiškimo neatsiėmė.

Liudytojas L. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai draugo draugai. Tą vakarą buvo mieste su draugėm, vėliau atvažiavo į svečius pas kaltinamuosius. Visi šventė, tačiau jis alkoholio nevartojo. Bute buvo didelis triukšmas, todėl kaimynai išjungė elektrą ir pas juos atėjo tokia moteris ir vyras, tarp jų ir kažkurio iš kaltinamųjų įvyko konfliktas. Apsiraminę grįžo į butą, jis išėjo į balkoną parūkyt, tuomet atvyko policija. Visi kaltinamieji keikėsi, nes jie taip bendrauja. Matė, kad koridoriuje įvyko susistumdymas, bet smūgių nebuvo. Visi kaltinamieji buvo išvežti, jokių muštynių nebuvo. Pareigūnams niekas negrasino bei nesakė, kad atleis iš darbo. Kaltinamieji nevykdė pareigūnų reikalavimų apsiraminti ir netriukšmauti.

Liudytojas L. T. parodė, kad kaltinamieji yra jo klasiokai ir draugai, jie bendrauja. Tą vakarą atvyko į J. B. gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkada dingo elektra, kaip suprato ją išjungė kaimynai. Jis pats iš buto išėjęs nebuvo, sėdėjo kambaryje, tačiau laiptinėje girdėjo sumaištį, kaimynų balsus. Tuomet apsiramino, susitvarkė kambarius ir kažkas pasakė, kad iškviesti pareigūnai. Atvykus pareigūnams jis su draugu ir panelėm buvo balkone. A. T. ir kitus suėmė ir išsivežė, nes kaimynė juos nurodė kaip buto savininkus. M. V. miegojo, o kai atsikėlė nesuprato kas vyksta.

Liudytojas M. P. S. parodė, kad tą vakarą šventė bare ir vėliau išvažiavo pas kaltinamuosius į butą. Gali būti, kad triukšmavo, kaimynai skundėsi ir tuomet įvyko konfliktas. Įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes buvo išgėręs. Jis su M. V. išėjo pažiūrėti, tačiau nematė, kad kaimynai būtų stumdomi. Visi kaltinamieji buvo išėję į laiptinę, konfliktavo su kaimynais.

Liudytoja T. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tąkart juos matė pirmą kartą. Nurodė, kad nieko neatsimena, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais paaiškino, kad 2011-09-20 vakare ji su draugėmis buvo pakviesta nuvažiuoti į butą pas draugių pažįstamus, kuriame buvo kažkas švenčiama. Nuvažiavus bute jau buvo apie dešimt žmonių, iš kurių nei vieno nepažinojo. Visi buvę jaunuoliai iš pažiūros buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau ten buvę vaikinai pradėjo bartis, stumdytis, tačiau po kurio laiko nurimo. Po šio incidento į buto duris paskambino kaimynai, su kuriais vaikinai pradėjo bartis, šaukti vieni ant kitų, keiktis ir pan. Atvykus policijos pareigūnams ji girdėjo, kaip vaikinai buvę bute juos plūdo necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tąkart juos matė pirmą kartą. Tą vakarą susitiko L. Š. ir L. T., jie pasiūlė važiuoti pas jų draugus. Būnant tame bute dingo elektra, kilo sąmyšis su kaimyne dėl ko atvažiavo pareigūnai. Ji tik girdėjo šūksnius kaip jaunuoliai plūdosi su kaimynais, nes sėdėjo kambaryje ir niekur nėjo.

Liudytojos G. J. parodymais, perskaitytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., nustatyta, kad 2011-09-20 vakare ji su draugėmis buvo pakviesta nuvažiuoti į butą pas draugių pažįstamus, kuriame buvo kažkas švenčiama. Nuvažiavus bute jau buvo septyni asmenys, iš kurių nei vieno nepažinojo. Visi buvę jaunuoliai iš pažiūros buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau vienas iš bute buvusių vaikinų kažkaip stumtelėjo stalą, nuo kurio nukrito buteliai, tuomet 3-4 ten buvę vaikinai pradėjo bartis, stumdytis, tačiau po kurio laiko nurimo. Po šio incidento į buto duris paskambino kaimynai, su kuriais vaikinai pradėjo bartis, šaukti vieni ant kitų, keiktis ir pan. Kaip vyko konfliktas nematė, kadangi jis vyko laiptinėje, o ji liko bute. Vėliau atvažiavus policijai girdėjo kaip vaikinai ginčijosi su policijos pareigūnais, pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 25).

Liudytojos Ž. R. parodymais, perskaitytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., nustatyta, kad jos parodymai iš esmės atitinka G. J. parodymus. Papildomai nurodė, kad bute buvę vaikinai laiptinėje pradėjo bartis su kaimynais, plūsti vieni kitus necenzūriniais žodžiais. Ji bandė raminti kaimynus, tačiau jie toliau barėsi. Atvykus policijos pareigūnams ji girdėjo, kaip vaikinai buvę bute juos plūdo necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 27).

2011-09-21 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad R. J. pranešė apie tai, jog būdama namuose išgirdo kaip kitame bute garsiai leidžiama muzika, rėkaujama. Nuėjusi pas kaimynus pasakė, kad šie netriukšmautų, tačiau jie išėję į laiptinę pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, po to vienas jaunuolis griebė jai už rankos ir ją užsuko, kitas jaunuolis jai trenkė į krūtinę. Jos sūnus jaunuolius įspėjo nesikeikti, tačiau jie nereagavo ir dar labiau keikėsi bei trenkė jos sūnui į veidą (1 t., b.l. 3).

2011-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra Pašilės g. 55, Kaune (1 t., b.l. 4-6).

2011-09-21 tarnybiniais pranešimais, kuriais nustatyta, kad vyresnysis patrulis N. V. ir patrulis M. K. pranešė apie tai, jog paskambinus į buto duris jas atidarė A. T., kuris elgėsi agresyviai, pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, pradėjo juos stumdyti. Tuo pat metu M. V. vadino juos „mentais“, keikėsi, grasino, taip pat juos stumdė (1 t., b.l. 7, 8).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.12 val., M. V. nustatytas 2.33 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 54).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.19 val., J. B. nustatytas 2.23 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 75).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.14 val., M. V. nustatytas 3.71 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 97).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.17 val., A. T. nustatytas 2.03 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 117).

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad M. V., A. T., J. B. ir M. V. 2011-09-21 apie 00.20 val., viešoje vietoje, Pašilės g. 55, Kaune, namo laiptinėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, A. T. sudavus ranka du kartus A. J. į veido sritį ir užlaužus R. J. dešinės rankos mažąjį pirštą, M. V. sudavus vieną kartą ranka R. J. į krūtinės sritį, kartu necenzūriniais žodžiais išplūdo A. J. ir R. J., tokiu savo įžūliu elgesiu, viešojoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamieji savo kaltę neigė nurodydami, kad konfliktas buvo abipusis, nukentėjusiesiems nesudavė, tik pastūmė, tačiau šie jų parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamųjų vidutinį girtumo laipsnį patvirtinančiais pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolais. Tai, kad kaltinamieji buvo stipriai apsvaigę, patvirtino ir jie patys, nurodydami, kad tiksliai įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę pripažino, gailėjosi, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nukentėjusieji siekia apkalbėti kaltinamuosius. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamieji neneigia fakto, kad kilo konfliktas dėl jų keliamo triukšmo, tačiau neigia šį konfliktą iniciavę ar naudoję smurtą, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą teismui nekyla abejonių, kad M. V. ir A. T. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o J. B. ir M. V. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtos veikos, kuri pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimo jo, kaip pareigūno atliekančio savo pareigas, atžvilgiu, taip pat grasinimais pakenkti tolimesnei tarnybai, patyrė stresą bei negatyvius dvasinius išgyvenimus, kurie vėliau trukdė susikaupti jo darbinėje veikloje bei tinkamai atlikti savo, kaip policijos pareigūno, pareigas.