- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-285-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- UAB „Jonavos paslaugos“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei N. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui UAB „Jonavos paslaugos“, dėl neišmokėtos vienkartinės išmokos priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ priešieškinį N. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ 220,00 Lt vienkartinę išmoką už 2005 metų gerus darbo rezultatus ir delspinigius po 0,06 % nuo ieškinio sumos nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti UAB „Jonavos paslaugos“ 2005-08-22 direktoriaus įsakymą Nr. 1A-350, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; pripažinti nepagrįstu UAB „Jonavos paslaugos“ darbo ginčų komisijos 2007-01-22 sprendimą, kad 2005-08-22 UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus įsakymu Nr. 1A-350 paskirta nuobauda yra teisėta ir jį panaikinti; pripažinti neteisėtu UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus 2007-02-19 įsakymą Nr. 1A-32 dėl darbo sutarties nutraukimo; grąžinti į darbą UAB „Jonavos paslaugos“ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimą prašė pripažinti neteisėtu UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus 2007-02-19 įsakymą Nr. 1A-32 dėl darbo sutarties nutraukimo ir priteisti išeitinę išmoką ir negrąžinti į darbą UAB „Jonavos paslaugos“. Ieškovė nurodė, kad iki 2007-02-19 pas atsakovą dirbo valytoja. Nuo 2005 metų pradžios pašlijo jos ir UAB „Jonavos paslaugos“ vadovybės santykiai. Bendrovės vadovai pradėjo visaip ieškovei kenkti, ieškoti priekabių jos darbe. 2005-06-14 direktoriaus įsakymu be jokio pagrindo buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas ir neišmokėtas atlyginimas už birželio 10 dieną, ieškovė kreipėsi į teismą, kuris panaikino drausminę nuobaudą, taip pat be jokio pagrindo 2005 metų gruodžio mėn. ieškovei nebuvo išmokėta vienkartinė išmoka - 220,00 Lt už gerus darbo rezultatus. Tik bylos nagrinėjimo metu ji sužinojo, kad vienkartinė išmoka už darbo rezultatus jai nebuvo išmokėta dėl to, kad ji turėjo drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda skirta nepagrįstai, už tai, kad ji neparašė pasiaiškinimo dėl kitos drausminės nuobaudos, dėl kurios ginčas vyko teisme. Jokių kitokių darbo drausmės pažeidimo nebuvo padariusi. 2007-02-16 pasijutusi blogai kreipėsi į medikus ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2007-02-22 paštu gavo direktoriaus įsakymą dėl atleidimo iš darbo 2007-02-19 pagal DK 136 str. 3 d. Iš darbo buvo atleista nedarbingumo laikotarpiu, o pagrindinė atleidimo iš darbo priežastis – negatyvus administracijos požiūris į ieškovę. Kadangi jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, prašė negrąžinti jos į darbą, o priteisti kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas savo veiksmais ieškovei darė ne tiktai turtinę, bet ir neturtinę žalą. Ji nuolat buvo žeminama kolegų akyse, patirdavo nuolatinį spaudimą iš bendrovės administracijos pusės, dėl ko darbe nuolat patyrė stresą t.y. dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Dėl nuolatinio priekabiavimo iš administracijos pusės ir dėl paūmėjusios kraujospūdžio ligos, pakrikusių nervų teko gydytis, o vėliau gydytojų komisijos pripažinta dalinai nedarbinga. Atsakovas klastojo pas jį esantį ieškovės darbo sutarties egzempliorių - prie pareigų pavadinimo „valytoja-kiemsargė“ prirašė „pamaininė“, todėl ji nebeturi savo nuolatinės darbo vietos, o yra siuntinėjama dirbti po įvairius Jonavos mikrorajonus. Darbdavys jos neinformavo apie paskirtas nuobaudas, yra neteisėtai atleista iš darbo, todėl padarytą neturtinę žalą vertina 20000,00.
Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovės 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Panaikino UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus 2007-02-19 įsakymą Nr. 1A-32 Dėl darbo sutarties nutraukimo“. Pripažino N. P. atleidimą iš darbo pagal Darbo Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą neteisėtu ir priteisė iš atsakovo N. P. šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2133,84 Lt (išmokėtina suma) bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo N. P. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 280,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodė, kad Įmonės kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbuotojams neturintiems drausminių nuobaudų, už gerus darbo rezultatus gali būti mokamos vienkartinės bei proginės išmokos. Remiantis įmonės kolektyvine sutartimi, premijų mokėjimas nebuvo privalomas darbdaviui, be to, byloje nėra surinkta įrodymų, kad ieškovės darbo rezultatai buvo geri, net, priešingai, atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 1998 m. pastoviai buvo skundžiamasi ieškovės darbu. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti jai 220,00 Lt vienkartinę išmoką už gerus darbo rezultatus 2005 m. atmestas. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad įstatyme nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista. Todėl ieškovės reikalavimai – panaikinti UAB „Jonavos paslaugos“ 2005-08-22 direktoriaus įsakymą Nr. 1A-350, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir pripažinti nepagrįstu UAB „Jonavos paslaugos“ darbo ginčų komisijos 2007-01-22 sprendimą, kad 2005-08-22 UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus įsakymu Nr. 1A-350 paskirta nuobauda yra teisėta ir jį panaikinti, atmesti. Nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas – neatlikusi darbo pasišalino iš darbo vietos. Iš pateikto akto nustatė, kad ieškovė nebuvo sutvarkiusi aplinkos, pašlavusi šaligatvių, sugrėbusi lapų, kitiems darbams – laiptinių valymui ir pan. ieškovė dar turėjo laiko. Drausmės pažeidimas išimtinai susijęs su ieškovės pasišalinimu iš darbo vietos. Visas nurodytas faktines aplinkybes pripažino teisingomis, tačiau nurodė, kad ieškovės padarytų pažeidimų priskirti prie DK 235 str. 2d. 11 punkte nurodytų kitų darbo drausmės pažeidimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka negalima, o tuo pačiu negalima konstatuoti, kad ieškovė netinkamai atlikdama pareigas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. buvo atleista neteisėtai, todėl jai iš atsakovo priteistina DK 140 straipsnyje nustatyta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 2133,84 Lt (išmokėtina suma) ir vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo pas atsakovą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Nurodė, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, todėl tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl tokių atsakovo veiksmų pablogėjo jos sveikata. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dirbo pas atsakovą ilgą laiką – virš dvidešimt metų, į tai, kad turėjo drausminių nuobaudų, į tai, kad jos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, o taip pat įvertinęs tas aplinkybes, kad ieškovė netinkamai vykdė savo darbines pareigas, atsisakydavo bendradarbiauti su darbdaviu ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas nuo 20000,00 Lt iki 1000,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 26 sprendimą pakeisti - panaikinti jį dalyje dėl atmestų ieškininių reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: panaikinti 2005 08 22 UAB „Jonavos paslaugos" paskirtą drausminę nuobaudą- papeikimą; priteisti iš atsakovo 220 Lt vienkartinę išmoką už gerus 2005 metų darbo rezultatus ir 6% dydžio delspinigius nuo šios sumos nuo 2006 01 02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ignoravo akivaizdų faktą, jog 2005 08 22 paskirta drausminė nuobauda už tai, kad ieškovė atsisakė rašyti įmonės administracijai pasiaiškinimą dėl tos priežasties, kad tuo metu Jonavos rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl to paties klausimo. Teismas ignoravo 2005 11 11 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir toje civilinėje byloje surinktus duomenis apie tai, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, pažeidė įstatymų reikalavimus. Toje byloje yra aiškiai nustatyta, kad jos nagrinėjimo metu, iki teismo sprendimo priėmimo, minėta 2005 08 22 nuobauda atsakovo man dar nebuvo paskirta. Tai reiškia, kad ją atsakovo administracija surašė daug vėliau, t.y. atbuline data. Todėl 2005 08 22 paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Vienkartinė išmoka už gerus 2005 metų darbo rezultatus buvo neišmokėta motyvuojant tuo, kad buvo gyventojų nusiskundimų dėl blogo darbo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad minėtos aplinkybės buvo paneigtos 2005 11 11 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris panaikino neteisėtai skirtą drausminę nuobaudą. Kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad darbo rezultatai 2005 metais buvo kuo nors blogi, įmonės administracijos sprendimas jos neskirti yra niekuo nepagrįstas ir todėl neteisėtas. Netgi darant prielaidą, kad tuo metu galiojo minėta 2005 08 22 drausminė nuobauda, tai negalėjo turėti įtakos išmokos skyrimui ar neskyrimui, kadangi ta nuobauda, paskirta už atsisakymą rašyti pasiaiškinimą, niekaip nesusijusi su darbo pareigų atlikimu ir darbo rezultatais. Ieškovės nuomone teismas nepagrįstai sumažino prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį - teismas nurodo, kad nebuvo pateikta įrodymų apie pablogėjusią dėl atsakovo veiksmų sveikatą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Teismui buvo pateikti nedarbingumo pažymėjimai ir prašoma prijungti juos prie bylos, kaip rašytinius įrodymus, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Teismas sprendime taip pat nurodo, kad buvo netinkamai vykdomos darbinės pareigos, turėta drausminių nuobaudų ir tuo pagrindu sumažina žalos dydį, tačiau tai nesiderina su 2005 11 11 teismo sprendimu, kuris paneigė atsakovo teiginius dėl netinkamo darbo ir panaikino už tai paskirtą drausminę nuobaudą. Jokių kitų netinkamo darbo įrodymų, išskyrus minėtus teismo sprendimu paneigtus atsakovo teiginius, teismas neturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-11-26 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė aplaidžiai atliko pavestą darbą dėl to gauti gyventojų nusiskundimai, kadangi darbas nebuvo tinkamai atliekamas, skatinimas išmokomis "už gerą darbą" būtų nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl išmokos ieškovei nepriklauso, taip pat kolektyvinė sutartis numato galimybę, bet ne pareigą mokėti išmokas. Teisė spręsti ką iš darbuotojų paskatinti už gerus darbo rezultatus palikta bendrovės direktoriui. N. P. melagingai nurodo, kad bendrovės vadovybė visokiais būdais stengiasi jai pakenkti, ją terorizuoja, bet nenurodo kuo tai pasireiškia, kas tokius veiksmus daro ar darė ir kada. Dėl "terorizavimo" ieškovė (apeliantė) nesiskundė bendrovės direktoriui, neprašė perkelti į kitą bendrovės padalinį ar panašiai. Reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo N. P. yra neteisi, nes kaip tik savo netinkamai atliekamu darbu ieškovė padarė neturtinės žalos bendrovei, menkindama bendrovės dalykinę reputaciją, kadangi bendrovės pagrindinė veiklos sritis yra teikti paslaugas gyventojams, o kiekvienas kolektyvinis nusiskundimas dėl teikiamų paslaugų kokybės turi rezonansinį atgarsį mieste. Apeliantė prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau niekuo nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl akivaizdu, kad apeliantės skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Atsakovo nuomone, darbuotojas privalo laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, todėl N. P. privalėjo raštu paaiškinti įmonės vadovui, reaguodama į 2005-08-17 raštą Nr.5A-1256. Kadangi paaiškinimas nebuvo gautas, tai įmonės vadovas teisėtai paskyrė drausminę nuobaudą 2005-08-22 įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Įstatymas ( CPK 59 straipsnio 1 dalis) nustato, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Kaip matyti iš atsakovo kolektyvinės sutarties turinio, kad sutartyje yra nuostata, kad darbuotojams neturintiems drausminių nuobaudų už gerus darbo rezultatus mokamos vienkartinės bei proginės išmoko. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovei vienkartinė išmoka už 2005 metus nebuvo išmokėta dėl to, kad ieškovė 2005metais turėjo galiojančias dvi drausmines nuobaudas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl ieškovės darbo buvo nusiskundimų. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 220 Lt vienkartinę išmoką už gerus darbo rezultatus. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl šio reikalavimo pripažintini nepagrįstai ir atmestini.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, kad ieškovei ginčijama drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai yra pagrįsta. Darydamas tokias išvadas teismas jas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
Teismas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į suformuotą tokio pobūdžio bylų praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007m. vasario 26d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007 ). Kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti iš darbo ieškovę ir ją atleido. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus ir stresą, pažeminimą, nestabilumo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais parodančiais jai padarytos neturtinės žalos dydį ir pripažįsta, kad yra pagrindas atlygintinos žalos dydį ieškovei padidinti iki 2000 Lt. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 330 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis.), o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 26d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimu ieškovei N. P. priteistą iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2000 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.