Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lydos A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lyda A. A. nubausta už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d., apie 16 val. 10 min., ji viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato policijos patrulei J. K., tyrėjui A. G. ir viršininkui A. V., sulaikant neblaivų kelių eismo taisyklių pažeidėją A. A., necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, ją išnagrinėjo formaliai, šališkai, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis tik prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, byloje esančių prieštaravimų nepašalino. Apeliantė teigia, kad inkriminuojant pažeidimą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. NI2-634/2005) ir šis įžeidimas gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas už tai, jog ji necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą. Nei viename policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nenurodyta, kokį necenzūrinį žodį nors vieno policininko atžvilgiu ji panaudojo. Teismo posėdžio metu nei vienas iš apklaustų policijos pareigūnų irgi negalėjo nurodyti, kokį necenzūrinį žodį ji pavartojo, pareigūnai tik nurodė, kad jos išsakyti necenzūriniai žodžiai surašyti jų tarnybiniuose pranešimuose. Tyrėjas A. G., teismo posėdžio metu, tik po ilgo reikalavimo pasakyti, kad įvardintų kokie necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, staiga prisiminė, kad ji policijos pareigūnus išvadino „mentai, šunys, suskiai, bledės", nors tokie žodžiai jokiuose dokumentuose anksčiau nebuvo nurodyti, apie juos nesakė ir kiti du pareigūnai. Mano, kad tokie tyrėjo A. G. ekspromtu sugalvoti keiksmažodžiai yra melagingi, nors pareigūnas ir buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, suklaidino teismą, kas įtakojo skundžiamo nutarimo priėmimui.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kritiškai ir kitų pareigūnų parodymuose esančių prieštaravimų: viršininkas A. V. nurodė, kad nors ir laikė prispaudęs L. A. A. sūnų prie žemės, buvo nugara į ją, tačiau aiškiai matė, kaip ši užsimojo su šake, bet niekam nesudavė, bet dėl kažkokių priežasčių, negirdėjo kokius necenzūrinius žodžius ji vartojo. Mano, kad A. V. parodymai prieštarauja kitų dviejų policijos pareigūnų parodymams, nes tyrėjas A. G. aiškiai nurodė, kad ji niekam nesudavė ir net nemėgino suduoti, pareigūnė J. K. nurodė, kad L. A. A. atbėgusi su šake puolė ant A. G.. Teigia, kad visi šie prieštaravimai ir neatitikimai teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti, tačiau šie pareigūnų parodymai buvo priimti kaip įrodymai, pagrindžiantys jos kaltę.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai yra nubausta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, jos kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad ji policijos pareigūnų atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių, todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Tačiau tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad apeliantei pagrįstai skirta administracinė nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. A. A. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad L. A. A. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog ji neįžeidė policijos pareigūnų garbės ir orumo, jų nekeikė, paneigta visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų J. K., A. G. ir A. V. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta L. A. A. versija, kad ji pareigūnų neįžeidinėjo. Pareiškėja neneigė, kad 2013 m. gegužės 29 d. apie 16 val. 10 min., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp jos ir policijos pareigūnų J. K., A. G. ir A. V.. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad L. A. A. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir juos įžeidinėjo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnai, davę L. A. A. kaltinančius parodymus, buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi ir siekė ją melagingai apkalbėti. Pareiškėja skunde nurodo, kad policijos pareigūnai neadekvačiai panaudojo jėgą sulaikant jos sūnų ir elgėsi neteisėtai, pati pripažįsta, kad buvo pasipiktinusi tokiais policijos pareigūnų veiksmais, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o L. A. A. veiksmų neteisėtumo klausimas. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog manydama, kad policijos pareigūnai, sulaikydami jos sūnų, elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei jo teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus ji ir jos sūnus turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantei teisės įžeidinėti pareigūnus.

Pažymėtina, kad nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų J. K., A. G. ir A. V. tarnybiniais pranešimais bei teisme duotais parodymais. Šių liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Šie liudytojų parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad policijos pareigūnai turėjo motyvą ją nubausti dėl jos išsakytų žodžių apie A. G. parduotuvę, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti ją apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo nesiremti tiesiogiai pažeidimą mačiusių pareigūnų J. K., A. G. ir A. V. nuosekliais ir logiškais parodymais.

Iš liudytojos J. K. parodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės mėnesį Pagėgiuose ji sulaikė vairavusį neblaivų A. A.. Atvyko jos kolegos A. G. ir A. V. padėti. Tada atbėgo į kiemą sulaikytojo motina L. A. A. su šake rankose. Puolė ant A. G., buvo pikta, rėkė, šaukė, užsimojo su šake. L. A. A. šaukė ant pareigūnų, neatsimena tiksliai ką (b. l. 28). Liudytojas A. G. paaiškino, kad atvyko pagal iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, mosikavo rankomis, norėjo suduoti, todėl šį parvertė. Tada iš kažkur atėjo L. A. A., kuri rankoje turėjo ar tai šakę, ar kastuvą, ir tuomet ji pradėjo šaukti „ką jūs darot mano sūnui“, kažkaip panašiai. L. A. A. visą laiką plūdosi įvairiais žodžiais ir necenzūriniais. Atsisukęs įspėjo, kad už tai yra atsakomybė. Kiek atsimena, L. A. A. sakė: „mentai, šunys, suskiai, bledės“. Šie žodžiai buvo akcentuojami visiems, bendrai. Mano, kad jos tikslas buvo gelbėti sūnų. Ji niekam nesudavė ir nemėgino suduoti. Šakę ar kastuvą, kaip turėjo rankose, dirbdama darže, taip ir atsinešė (b. l. 29). Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis ir kolega A. G. atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Ten buvo kolegė J. K., kuri buvo sulaikiusi neblaivų A. A. už KET pažeidimą. Kai priėjo L. A. A. su šake rankose, prasidėjo pagrindinis konfliktas. Ji užsimojo, bet nesudavė, pradėjo keiktis, vadinti pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Visi žodžiai labiau buvo nukreipti prieš kolegą A. G.. Iš pasakytų žodžių galima suprasti, kad jie nukreipti prieš sistemą, prieš policijos pareigūną. Tarnybiniame pranešime nepaminėjo nė vieno necenzūrinio žodžio, nes nelabai gražiai atrodys, tiesiog manė užtenka absoliučios sąvokos kaip įžeidinėjimas (b. l. 30 – 31). Teismas pažymi, kad policijos pareigūnų parodymai iš esmės atitinka vienas kitą, vienodai nurodomos įvykio aplinkybės, todėl pažeidimo padarymo faktas yra visiškai nustatytas ir įrodytas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pareigūnų duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi iš minėtų liudytojų parodymų matosi, kad iš esmės jie atitinka vienas kitą, o apeliantės nurodyti prieštaravimai (apie jos atėjimo laiką į pažeidimo padarymo vietą, apie tai, kad A. V. nors ir laikė prispaudęs L. A. A. sūnų prie žemės, buvo nugara į ją, tačiau aiškiai matė, kaip ši užsimojo su šake, bet niekam nesudavė, dėl kažkokių priežasčių, negirdėjo kokius necenzūrinius žodžius ji vartojo, apie tai, kad A. G. nurodė, kad ji niekam nesudavė ir net nemėgino suduoti, J. K. nurodė, kad L. A. A. atbėgusi su šake puolė ant A. G.) neturi reikšmės kvalifikuojant L. A. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. policijos pareigūnų įžeidimą.

Apeliantė skunde nurodo, kad jai suformuluotas kaltinimas pažeidimo padarymu, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi kaltinime nurodoma, kad ji necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo visus pareigūnus, o pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta skirtingai. Toks apeliantės argumentas paneigtas surinkta bylos medžiaga. Pagal bylos duomenis, L. A. A. su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, reiškė nepasitenkinimą dėl konkrečių policijos pareigūnų veiksmų, plūdo juos necenzūriniais žodžiais. Liudytojas A. V. nurodė, kad „iš pasakytų žodžių galima suprasti, kad jie nukreipti prieš sistemą, prieš policijos pareigūną ir yra įžeidinėjamas ne jis kaip asmeniškai pareigūnas, o aplamai policijos pareigūno vardas“ (b. l. 30), taigi administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad L. A. A. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus. Kadangi teiginiai išsakyti policijos pareigūnų atliktų veiksmų kontekste – sulaikant kitą pažeidėją (L. A. A. sūnų) – neabejotinai šie žodžiai buvo nukreipti būtent konkrečių policijos pareigūnų J. K., A. G. ir A. V. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo abejoti, kad policijos pareigūnai buvo įžeisti ne dėl jų asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog policijos pareigūnų įžeidinėjimas necezūriniais žodžiais ir jų vadinimas „mentais, šunimis, suskiais, bledėmis“, kaip nurodo liudytojas A. G., neturint tam jokio pagrindo, įžeidžia pareigūnų garbę ir orumą, tokie L. A. A. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji išreiškė nuomonę dėl to, kad policijos pareigūnai per žiauriai sulaikinėjo jos sūnų, padariusį administracinės teisės pažeidimą, policijos pareigūnų įžeidimas negali būti vertinamas tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo.

Apeliantė skunde taip pat ginčija tai, kad nė viename pareigūnų tarnybiniame pranešime ir jai surašytame protokole nėra nurodyti jos pasakyti necenzūriniai žodžiai policijos pareigūnams, teismo posėdyje tik A. G. nurodė, kokius necenzūrinius žodžius vartojo L. A. A., kiti policijos pareigūnai (J. K., A. V.) negalėjo įvardinti L. A. A. pasakytų necenzūrinių žodžių. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jos pažeidimo surašytas netinkamai, kaltinimas nekonkretus, neatskleidžiantis nei įvykio aplinkybių, nei pažeidimo esmės. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012). L. A. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1 - 2) nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (kvalifikavimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį), todėl šiuo aspektu administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus. Apygardos teismas pažymi, kad necenzūriniai ar kitokie įžeidžiantys žodžiai, pasakyti policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu. Teismo nutarime aiškiai nurodyta, kad L. A. A. vartodama necenzūrinius žodžius įžeidė policijos pareigūnus, ir tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Todėl ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir protokole tiesiogiai nenurodė, kokie apeliantės žodžiai įžeidė policijos garbę ir orumą, nešalina veikos neteisėtumo. Kaip matosi iš bylos medžiagos, visi policijos pareigūnai girdėjo L. A. A. vartotus necenzūrinius žodžius. Deklaratyvūs skundo teiginiai, kad L. A. A. 40 metų dirbo mokykloje ir nėra vartojusi necenzūrinių žodžių, nepaneigia aplinkybės, kad L. A. A. 2013 m. gegužės 29 d., apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūnus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. A. A. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų, tiesiogiai stebėjusių daromą pažeidimą, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis vienareikšmiškai paneigta L. A. A. keliama versija, kad ji nevartojo necenzūrinių žodžių ir neįžeidė policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad L. A. A. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį L. A. A. paskirta 300 Lt nuobauda taip pat tinkamai individualizuota (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai L. A. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Lydos A. A. skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.