- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-1631-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. spalio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. D. už tai, kad jis 2007-10-27, apie 12.30 val., prie savo namų Skirmantiškių miške, Baltamiškio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, keturis kartus iššovė iš legaliai laikomo ginklo. Protokole nurodyta, kad tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 176 straipsnyje.
Elektrėnų policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2007 m. spalio 29 d. nutarimu R. D. pagal ATPK 176 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskyrė 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
R. D. skundu prašė teismą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame miške išgirdo šūvius ir pastebėjo, kad jo valdoje netoli namo stovi nepažįstami ginkluoti vyrai. Galvodamas, kad vyksta užpuolimas, iššovė iš legaliai laikomo ginklo į viršų, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų įstatymo nuostatų ir Šaunamojo ginklo savigynai panaudojimo taisyklių. Apie padarytus šūvius pranešė Elektrėnų policijos komisariato budinčiajai daliai. Tik po to teigė sužinojęs, kad vyksta medžioklė. Jo manymu, jo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.
Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovas prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad R. D. 2007-10-27 prie savo namų neteisėtai šaudė iš šaunamojo ginklo šaudymui neskirtose vietose.
II.
2008 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi skundas atmestas.
Teismas rėmėsi liudytojų P. K., S. Š., V. D., J. K., V. B. paaiškinimais, ATPK 176 straipsnio, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 1 d., 34 str. nuostatomis. Teismas konstatavo, jog ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtino, kad R. D. 2007-10-27, apie 12.30 val., prie savo namų Skirmantiškių miške, Baltamiškio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, keturis kartus iššovė iš legaliai laikomo ginklo. R. D. kaltė, padarius ATPK 176 str. numatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b. l. 30), tarnybiniu pranešimu (b. l. 40), įvykio vietos schema (b.l. 86), liudytojų S. Š., P. K., V. B., J. K., V. D. paaiškinimais ir kitais įrodymais. Byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad R. D. tiesiogiai grėsė pavojus arba jis siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad R. D. neteisėtai šaudė iš šaunamojo ginklo šaudymui neskirtose vietose, todėl buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 176 str. Byloje nustatyta, kad įvykis buvo dienos metu, medžioklė vyko apie 250 m nuo R. D. namų už upelio (pagal įvykio vietos schemą, b.l. 86), todėl nėra pagrindo manyti, kad R. D. ar jo vaikams buvo iškilusi reali grėsmė. Be to, iš liudytojo V. D. ir kitų liudytojų parodymų nustatyta, kad medžiotojai vilkėjo specialiąją uniformą, tai pripažino ir pats R. D. per teismo posėdį. Pažymėta, jog paaiškinimuose prie protokolo (b.l. 30) iš karto po įvykio R. D. pripažino savo kaltę, parašė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi.
R. D. skundo argumentai, kad jis galvojo, jog tai yra užpuolimas, įvertinti kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Konstatuota, jog institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai R. D. kaltės įrodymų, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Administracinė nuobauda už ATPK 176 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta pagrįstai sankcijoje numatytose ribose.
III.
R. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį bei Elektrėnų policijos komisariato 2007 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia pažeidimo nepadaręs, tik siekęs apginti savo namus, manydamas, jog iškilo realus pavojus šeimai (vaikai parbėgo namo išsigandę ir pasakė, kad nepažįstami vyrai prie upelio šaudo). Apeliantas paaiškina, jog trys vyriškiai, apsirengę maskuojančiais žalsvais rūbais, buvę su šautuvais, į jo klausimą, ką jie veikia, nereagavo, todėl, vienam iš jų pakėlus šautuvą, jis kelis kartus iššovė į viršų iš legaliai savigynai įgyto pistoleto „Beretta 84 F"', nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų ir šaunamojo ginklo savigynai panaudojimo taisyklių, apie padarytus šūvius telefonu pranešė Elektrėnų policijos komisariato budinčiajam, prašydamas atvykti į sodybą ir išaiškinti asmenis, sukėlusius pavojų jo vaikų gyvybei. Tik vėliau išsiaiškinęs, kad miške, 100 m atstumu nuo jo sodybos, vyksta medžioklė, apie kurią nebuvo pranešta. Apeliantas teigia, kad nuo to laiko, kai jis apsigyveno Baltamiškio kaime, toje žemėje niekas nemedžiojo, kad 2007-10-27 vyko suplanuota medžioklė jis sužinojo tik privažiavęs prie pagrindinės medžiotojų grupės, kuri stovėjo, kaip nurodyta schemoje (b.l. 86) miške, apie 250 m atstumu nuo sodybos. Apelianto teigimu, kadangi jis iššaudamas manė, kad jam ir jo šeimai bei turtui gresia realus pavojus, jo ginklo panaudojimas negali būti laikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms. Remdamasis ATPK 9, 10 bei 11 straipsniais, apeliantas teigia nepadaręs administracinio teisės pažeidimo nei tyčia, nei dėl neatsargumo, pažymi, kad jokių žalingų pasekmių dėl jo perspėjamų šūvių į viršų nekilo, kad jo žemėje apie 100 m nuo kiemo vyksiančios medžioklės numatyti negalėjo. Apelianto manymu, teismas skundą išnagrinėjo neobjektyviai, rėmėsi vien medžiotojų parodymais, neįvertino jų kritiškai, tuo tarpu medžioklėje dalyvavę asmenys klaidino teismą tvirtindami, jog visi medžiotojai ir varovai vilkėjo raudonas liemenes bei medžiojo už 250 m nuo sodybos (medžiotojų buvo apie 30 asmenų, kai kurie iš jų medžiojo arčiau sodybos). Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje administracinėje byloje sudaryta įvykio schema (b.1.86) kurioje užfiksuota vieta (250 m atstumu nuo sodybos), kurioje jis, iškvietęs policiją ir atvažiavęs automobiliu, sustojo prie didelės medžiotojų grupės aiškintis. Apeliantas pažymi, jog medžiotojai elgėsi neapdairiai, medžiojo tik apie 100 m nuo sodybos, neįsitikinę, ar šūviais negali sužeisti žmonių. Apelianto manymu, teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo J. K. parodymus, pagal kuriuos policiją į sodybą iškvietė jis ir atvykus iš esmės joks įvykis nebuvo nustatytas, tik pagal vėlesnį medžiotojų pranešimą jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Padaryta nepagrįsta išvada, kad medžioklė vyko 250 m atstumu nuo jo sodybos, nors teisme apklausti liudytojai K. ir Š. patvirtino, kad jis šaukė jiems, stovėdamas 20-30 m atstumu nuo upės, o sodybos iš jų buvimo vietos visiškai nesimatė.
Atsiliepimas
Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pažeidimo faktas užfiksuotas įstatymo nustatyta tvarka administracinio teisės pažeidimo protokole, bylos medžiagoje, įvykio vietos schemoje, liudytojų parodymuose. Pats R. D. iš karto po įvykio pripažino savo kaltę, dėl pažeidimo gailėjosi. Policijos komisariato manymu, byloje duomenų, patvirtinančių, kad R. D. ar kitiems asmenims tiesiogiai grėsė pavojus, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. D. pagal ATPK 176 straipsnį atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nes 2007-10-27 prie savo namų Skirmantiškių miške, Baltamiškio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, keturis kartus iššovė iš legaliai laikomo ginklo. ATPK 176 straipsnis numato, jog neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose užtraukia baudą nuo 100 iki 400 litų su šaunamojo ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. D. veika pagal ATPK 176 straipsnį kvalifikuota pagrįstai, nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista.Apeliantas padaryto ATPK 176 straipsnyje numatyto pažeidimo nepripažįsta, teigia, kad tik gynė savo šeimą nuo, jo manymu, grėsusio pavojaus dėl 100 m atstumu nuo kiemo pasirodžiusių ginkluotų asmenų, kurių jis iš karto neatpažino kaip medžiotojų. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnis numato, jog asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje numatytiems tikslams (tame tarpe ir savigynai). Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.Tai, kad R. D. šiuo atveju negalėjo suprasti, jog vyksta medžioklė ir jo šeimos nariams negresia pavojus, nenustatyta. Įvykis buvo dienos metu, medžioklė vyko apie 250 m nuo R. D. namų už upelio (įvykio vietos schema, b.l. 86), medžiotojai vilkėjo specialiąją uniformą (tai pripažino ir pats R. D. per teismo posėdį), todėl nebuvo pagrindo manyti, kad R. D. ar jo vaikams buvo iškilusi reali grėsmė. R. D. kaltė, padarius ATPK 176 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 30), tarnybiniu pranešimu (b. l. 40), įvykio vietos schema (b.l. 86), liudytojų S. Š., P. K., A. Ž., R. A., V. B., J. K., V. D. paaiškinimais ir kitais įrodymais. Nustatyta, jog R. D., nors šaudė iš teisėtai laikomo ginklo, neteisėtai šaudė iš šaunamojo ginklo šaudymui neskirtoje vietoje. Paaiškinimuose prie protokolo (b.l. 30) iš karto po įvykio R. D. pripažino savo kaltę, parašė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. R. D. argumentai, kad jis galvojo, jog tai yra užpuolimas, pagrįstai teismo įvertinti kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad R. D., nuvykus į įvykio vietą, neteigė, jog medžiotojus palaikė plėšikais, tik nurodė, kad vaikai išsigando medžioklės (b.l. 66). Konstatuotina, jog buvo surinkta pakankamai R. D. kaltės įrodymų, jo veika kvalifikuota tinkamai. Administracinė nuobauda, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) už ATPK 176 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstai paskirta minimali sankcijoje numatytose ribose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. D. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.