- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-401-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- asociacijai Kurtuvėnų medžiotojų
- Kategorijos
- 20.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-401-71/2012
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04198-2011-8
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. pareikštą ieškinį atsakovui asociacijai Kurtuvėnų medžiotojų būrelis dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. C. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo asociacijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo 2011-04-30 sprendimą, kuriuo A. C. pašalintas iš būrelio narių bei priteisti ieškovui A. C. iš atsakovo Kurtuvėnų medžiotojų būrelio bylinėjimosi išlaidas šioje byloje (1-13 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2011-04-30 atsakovas asociacija Kurtuvėnų medžiotojų būrelis visuotinio susirinkimo sprendimu nutarė ieškovą A. C. pašalinti iš Kurtuvėnų medžiotojų būrelio narių. Mano, kad toks sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, o ieškovo narystė būrelyje turi būti atstatyta. Pretenzijas atvirai ieškovui būrelio nariai pradėjo reikšti po 2010-05-26 medžioklės. Tą dieną vyko šernų ir plėšrūnų medžioklė, tykojant Kurtuvėnų medžiotojų būrelio Vainagių miške. Pridėtas 2010-05-17 medžioklės lapas Nr. 355004 patvirtina, kad 2010-05-26 medžioklėje buvo nušauti du usūriniai šunys, šernų nušauta nebuvo. Po medžioklės susirinko visi medžioklėje dalyvavę nariai, prasitarė, kad girdėję tris šūvius ir pamanė, kad medžioja ieškovas. Ieškovas taip pat girdėjo šūvius ir paneigė šaudęs. Nebuvo nustatyta, kas šovė į motininę šernę arba, kad kažkas ją nušovė. Mano, kad Kurtuvėnų medžiotojų būrelio 2011-04-30 sprendimas šalinti iš būrelio narių ieškovą yra neteisėtas tiek savo esme (ieškovas pašalintas be jokios nustatytos kaltės ir nesant jokių atsakovo įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų), tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti, priimant ginčijamą sprendimą. Nėra žinoma, už ką konkrečiai iš medžiotojų būrelio narių buvo pašalintas ieškovas. Priimant ginčijamą sprendimą, susirinkimo darbotvarkėje buvo suformuluotas ir svarstytas ieškovą liečiantis klausimas – dėl A. C. veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu. Jokie konkretūs kaltinimai pažeidus atsakovo įstatus nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei protokole, nei pačiame skundžiamame sprendime. Nėra nurodyti nei įstatų punktai, nei jų formuluotė. Atsakovo vadovas 2011-04-30 visuotiniame susirinkime pateikė bendro pobūdžio informaciją, nesuteikiančią pagrindo manyti, kad A. C. padarė kokius nors pažeidimus, už kuriuos būtų galima skirti pačią griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš atsakovo asociacijos narių.
Atsakovas asociacija Kurtuvėnų medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (54-58 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2010-05-26 ieškovas ir dar keletas atsakovo asociacijos narių dalyvavo šernų ir plėšrūnų medžioklėje. Apie 22.22 val. nuo A. C. bokštelio pusės nuaidėjo šūvis, o po kelių minučių dar vienas šūvis ir dar po kelių minučių – trečias šūvis. S. R. buvo įsitikinęs, kad visus šūvius šovė A. C., nes šūvio garsas buvo nuo jo bokštelio pusės ir šaudė panašiai A. C. bokštelio vietoje. Kilus įtarimams, kad A. C. nušovė šerną, kurį vėliau su V. N. kažkur paslėpė ir todėl labai ilgai užtruko atvykdami po medžioklės į medžiotojų namelį, medžiotojai: S. R., J. J. ir V. B. nuvyko prie A. C. bokštelio, kur prie pašarinės pastebėjo kraujo pėdsakus, kuriais pasekę, po beržo šakomis rado dar šiltą dryžuotą šerniuką, peršautą pilvo srityje, kurį nufotografavo. Toliau apžiūrint teritoriją, aptiko dar vienus kraujo pėdsakus, kuriais pasekus apie 20-30 metrų kraujo pėdsakai dingo ir toje vietoje matėsi tik ištrypta žolė. Buvo nutarta, kad nušauta motininė šernė, o šerniuką A. C. nušovė kulka, kuri perėjo kiaurai motininę šernę ir kliudė už jos stovėjusį šerniuką. Dėl minėto įvykio medžiotojai kreipėsi į būrelio valdybą, kuri įvertinusi gautus įrodymus 2010-05-31 sprendimu taikė būrelio įstatų 17.8 punkte numatytas visuomeninio poveikio priemones ir sustabdė medžiotojui V. N. narystę būrelyje iki 2010-10-15, o medžiotojui A. C. sustabdė narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio būrelio narių susirinkimo, kurio metu nutarė spręsti klausimą dėl A. C. pašalinimo iš būrelio narių. 2011-04-30 visuotinio būrelio narių susirinkimo metu dalyvavo 35 būrelio nariai iš 60, taigi kvorumas buvo ir šis susirinkimas, vadovaujantis būrelio įstatų 24 punktu buvo teisėtas, kadangi susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė būrelio narių. Ieškovo A. C. pašalinimas iš būrelio narių yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi jis padarė 2 alternatyvias veikas, numatytas būrelio įstatų 18 punkte, už kurias būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kurtuvėnų medžiotojų būreliui atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo A. C. 19,75 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą per LR pašto kurjerių tarnybą (165-181 b. l.).
Teismas nustatė, kad Kurtuvėnų medžiotojų būrelio įstatų 18 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima susirinkimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo narystės medžiotojų būrelyje klausimą ne tik tiesiogiai išsprendė visuotinis narių susirinkimas, bet ir dėl jo pašalinimo iš būrelio narių pasisakė būrelio valdyba, teikdama siūlymą visuotiniam susirinkimui. Nagrinėjamojoje byloje teismo nustatyta, kad ieškovo pašalinimui iš būrelio narių pirmiausia, pritarė valdyba ir tai atitinka atsakovo įstatų 30.6 punkto nuostatą. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad pašalinimo iš narių klausimą apsvarstė kolegialus organas - valdyba. Teismas įvertinęs atsakovo paminėtas įstatų nuostatas sprendė, kad tiek atsakovo valdyba, tiek visuotinis narių susirinkimas kompetentingai išsprendė nario pašalinimo klausimą, todėl teismas padarė išvadą, kad ir šių dviejų organų funkcijos šioje srityje nėra tapačios, nes svarstydamas valdybos pasiūlymą dėl nario pašalinimo visuotinis narių susirinkimas šį klausimą svarsto ir valdybos siūlymas įsigalioja visuotiniam narių susirinkimui jį patvirtinus, todėl tiesiogiai šio klausimo išsprendimas visuotiniame narių susirinkime nepažeidė ieškovo interesų. Ginčo sprendimą teismas analizavo ir per atsakovo organų sudėtį, kadangi tiek valdyba, tiek ir visuotinis narių susirinkimas yra kolegialūs organai, savo sprendimus priima dalyvaujančių narių balsų dauguma. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas turi 60 narių, iš kurių 2011-04-30 visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavo 35 nariai, įskaitant ir ieškovą. Atsakovo valdyba yra sudaroma trejiems metams iš 5 narių ir 2010-05-31 valdybos posėdyje už teikimo siūlymą visuotiniam narių susirinkimui balsavo trys nariai, o du susilaikė. Remiantis aukščiau paminėtu, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pašalinimo klausimas buvo išspręstas dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma, todėl įstatuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista.
Teismas atmetė ieškovo motyvus, kad būrelio narių tarpe yra priešprieša, jog ne visi susirinkime dalyvavę nariai suvokė dėl ko yra balsuojama, ir nurodė, kad tokius jo teiginius paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet ir slaptas balsavimas pagal atskirus biuletenius. Teismas pažymėjo, kad susirinkimo dalyviams buvo aiški tiek jo darbotvarkė, tiek ir jame svarstytų klausimų esmė. Susirinkimo darbotvarkė nebuvo staigmena ir pačiam ieškovui, todėl teismas laikė, kad kalbėti apie kokį tai jo teisių pažeidimą nėra teisinio pagrindo. Šiuos ieškovo teiginius paneigia tai, kad dėl jo tolimesnės veiklos savo nuomonę jau anksčiau buvo išreiškusi ir būrelio valdyba.
Remiantis aukščiau paminėtu teismas pripažino, kad procedūrų laikymosi aspektu atsakovo Kurtuvėnų medžiotojų būrelio susirinkimo 2011 m. balandžio 30 d. nutarimas (sprendimas) atitiko teisinę reglamentaciją – svarstant ieškovo narystės klausimą medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime, kvorumas buvo, nutarimas (sprendimas) priimtas reikiama balsų dauguma, priimtas tinkamos formos dokumentas, narystės klausimą sprendė kompetentingas valdymo organas. Dėl to, procedūrų laikymosi aspektu nutarimą (sprendimą) dėl ieškovo narystės medžiotojų būrelyje nutraukimo, teismas laikė teisėtu, pagrįstu ir nekvestionuotinu.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje kėlė ne tik medžiotojų būrelio aukščiausio valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – kompetencijos klausimą, bet ir materialinį pašalinimo pagrindą.
Ginčo atveju teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo įstatus kiekvienas būrelio narys privalo ne tik laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir ginti būrelio garbę, teikti reikalingą informaciją sprendžiant klausimus dėl nario veiklos. Iš dauguma parodymus teismo posėdžio metu davusių liudytoju, buvusių ieškovo kolegų asociacijoje, teismas nustatė, kad jie piktinosi ieškovo elgesiu ne tik iki 2010-05-26 medžioklės, bet ir po jos. Nors ieškovas neigė, kad šovė 2010-05-26 medžioklės metu, tačiau ir po to medžioklės jis nebendradarbiavo su kolegomis iš būrelio, tokiu būdu siekiant šalinti, bet kokias abejones keliančias juo nepasitikėjimą. Tuo pačiu ieškovas neteikė informacijos būrelio nariams ir visuotinio susirinkimo metu, o tik arogantiškai atsisakė duoti paaiškinimus, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo buvusių kolegų medžiotojų K. Š. ir D. P. paaiškinimais, kad jis jiems yra prisipažinęs dėl padaryto pažeidimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas pažemino būrelio nario vardą ir po to, kai jo kolegos vedami geranoriškumo sutiko iki atskiro sprendimo priėmimo leisti jam medžioti nuo 2010-10-15, kuomet jis 2010-11-20 būdamas neblaivus (3,10 promilių girtumas), vairavo automobilį ir jame turėjo medžioklinį ginklą, kuris buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės, o ne šautuvo dėkle. Nors ieškovui už šį pažeidimą buvo taikyta administracinė atsakomybė, tačiau tai jo neatleidžia nuo atsakomybės pagal būrelio įstatų nuostatas. Tai teismui leido pripažinti, kad nariui padarius visuomeninės pareigos pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į aptartą nario teisinį statusą ir padidintus jo veiksmų teisėtumo, visuomeninio kompetentingumo, medžiotojų etikos reikalavimus, ir kvalifikuoti kaip šiurkštų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju net jei dėl nario atliktų veiksmų būrelis nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos nario pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar būrelis patyrė realią turtinę žalą. Būrelis tiesiog gali netekti pasitikėjimo nariu, kuris šiurkščiai pažeidė savo visuomenines pareigas ar nustatytą tvarką. Be to, būreliui dėl medžiotojo padaryto nario pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą, tai yra visuomeninės jo veiklos prestižui ir geram vardui.
Teismas sutiko su atsakovo pateiktais įrodymais, kad 2010-05-26 medžioklės metu buvo nušautas ne tik šerniukas, bet ir motininė šernė ir apie tai nebuvo įrašyta į medžioklės lapą, todėl laikė, kad tokie ieškovo veiksmai rodo, kad jis medžioklės metu pažeidė teisės aktais nustatytą tvarką.
Atskirai teismas pastebėjo, kad vertinant šalių materialinius teisinius santykius svarbus klausimas ir dėl ieškovo kaip būrelio nario pareigų įvertinimas, kadangi šios pareigos reikalauja daug didesnės atsakomybės ir iš kiekvieno medžiotojo.
Teismas nurodė, kad negali remtis ieškovo nurodyta teismų praktika, kadangi tose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.
Dėl išdėstytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra neįrodytas, todėl jį atmetė. Teismo išsireikalautą administracinio teisės pažeidimo medžiagą, teismas laikė tinkamu rašytiniu įrodymu šioje byloje, kurio ieškovas irgi nepaneigė kitais leistinais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (187-202 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad teismas išnagrinėjo bylą ne tam atsakovui, jo nepakeitęs Lietuvos Respublikos CPK 45 str. 1 d., 3 d. tvarka, negavęs ieškovo sutikimo pakeisti atsakovą. Be to, teismo sprendime nurodytas atsakovas neegzistuoja;
2. Laiko, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. sprendimo turiniui keliamų reikalavimų;
3. Apeliantas nurodo, kad teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas, įpareigojančias teismą atskleisti bylos esmę, nurodyti šalims, kokios aplinkybės yra reikšmingos bylai (esminės) ir kokios, aplinkybės įrodinėtinos, sprendžiant šalių ginčą; teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias protokolo surašymą, liudytojų apklausą ir jų parodymų užfiksavimą bei vertinimą; be to, mano, kad teismas buvo šališkas, nes byloje (parengiamajame posėdyje) neteisėtai leido dalyvauti atsakovo atstovui, neturinčiam įgalinimų;
4. Teismas netinkamai taikė LR CPK 178 str., neišaiškino atsakovui, kad jo pareiga yra įrodyti nutarimo pašalinti ieškovą iš asociacijos narių teisėtumą ir pagrįstumą, šią pareigą neteisėtai perkėlė ieškovui ir reikalavo jį įrodinėti, kad ieškovas buvo pašalintas neteisėtai;
5. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asociacijų veiklą, veiklos principus, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras, materialinius ir procesinius nutarimo dėl nario pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumo pagrindus, todėl teismo sprendimas šioje byloje turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys būtų patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą asociacija Kurtuvėnų medžiotojų būrelis prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo atmesti (208-212 b. l).
Dėl pirmojo motyvo nurodoma, kad teismo metu nebuvo keičiamas atsakovas, o teismo sprendime nurodytas atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelis (trumpinys KMB) yra platesnis asociacijos „Kurtuvėnų medžiotojų būrelis“ pavadinimas, be to, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė ir atsakovo asociacijos kodą- 291532260, kuris yra suteiktas Kurtuvėjų medžiotojų būreliui;
Dėl antrojo motyvo nurodoma, kad teismo sprendimas pilnai atitinka LR CPK 270str. keliamus reikalavimus, t.y. šiame sprendime yra visos sprendimui būtinos dalys, kurios surašytos būtent pagal LR CPK 270str. reikalavimus;
Dėl trečiojo motyvo nurodoma, kad yra nepagrįstas, kadangi: dėl bylos esmės atskleidimo – sprendime bylos esmė yra atskleista tinkamai;
dėl protokolo surašymo – ieškovas nenurodė, kad liudytojai atsakinėjo į klausimus tik po parodymų davimo ir šie jiems užduodami klausimai buvo tikslinamojo pobūdžio, atsižvelgiant į jau jų duotus parodymus, todėl vertinant liudytojų parodymus ir jų atsakymus į klausimus visumoje atsiskleidžia parodymų esmė;
dėl teismo šališkumo – teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neįžvelgė ir nepareiškė abejonių dėl teismo šališkumo ir šis argumentas atsirado tik teismui nepatenkinus ieškovo reikalavimų;
dėl atsakovo pareigos įrodyti pašalinimo teisėtumą neišaiškinimo – atsakovui teismas išaiškino pareigą įrodyti savo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsakovo prašymu teisme buvo apklausiami liudytojai, prie bylos buvo prijungti rašytiniai įrodymai, teisme paaiškinimus davė ir atsakovo atstovai K. Š. ir D. P., kurie grindė ir būrelio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą;
Dėl ketvirtojo motyvo – teismas įsigilino į bylos esmę ir teisingai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pasisakyta, kad ieškovo minima Konvencija įtvirtina dvi lygiavertes teises: pirma, asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir antra, asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Be to, nebuvo pažeista medžiotojų būrelio įstatuose numatyta nario pašalinimo iš būrelio procedūra, kadangi valdybos sprendimu visuotiniam narių susirinkimui buvo pateiktas siūlymas atleisti A. C. iš narių. Visuotinio susirinkimo metu dalyvavo būtinas narių kvorumas, slaptu balsavimu už A. C. pašalinimą balsavo didžioji dauguma dalyvavusių būrelio narių, be to nebuvo vykdoma jokia agitacija už pastarojo pašalinimą, susirinkimo dalyviams buvo aiški visuotinio susirinkimo dienotvarkė ir jame svarstytų klausimų esmė ir sprendimas pašalinti A. C. iš būrelio narių atitiko tikrąją būrelio narių valią.
Dėl materialiojo pašalinimo pagrindo, teismas taip pat tinkamai įvertino, jog A. C. Kurtuvėnų medžiotojų būrelyje turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. Mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo šią bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą ir nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad ieškovas A. C. pareikštu ieškiniu ginčija sprendimo teisėtumą tiek procedūriniu aspektu, tai yra dėl sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimo, tiek materialiuoju aspektu, kuris grindžiamas sprendimo turinio ir esmės neteisėtumu bei nepagrįstumu, paskirtos nuobaudos adekvatumu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nutarimo atitikimą procedūriniams reikalavimams pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų susirinkimo darbotvarkės sudarymo, pranešimo apie ją atsakovo nariams, darbotvarkės klausimų formulavimo pažeidimų. Byloje nurodoma, kad sprendžiant ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą, buvo balsuojama slaptai, tačiau balsavimo biuleteniai byloje nepateikti.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje neaptarti ir nevertinti objektyvūs faktiniais įrodymai leidžiantys konstatuoti patį ieškovo padarytą pažeidimo faktą, nepateikta pažeidimo turinio analizė, nepasisakyta dėl ieškovo kaltės ir jo veiksmų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nevertino paskirtos sankcijos, pašalinimo iš narių, proporcingumo padarytam pažeidimui. Vertinant liudytojų parodymus apie kylančius konfliktus tarp ieškovo ir medžiotojų, apie būrelio narių informavimą dėl ieškovo atleidimo pagrindo, kuriuos įvertino teismas itin abstrakčiai, teismo nesiaiškinta, ar konkretus pažeidimas padarytas ieškovo, ar būrelio nariams buvo žinomas pašalinimo pagrindas, ar pažeidimas buvo toks šiurkštus, kad asmeniui būtų buvę galima skirti griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš klubo narių.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai.
Esant išdėstytų argumentų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 dienos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.