- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-415-03/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Jonas Pesliakas
- Ieškovas
- K. K., G. K.
- Atsakovas
- O. D. Z.
- Advokatai
- Galina Morozova, Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J.G. Vaitulionienė Civilinė byla Nr. 2A-415-3/2007
Teisėja A. Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.
2007 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Jono Pesliako, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovams K. K. , jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovei O. D. Z., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir K. K. ieškinį atsakovei O. D. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems ir atsakovei priklausančios patalpos, ir priteisti jiems 0,48 kv. m, o atsakovei - 1 kv. m minėtos patalpos. Nurodė, kad su atsakove gyvena viename name. Tarp jų ir atsakovės kyla konfliktai dėl naudojimosi tualetu. Panaudojus dalį jų buto patalpos, plane pažymėtos 1-8, ir prijungus 0,48 kv. m atidalytos bendro naudojimo patalpos, jie turėtų galimybę įsirengti atskirą tualetą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-01-22 sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį patalpos, plane pažymėtos 1-3, esančios (duomenys neskelbtini), ir priteisė jungtinės nuosavybės teise ieškovams 0,48 kv. m, o atsakovei - 1 kv. m šios patalpos. Teismas nustatė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas atitinka Įstatymo reikalavimus, nurodė, kad tai patvirtina byloje surinkti įrodymai bei ieškovų teismui pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas, iš kurio matyti, kad senos statybos butuose yra galimybė įrengti ir 1 kv. m dydžio tualeto patalpą.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas priimant sprendimą vadovavosi tik architekto A. K. paruoštu priešprojektiniu pasiūlymu dėl bendro naudojimo patalpos padalijimo būdo. Teismas neatsižvelgė į dalijamos patalpos specifinę paskirtį ir į tai, kad architekto paruoštas pagal ieškovų prašymą ir teismui pateiktas priešprojektinis pasiūlymas nėra statybinių darbų projektas, už kurio įgyvendinimą projektuotojas gali atsakyti CK ir ATPK nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl patalpos padalijimo, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Kelmeda“ raštą dėl tualeto įrengimo darbų sąmatos pateikimo. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad tualeto patalpoje nebūtinas praustuvas. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktu buto planu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tualetas įrengtas 1 kv. m patalpoje. Apeliantė nurodo, jog teismas nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovai siekia atidalyti patalpos dalį. Kadangi padalyti tualeto patalpą taip, kad nebūtų pažeisti jos interesai, neįmanoma, todėl patalpa turi likti bendra ieškovų ir jos nuosavybe.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priešprojektinio pasiūlymo atitiktis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams nebuvo ginčo dalykas. Dalijamoje patalpoje nebuvo jokio praustuvo ir atsakovė dėl šio fakto niekam jokių pretenzijų nereiškė. UAB „Kelmeda“ raštas, pasirašytas vyr. inžinierės, negali būti vertinamas kaip įrodymas civilinėje byloje.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesutariant dėl atidalijimo būdo pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi atidalijimo būdą nulemia pats daiktas, bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Po padalijimo jis turi išlikti tinkamu šalims naudoti pagal paskirtį. Kad po padalijimo patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, prašanti atidalyti šalis turėtų įrodyti pateikdama patalpos atidalijimo projektą, suderintą su valstybinėmis pastatų projektavimą ir statybų priežiūrą atliekančiomis institucijomis.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi architekto A. K. paaiškinimais, ieškovų pateiktais priešprojektiniu pasiūlymu dėl galimo bendro naudojimo patalpos padalijimo būdo bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), planu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių galimybę atidalyti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo renkami įrodymai ir vertinamos su sprendžiamu ginču sietinos aplinkybės – ar toks ieškovų pasirinktas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas racionaliausias ir priimtiniausias nei kiti įstatymo numatyti būdai ir labiausiai atitinkantis ieškovų ir atsakovės interesus, ar toks teismo sprendimas gali būti realiai įgyvendintas. Be to, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinės teisės (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), todėl skirtingai nuo naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo, jis yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nustatytu CPK 80 str. 1 d. 1p.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl padarytų esminių procesinės teisės normų pažeidimų, kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, galėjo iš esmės būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimas naikintinas, o civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 4 p.).
Nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų ieškovams pasiūlyti pateikti suderintą su statybų priežiūrą atliekančiomis institucijomis bendro naudojimosi patalpos atsidalijimo projektą, o nustačius, jog padalyti daikto natūra neįmanoma be neproporcingos žalos jo paskirčiai, svarstyti klausimą dėl piniginės kompensacijos vienam iš bendraturčių priteisimo. Taip pat taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti ieškovams terminą primokėti žyminį mokestį, kuris mokėtinas nuo ieškinio sumos, nustatytinos pagal prašomo atidalyti turto rinkos vertę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.