- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- 2-515/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Žemaitijos visuomenės parlamentas
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. , K. B. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis asmuo Žemaitijos visuomenės parlamentas, dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas J. B. 2008 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. , K. B. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu ir restitucijos taikymo. Ieškiniu teismo prašė:
Įteisinti ieškovui nuosavybės teisę į 0,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Sudmantų kaime Klaipėdos rajone, įgytą pagal įgyjamąją senatį 1994 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos žemės nuomos sutarties 99 metams pagrindu. Ši sutartis neįregistruota VĮ Registrų centre. Įteisinti ieškovui nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į minėtame žemės sklype 1995 m. gegužės 30 d. ieškovo pastatytus ir neparduotus du arkinius sandėlius po vienu stogu, kiemo įrenginius ir elektros transformatorinę;Taikyti restituciją, tai yra grąžinti ieškovui neparduotus minėtą 0,50 ha ploto žemės sklypą su ant jo pastatytais dvigubu arkiniu sandėliu, kiemo įrenginiais, elektros transformatorine, kurie šiuo metu yra įregistruoti VĮ Registrų centre atsakovo K. B. vardu;Įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės sklypo savininką 1995 m. liepos 4 d. registro įraše Nr. 55/14588, nurodant, kad minėto žemės sklypo savininkas yra ieškovas;Įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės ūkio padargų sandėlio savininką 2002 m. vasario 25 d. registro įraše Nr. 50/127868, nurodant, kad ieškovas yra žemės ūkio padargų sandėlio, pastatyto 1994 m. lapkričio 24 d. sutarties pagrindu Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, savininkas;Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui K. B. priklausantį turtą už 453 854 Lt, nukreipiant areštą į atsakovo vardu įteisintą 0,53 ploto žemės sklypą, atsakovo vardu įregistruotus butą ir kolektyvinį sodą;Priteisti iš atsakovo K. B. visas ieškovo ir valstybės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi šį ieškinį priimti atsisakė bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog pagal CPK normas, įtvirtinančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turinį, pareiškėjas tokiame pareiškime privalo patvirtinti, jog nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 str. 5 p.). Tuo tarpu pagal CK 4.69 straipsnio trečiąją dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažįsta, kad ginčo arkinis sandėlis bei žemės sklypas yra registruoti atsakovo K. B. vardu. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškinio priedai dėl žemės sklypo pardavimo K. B. bei Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl sandėlio priklausymo K. B. nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškinys paduotas nesilaikant imperatyvaus įstatymo draudimo įgyjamąja senatimi įgyti turtą, registruotą kito asmens vardu. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimas taikyti restituciją yra pagrindinio reikalavimo pripažinti pareiškėjui nuosavybę pagal įgyjamąją senatį pasekmė, todėl negali būti atskiru ginčo dalyku.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus arba Šiaulių apygardos teismui. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Pirmosios instancijos teismo teisėjas yra šališkas, nes asmeniškai pažįsta atsakovą K. B. . Teisėjas itin grubiai pažeidė Konstituciją bei CPK 66, 71 straipsnius, procesinės teisės normas, nes privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o ne penktą kartą tirti ieškinį asmeniškai pažįstamam atsakovui. Teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo patvirtinti, jog nėra CK nurodytų apribojimų įgyjant turtą įgyjamosios senaties būdu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškinį sudaro trys pagrindai, kurie turi būti nagrinėjami kartu. Pareiškėjas tapo ginčo turto savininku 1994 m. lapkričio 24 d. žemės nuomos 99 metams sutarties, 1995 m. gegužės 23 d. statybos leidimo dviem arkiniams sandėliams po vienu stogu bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 160, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra sandėlių statytojas, pagrindu. Nors minėta 1994 m. lapkričio 24 d. žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau dėl jos nebuvo nagrinėti jokie ginčai teismuose, ji nėra atšaukta. Teismo nurodyta CK 4.69 straipsnio trečioji dalis negali būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Nuosavybės teisė atsakovo K. B. vardu į ginčo sandėlius yra įregistruota VĮ Registrų centre slaptai, be pareiškėjo žinios, ne remiantis pirkimo-pardavimo sandoriais, o pagal tris kartus suklastotą 2001 m. gruodžio 27 d. aktą. Dėl šio akto klastojimo yra iškelta baudžiamoji byla Nr.32-1-00622-05, kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Pareiškėjas arkinio sandėlio nepardavė, atsakovas už jį nemokėjo, pirkimo-pardavimo sutarties neturi, sandėlio komisijai nepridavinėjo. Restitucija privalo būti taikoma, nes pareiškėjas ginčo turto nepardavė, atsakovas jo nepirko, o slapta užvaldė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo J. B. pareiškimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu ir restitucijos taikymo priėmimo, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo šio klausimo sprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė tokio pareiškimo priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir atsisakydamas priimti pareiškimą bei grąžindamas jį padavusiam asmeniui priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad be bendrųjų reikalavimų, kurie keliami teismui paduodamų procesinių dokumentų turiniui ir formai sprendžiant dėl priėmimo minimos kategorijos pareiškimo priėmimo esminę reikšmę turi CPK 531 straipsnyje nurodyti reikalavimai, vienas iš kurių yra duomenys, jog nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 str. 5 p.). Teismas, remdamasis pareiškėjo paduodamo pareiškimo turiniu bei pridėtuose dokumentuose esančiais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad nekilnojamasis turtas, kurio nuosavybės teisių įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį prašoma nustatyti, yra registruotas atsakovo K. B. vardu (CK 4.69 str. 3 d.), o reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto atskirajame skunde išdėstyti motyvai, susiję su pareiškėjo nurodytais pagrindais, kuriais remiamasi reikalaujant nustatyti nuosavybės teisių į šį turtą įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį, o taip pat motyvai, susiję su šio turto registravimo K. B. vardu neteisėtumu, negali būti pagrindu išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su minimą klausimą nagrinėjusio ir skundžiamą nutartį priėmusio Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Žydrūno Bertašiaus šališkumu, grubiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei proceso teisės normų pažeidimu, kaip atskiru pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija mano, kad šie apelianto argumentai iš esmės yra susiję su teisėjo Žydrūno Bertašiaus atliktais atskirais procesiniais veiksmais nagrinėjant civilines bylas, tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas, tuo tarpu teisėjų kolegija, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, konstatavo, jog minimu klausimu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 178, 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.