Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2017 m. liepos 7 d., apie 13.59 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu numeris (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietės automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus– važiuodamas automobilių stovėjimo aikštele link (duomenys neskelbtini) gatvės, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl ko kliudė prie turgavietės palapinės jam iš dešinės pusės stovėjusią pėsčiąją A. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. K. sveikata – jai nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės pėdos penkto padikaulio lūžis.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2017 m. liepos 7 d. su žmona automobiliu Volkswagen Passat atvažiavo į stovėjimo aikštelę ir sustojo. Žmonai grįžus apsipirkus išvažinėjo iš aikštelės. Išvažiuodamas pažiūrėjo į kairę pusę, kadangi iš tos pusės įvažinėjo mašina, todėl žiūrėjo, kad ši nekliudytų vairuojamo automobilio. Važiavo labai lėtai, gal 3 km/h. Kartu važiavusi žmona sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Važiuodamas pajuto dunkstelėjimą į mašiną. Iš karto sustojo ir išlipo. Išlipęs prie savo automobilio keleivio durų pamatė sėdinčią moteriškę – nukentėjusiąją A. K., kurios kelnės buvo šiek tiek susipurvinusios. Nukentėjusioji pasakė, kad jis (kaltinamasis) užvažiavo jai ant kojos. Pats nukentėjusiąją pakėlė ir pastatė, o ši nušlubavo iki savo mašinos. Po to vėl sugrįžo ir tada laukė policijos, kuri atvažiavo ir viską suformino. Nematė nukentėjusiosios, nes žiūrėjo į kairę pusę, o nukentėjusioji buvo dešinėje. Paskambino nukentėjusiajai jau tą pačią dieną, o kitą dieną nuvažiavo į namus aplankyti, nuvežė vaisių. Vėliau su nukentėjusiąja nebebendravo, nes kai nuėjo į draudimą, ten pasakė, kad draudimas apmokės visas išlaidas ir padarytą žalą. Iš draudimo yra gavęs pranešimą, kad už A. K. gydymą ligonių kasoms draudimas sumokėjo 317 eurų. Moralinės žalos draudimas nukentėjusiajai dar neatlygino. Nukentėjusioji prašė pinigų, bet konkrečios sumos neįvardijo. Paklausus, ar 300 eurų užteks, ši davė suprasti, kad tokia suma yra per maža. Po praeito posėdžio nukentėjusioji pareiškė, kad ją tenkintų 2000-4000 eurų suma. Savo poelgį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiosios A. K. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. liepos 7 d., apie 13.55 val., atėjo į turgavietę, esančią Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Turgavietėje vaikščiojo daug žmonių, per turgavietę nuolat važinėjo automobiliai, kadangi toje vietoje tarp palapinių yra laisvas pravažiavimas. Laisvas pravažiavimo plotis buvo pakankamas prasilenkti dviem automobiliams. Norėjo nusipirkti braškių, todėl nuėjo prie pirmos palapinės, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) gatvės, atsistojo į eilę laukti. Stovėjo eilėje lygiagrečiai palapinės paskutinė. Nuo palapinės link pravažiavimo galėjo būti nutolusi apie 0,5 metro atstumu. Stovėjo pasisukusi priekiu į palapinę ir nugara į pravažiavimą. Kaip vyko eismas pravažiavime, nematė. Stovėdama pajuto smūgį į pusiaują iš nugaros pusės. Po smūgio visu ūgiu pargriuvo ant nugaros ir pamatė, kad automobilis važiuoja jai per dešinę pėdą. Atsimena, kad dar bandė traukti koją, tačiau nepavyko. Automobilis važiavo tiesiai link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pervažiavo pėdą priekiniu dešiniuoju ratu. Kai pargriuvo, kairė koja užsilenkė, todėl pervažiavo tik dešinę pėdą. Smūgio metu stovėjo vietoje ir laukė eilėje, nejudėjo. Aplinkiniai žmonės pradėjo rėkti ir automobilis sustojo, todėl automobilio galiniai ratai sustojo dar neprivažiavę kojos. Iš automobilio išlipo keleivė moteris. Pati išsikvietė greitąją pagalbą. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ buvo nustatytas dešinės pėdos penktojo padikaulio lūžis, dešinės alkūnės, dešinio klubo sumušimus, kairės kojos čiurnos patempimą, abiejų kojų nubrozdinimus. Eismo įvykio metu buvo apgadinti džemperis ir kelnės, akiniai nuo saulės, kuriuos buvo užsidėjusi, ir mobilusis telefonas „Iphone S plus 5“. Mobilųjį telefoną laikė rankose, kuris, griūnant, iškrito iš rankų. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kreipėsi į partrenkusio automobilio draudimo bendrovę. Partrenkęs automobilio vairuotojas po eismo įvykio tik vieną kartą namuose aplankė kitą dieną po eismo įvykio, tačiau net neatsiprašė, daugiau nebelankė ir nei karto nepasiteiravo apie sveikatą, tik 2017 m. lapkričio 13 d. paskambinęs pradėjo rėkti, kad ji nereikalautų pinigų, o kreiptųsi į draudimo bendrovę, į kurią dar nesikreipė. Reikš civilinį ieškinį. Kadangi pati parašyti civilinio ieškinio neturi galimybės, kreipėsi į teisininką, kuris pagal pateiktą informaciją paruoš civilinį ieškinį tik 2018 m. sausio mėnesio viduryje, būtent dėl užsitęsusios šios procedūros civilinį ieškinį pateiks teisme (b. 1. 23-24, 26, 33).

Iš liudytojos Virginijos R. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. liepos 7 d., apie 13.40 val., vyro A. M. vairuojamu automobiliu Volkswagen Passat atvažiavo į turgelį, esantį Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Apsipirkus ir įsėdus į automobilį bei važiuojant, tiek iš kairės pusės, tiek iš dešinės pusės buvo pristatyta pardavėjų palapinių, o per vidurį buvo laisvas pravažiavimas, kuriuo vyko eismas. Esančiu laisvu pravažiavimu automobiliai važiavo abiem kryptimis, nuolat vaikščiojo pėstieji, eismas buvo intensyvus. Ketino iš turgelio aikštelės išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu priekyje, ta pačia kryptimi automobiliai nevažiavo. Kai pavažiavo apie 5-6 metrus, vyras sustojo. Nesuprato, kodėl vyras sustojo jau netoli išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobiliui sustojus, jį apsupo žmonės. Abu su vyru išlipo ir pamatė prie priekinio dešinio automobilio rato sėdinčią moterį, kuri rankoje laikė mobilųjį telefoną. Minėta moteris nieko nesakė, tik aplinkiniai žmonės rėkė „pervažiavo koją“. Suprato, kad jų automobilis kliudė sėdinčią moterį. Jokio smūgio ar pervažiavimo nejautė, taip pat ir tos moters nematė prieš tai, todėl negali nurodyti, kaip pėsčioji ėjo iki eismo įvykio, kokiu būdu buvo sužalota ir kaip atsidūrė ant važiuojamosios dalies. Vyras sakė, kad jautė smūgį, todėl ir sustojo. Matė tik tiek, kad prieš pat sustojant automobiliui priešpriešiais važiavo kitas automobilis, todėl sutuoktinis visą dėmesį buvo nukreipęs į kairę pusę. Moteris pati išsikvietė pagalbą (b.1. 38-39, 41).

Iš 2017 m. liepos 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, priekine dalimi į rytus, jo priekinis dešinysis ratas 10,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir iki pietinio aikštelės krašto 9,5 m (b. l. 6-8, 13, 14-18).

Iš 2017 m. liepos 7 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (b. l. 9-12).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AEC 6630960, išduoto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, kad automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta, draudimas galioja iki 2018 m. balandžio 16 d. (b. l. 21).

Iš 2017 m. lapkričio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. K. ties Klaipėdos g. pastatu Nr. 124 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nurodė vietą, kurioje buvo prekiautojų vietų kraštai automobilių stovėjimo aikštelės kairėje pusėje, žiūrint link (duomenys neskelbtini) g. pusės, vieta yra 7,80 m atstumu nutolusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Nukentėjusioji parodė vietą, kurioje buvo prekiautojų vietų kraštai automobilių stovėjimo aikštelės dešinėje pusėje, žiūrint link (duomenys neskelbtini) g. pusės, vieta yra 13,40 m atstumu nutolusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. A. K. nurodė, kad prekiautojų vietos, esančios automobilių stovėjimo aikštelės kairėje ir dešinėje, buvo išsidėsčiusios išilgai beveik per visą stovėjimo aikštelę, apytiksliai vienodais atstumais nutolusios nuo važiuojamosios dalies krašto. Nukentėjusioji A. K. nurodė vietą, kurioje ji stovėjo eilėje prie vieno iš prekiautojų vietos – vieta yra 13,40 m atstumu nutolusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 7,10 m atstumu nutolusi nuo automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies krašto, esančio lygiagrečiai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. A. K. nurodė vietą, kurioje buvo jos kojos, kai ji, užkliudyta, nugriuvo ant važiuojamosios dalies – vieta yra 13,10 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 6,90 m atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies krašto, esančio lygiagrečiai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. A. K. nurodė vietą, kurioje buvo sustojusio automobilio dešinės pusės priekinis kampas – vieta yra 13,20 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 6,00 m atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies krašto, esančio lygiagrečiai šalia (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies (b. l. 28-31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 962/2017(05) matyti, kad A. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės pėdos penkto padikaulio lūžis. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis eismo įvykio metu. Sprendžiant iš medicininėje dokumentacijoje nurodytos sužalojimų lokalizacijos, tikėtina, kad pirminis kontaktas su automobiliu buvo su dešine kūno puse. Dėl dešinės pėdos penkto padikaulio lūžio A. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1416/2017(05) matyti, kad tikėtina, jog A. K. dešinės pėdos penkto padikaulio lūžis galėjo susiformuoti kontaktuojant su automobiliu ir griūnant. Tam šio lūžio lokalizacija neprieštarauja (b. l. 59).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. 2017 m. liepos 7 d., apie 13.59 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu numeris (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietės automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. K. sveikata – jai nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės pėdos penkto padikaulio lūžis. Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios A. K., liudytojos V. R. M. parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors nukentėjusioji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą pradėjus nagrinėti teisme nurodė, kad reikš civilinį ieškinį, tačiau teismui atidėjus bylos nagrinėjimą dėl šios priežasties ir nukentėjusiajai nustačius konkrečią datą iki kada turi būti pareikštas civilinis ieškinys, ji to nepadarė, be to, būdama tinkamai informuota, neatvyko ir į 2018 m. kovo 13 d. vykusį teisiamąjį posėdį. Nei nukentėjusiosios nedalyvavimo, nei civilinio ieškinio nepareiškimo priežastys nežinomos.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą V. R. M. atsakomybei, nes mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Laiduptoja V. R. M. pateikė prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 99). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja savo prašymą palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta, sutuoktinės jos nuomonės visada paiso. Laiduotoja nurodė, kad su A. M. yra susituokę apie 40 metų, santykiai šeimoje geri, stengsis sutuoktiniui daryti didesnę teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja V. R. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos V. R. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. R. M. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka (b.l. 100). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti V. R. M. kaipo laiduotoja, byloje nėra.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pagrįstas, tačiau skirtina mažesnio nei prašė prokurorė dydžio įmoka, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas ir, nors ir dirbantis, tačiau jo pajamos nedidelės ir jokių duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. M. išieškotinos 4,00 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. R. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, t. y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, kuri yra SEB banke, sąskaitos numeris LT70 7044 0600 0026 9468, o dokumentą, patvirtinantį apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš A. M. 4,00 Eur (keturis eurus) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.