Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-244/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
1S-244/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Aidas Mažeika
Kategorijos
Byla Nr. 1S-244/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00404-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 2 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo A. B. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad 2008 m. spalio 30 d. neteisėtai, turėdamas tikslą išplatinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir organizavo kontrabandą į Lietuvos Respubliką, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B. ir B. U., 2008 m. spalio 30 d., neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens Baltarusijos Respublikoje įgijo narkotinę medžiagą – labai didelį kiekį 1 786,166 g heroino ir psichotropinę medžiagą – 173,552 g fenobarbitalio, kurią B. U. 2008 m. spalio 30 d. apie 1 val. 00 min. automobilyje „A“, valst. Nr. XXX, įrengtoje slėptuvėje nepateikdamas muitinės kontrolei per R. pasienio kontrolės postą kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos pergabeno per Lietuvos Respublikos sieną. B. U. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilyje „A“, valst. Nr. XXX, apžiūros metu rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą išplatinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir organizavo kontrabandą į Lietuvos Respubliką, t. y. jis, veikdamas organizuota grupe kartu su L. B. ir K. Š. neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu tyrimo nenustatyto asmens Baltarusijos Respublikoje įgijo narkotinę medžiagą – labai didelį kiekį heroino, kurią K. Š. 2011 m. balandžio 2 d. apie 19 val. 15 min., automobilyje „A“, valst. Nr. XXX, įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei per Š. pasienio kontrolės postą kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos pergabeno per Lietuvos Respublikos sieną ir vežė iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2011 m. balandžio 2 d. Vėliau suėmimo terminas A. B. buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo A. B. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.

Gynėjo nuomone, teismas spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. B. gynėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebus galima remtis liudytojo B. U. parodymais, nes jo apklausa atlikta pažeidus BPK 184 straipsnio 4 dalies bei Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, 2012 m. gegužės 3 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. U. parodė, kad jis pasirašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė tyrėjų nurodytus objektus ir atpažino asmenis, nes jam buvo pažadėta švelnesnė bausmė. Skunde pažymima, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent A. B. padarė nusikalstamas veikas. Be to, byloje yra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą atliko neobjektyviai ir tendencingai, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas neturi būti tęsiamas.

Kaltinamojo A. B. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam A. B. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar A. B. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti A. B. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad A. B. kaltinamas dviejų labai sunkių ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis galimai veikė organizuota grupe, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, baustas administracine tvarka, teistas (5 t., b. l. 134). Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo A. B. gynėjo Aido Mažeikos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys