- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 2S-1011-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- UAB ,,Stora Enso Miškas“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorija 96.4.; 96.5.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 30 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas P. S. neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų ar dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, iki parengiamojo posėdžio pradžios negauta (CPK 155 str. 1 d.). Į posėdį atvyko ieškovo sūnus M. S. ieškovo jam 2007-12-14 išduoto įgaliojimo pagrindu. Tačiau nėra duomenų, kad šis asmuo gali būti savarankiškai veikiančiu atstovu pagal pavedimą CPK 56 str. prasme, t.y. nėra pateikta duomenų, jog M. S. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tokio, kaip teigė jis pats, neturi (CPK 56 str. 1 d. 4 p., LAT 2003-09-17 ir 2003-11-13 konsultacijos). Nesant tokių duomenų, atstovavimas negali būti laikomas tinkamu ir leistinu (CPK 57 str. 3 d., 51 str. 2 d., 56 str. 1 d. 1 p., 56 str. 3 d.). Atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-04-14 nutartimi pripažino ieškovo P. S. atstovavimo teisės realizavimą netinkamu. Ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Išaiškino ieškovui, jog pašalinus aplinkybes, buvusias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindu, jis turi teisę kreiptis į teismą su tinkamai paruoštu ieškiniu bendra tvarka. Teismas motyvavo, kad esant netinkamai realizuotai atstovavimo pagal pavedimą teisei, neatvykusio asmens atstovavimas pripažintinas netinkamu ir neleistinu, o pačiam ieškovui neatvykus į posėdį, apie kurį jis informuotos tinkamai, bei nenurodžius neatvykimo priežasčių ir neprašius atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovui reiškiant nurodyto turinio prašymą, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 230 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-14 nutartį. Skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar CPK 55 str. 2 d., kuris numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai neturintys teisinio išsilavinimo; ir CPK 56 str. 1 d. 4 p. kuris numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); neprieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymui principui, numatytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 161 str. 1 d. ir nepasiūlė pasirūpinti, kad būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat teismas esant prieštaringam ir diskriminaciniam (senyvo amžiaus ir nepasiturinčių asmenų atžvilgiu) teisiniam reguliavimui, kai juridinių asmenų atstovais procese pirmosios instancijos teisme metu būti leidžiama būti ir asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo (CPK 55 str. 2 d.), tuo tarpu fiziniams asmenims keliami papildomi artimos giminystės ir teisinio išsilavinimo reikalavimai (CPK 56 str. 1 d. 4 p.), nemotyvuotai atsisakė taikyti CPK 3 str. 1 d. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir šiuo pagrindu leisti ieškovo sūnui M. S. atstovauti jį įgaliojimo pagrindu. Taip pat teismas neatsižvelgė į 2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarime pateikiamus teisinius išaiškinimus, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Procese ieškovas elgėsi sąžiningai, surašė įgaliojimą savo sūnui M. S., tikėjosi, kad taikydamas įstatymą pirmosios instancijos teismas vadovausis CPK 3 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei atsižvelgs, kad juridinių asmenų atstovais procese pirmosios instancijos teisme metu leidžiama būti ir asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, todėl leidimas įgaliojimo pagrindu ieškovą atstovauti sūnui, neturės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat tikėjosi, kad neradęs galimybės tai padaryti, teismas bent jau suteiks ieškovui galimybę susirasti advokatą. Taip pat teismui kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ieškovas buvo pateikęs dokumentus, patvirtinančius, kad yra senyvo amžiaus, turi sunkių sveikatos sutrikimų, jo pajamas sudaro senatvės pensija. Ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso dviejų kambarių butas, kuriame ir gyvena, gaunamos senatvės pensijos dydis neviršija 1 000 Lt per mėnesį. Jis gydosi nuo cukraligės ir onkologinio susirgimo, patiria nuolatines išlaidas medikamentams. Dėl šių priežasčių pasirūpinti, kad jį byloje atstovautų advokatas, o taip pat gauti nemokamą valstybės garantuojamą jam yra sunku - dėl sveikatos sudėtinga vaikščioti po įvairias valstybės institucijas, susirinkti reikiamus dokumentas. Tuo tarpu ieškovui neleidžiama, kad jį atstovautų žmogus, kuriuo jis labiausiai pasitiki ir kuris yra geriausiai susipažinęs su ieškovo problemomis - sūnus. Ieškovas mano, kad Lietuvos valstybės yra diskriminuojamas, iš dalies - dėl amžiaus ir sveikatos būklės, nes akivaizdu, kad atstovo teisinis išsilavinimas nėra tokia sąlyga, dėl kurios būtų atstovaujama netinkamai arba teismo sprendimas galėtų būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tai patvirtina aplinkybė, kad be teisinio išsilavinimo leidžiama atstovauti juridinius asmenis. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios šiuo aspektu pateisintų tokius teisinio reguliavimo skirtumus tarp fizinių ir juridinių asmenų. Teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 55 str. 2 d. ir CPK 56 str. 1 d. 4 p. ta apimtimi, kuria fizinių asmenų atstovams - artimiesiems giminaičiams nustatomas išsilavinimo cenzas, o juridinių asmenų atstovams - nenustatomas, prieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymui principui, numatytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime konstatuota, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatuota, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas, gali būti taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, tik jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Atstovavimas sukelia vienodas teisines pasekmes asmenims nepriklausomai nuo to, ar atstovaujamas juridinis, ar fizinis asmuo, o reglamentavimas nustatant išsilavinimo cenzą, kai fizinius asmenis atstovauja artimieji giminaičiai, nėra pateisintas jokiais visuomeniškai reikšmingais tikslais. Dėl šių motyvų ieškovas mano, kad nustatant teisinį reguliavimą CPK 55 str. 2 d., kuris numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai neturintys teisinio išsilavinimo; ir CPK 56 str. 1 d. 4 p. kuri numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas P. S. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. Ieškovas pareiškime teismui nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, todėl teismas pranešimus apie posėdį siuntė pačiam ieškovui. Iki parengiamojo posėdžio pradžios ieškovas nepateikė teismui prašymų ar dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą. Į posėdį atvyko ieškovo sūnus M. S. ieškovo jam 2007-12-14 išduoto įgaliojimo pagrindu. Tačiau jis nepateikė duomenų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali būti savarankiškai veikiančiu atstovu pagal pavedimą (LR CPK 56 str. 1 d. 4 p.).
Ta aplinkybė, kad į 2008-04-14 parengiamąjį teismo posėdį atvyko ieškovo įgaliotas sūnus M. S. patvirtina, jog ieškovas rūpinosi savo atstovavimu, tačiau vesti bylą teisme įgaliojo netinkamą atstovą, todėl teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovas be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių. Dėl senyvo amžiaus (ieškovas gimęs 1927 m.) ieškovas galėjo nežinoti, jog jo sūnys M. S., kaip neturintis aukštojo juridinio išsilavinimo, negali jo atstovauti teisme. Be to, iš byloje esančio įgaliojimo, kurį patvirtino notarė G. K. (b. l. 82) matyti, jog notarė patvirtino, kad M. S. gali atstovauti savo tėvą, nagrinėjant civilines bylas, teismo įstaigose, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį. Tai, kad įgaliojimą patvirtino valstybės įgalinimus turinti teisininkė- notarė, leidžia manyti, kad ieškovas buvo šio įgaliojimo turiniu suklaidintas dėl to, kas jį gali atstovauti teisme. Ši aplinkybė ir įpareigojo teismą taikyti LR CPK 161 str. 1 d. ir pasiūlyti ieškovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Šios civilinio proceso kodekso normos netaikymas ir pripažintinas pažeidimu, kurio pagrindu teismo nutartis naikintina (LR CPK 329 str. 1 d. ), perduodant iš naujo nagrinėti ieškinį iš esmės tam pačiam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nors ir neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, bet užkerta kelią tolesnei jau iškeltos bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą. Tai, kad teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu, negali riboti ieškovo procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovas siekia išspręsti ginčą teisme. Palikus ieškinį nenagrinėtu, asmuo turi bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, jas grąžinti ieškovui nėra pagrindo. Esant galimybei užtikrinti proceso ekonomiškumą, teismas turi taikyti šį principą.
Ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, siekiant nustatyti, ar LR CPK 56 str. 1 d. 4 p. ta apimtimi, kuria nustatomas išsilavinimo cenzas fizinių asmenų atstovams – artimiesiems giminaičiams neprieštarauja LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, atmestinas dėl to, kad fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys nėra vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės. Tai, kad fiziniai asmenys gali patys dalyvauti teismo procese, o juridinį asmenį gali atstovauti tik jo atstovas, yra pagrindu leisti dalyvauti teismo procese bet kuriam darbuotojui ir neturinčiam aukštojo juridinio išsilavinimo. Be to, juridinio asmens skirtumai nuo fizinio asmens kaip proceso dalyvio yra neabejotini, ir šiuo atveju, fizinis asmuo gina savo asmenines turtines teises, kylančias iš jo nuosavybės teisės, o juridinis asmuo gina savo turtines teises, atsiradusias dėl verslo vystymo, todėl civilinio proceso kodekso norma, numatanti labiau kvalifikuotą fizinio asmens atstovavimą, nei juridinio, užtikrina didesnę fizinio asmens teisių apsaugą, nei juridinio asmens, kuris savo veiklą organizuoja ir vykdo savo rizika, todėl ir suteikiama teisė jam pačiam nuspręsti, ar turėti pirmosios instancijos teismo procese kvalifikuoto teisininko pagalbą, ar pakanka to, kad jo interesus atstovaus bet kuris kitas juridinio asmens darbuotojas. Tai, kad įstatymas numato aukštesnio lygio atstovavimą fizinio asmens interesams, yra platesne fizinio asmens interesų apsauga, o ne jo teisių ribojimu, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl LR CPK 56 str. 1 d. 4 p. prieštaravimo LR Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.