- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1248-479/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- N. B.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - uždaroji akcinė bendrovė ,,Ūkio banko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“, R. S., Mažeikių kredito unija, Sedos kredito unija, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir turto padalijimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau šalių santuoka iširo ir nebegali būti išsaugota. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu iš atsakovo buvo priteista po 43,44 Eur (150 Lt) kiekvienam vaikui išlaikyti nuo 2005-11-10 iki vaikų pilnametystės. Ieškovės teigimu, nuo 2005 metų vaikų poreikiai padidėjo, ieškovės turtinė padėtis ir pragyvenimo lygis pasikeitė, todėl mano, kad išlaikymas turėtų būti padidintas. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys nekilnojamojo turto neįgijo, o kilnojamasis turtas ir skoliniai įsipareigojimai kreditoriams turi būti padalinti nutraukiant šalių santuoką. Dėl to ieškovė teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų M. B. ir S. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, padidinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu vaikams priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiams vaikams M. B. ir S. B. išlaikyti iki vaikų pilnametystės bei padalinti santuokos metu įgytą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų M. B. ir S. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, padidino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo po 100 Eur per mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti iki jų pilnametystės, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir priteisė iš atsakovo 995,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo tikslinga nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo po 100 Eur per mėnesį mokamų išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti iki jų pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, o santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą teismas padalino pagal ieškinyje pateiktus reikalavimus. Teismas nustatė, kad šalys turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., Mažeikių kredito unijai, LKU ,,Sedos kredito unija“. Teismas konstatavo, kad prievolės UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., Mažeikių kredito unijai yra ieškovės asmeninės prievolės, o įsipareigojimus kreditorei LKU ,,Sedos kredito unija“ šalys vykdys solidariai. Įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį teismas iš atsakovo valstybei priteisė 858,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 136,50 Eur žyminio mokesčio.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė byloje patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Apeliantas teigė, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 36,6 procentų. Teismas neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliantas nurodė, kad byloje jis patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turėjo būti priteistos iš ieškovės proporcingai teismo atmestų jos ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai priteisė valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4751-889/2015, kurioje antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovo nebuvo priteistos.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai nustatė byloje patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Apeliantas teigė, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 36,6 procentų. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 93 str. 2 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kilnojamojo turto padalijimo. Be to, teismo sprendimu buvo iš dalies patenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir skolinių įsipareigojimų kreditoriams padalijimo. Įvertinusi ieškovės patenkintų reikalavimų pobūdį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 70 procentų nuo visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliantas nurodė, kad byloje jis patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turėjo būti priteistos iš ieškovės proporcingai teismo atmestų jos ieškinio reikalavimų daliai. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šioje byloje atsakovas naudojosi advokato pagalba ir patyrė iš viso 484 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 47, 48, 75-77). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir dėl to ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ši aplinkybė nepašalina jos pareigos atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagal LR CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi byloje atmestų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 30 procentų, atsakovui iš ieškovės priteistina 145,20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.).
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4751-889/2015, kurioje antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovo nebuvo priteistos. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1374-14 buvo nuspręsta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Į bylą buvo pateikta 2016-04-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-09-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1374-14 ir 2015-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPF-32-15 ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 226,81 Eur, iš jų 1 204,32 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 22,49 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Pažymėtina, kad minėtų sprendimų pagrindu antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo teikiama ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4751-889/2015 pagal pareiškėjų S. B. ir N. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-4751-889/2015 medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-09-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1374-14 ir 2015-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPF-32-15 ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė iš viso 1 047,41 Eur (civilinė byla Nr. 2-4751-889/2015, b. l. 32). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutartimi pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo paliktas nenagrinėtas, o prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. B. buvo atmestas. Ši teismo nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Dėl to priimdamas skundžiamą sprendimą šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pakartotinai spręsti civilinėje byloje Nr. 2-4751-889/2015 patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-4751-889/2015 buvo patirta 1 047,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o prašymas dėl šių išlaidų įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo atmestas, galima daryti išvadą, jog šioje byloje valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 179,40 Eur (1 226,81 Eur – 1 047,41 Eur). Kadangi patenkinta 70 procentų ieškovės reikalavimų, valstybei iš atsakovo turėjo būti priteista 125,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 136,50 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 96 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms valstybei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 995,26 Eur iki 262,08 Eur.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra tenkinamas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 121 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti ir valstybei iš atsakovo S. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 995,26 Eur sumažinti iki 262,08 Eur.
Priteisti atsakovui S. B. iš ieškovės N. B. 145,20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. B. iš ieškovės N. B. 121 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.