- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2-1076-855/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- M. G., V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č., trečiajam asmeniui M. G., nepilnametei V. G., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. G., tretysis asmuo – M. G., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiam vaikui, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. G., tretysis asmuo – M. G., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, rūpintoju paskiriant M. G.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, lėšas išieškant rūpintojai; paskirti rūpintoją vaiko lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad atsakovė A. G. turi nepilnametę dukrą V. G., nuo kurios auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo yra visiškai nusišalinusi. Vaiką augina ir prižiūri sesuo M. G., kuri Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta V. G. globėja. 2013-06-10 į ieškovą kreipėsi M. G., prašydama paskirti ją nepilnametės sesers V. G. globėja, nes ji kartu gyvena su seserimi ir ja rūpinasi apie 3 metus, o motina gyvena žalingą gyvenimo būdą, nebendrauja su dukra, neteikia jai paramos. A. G. šeima dėl žalingo gyvenimo būdo ir vaikų nepriežiūros 2007-01-11 buvo įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, o 2010 metų kovo mėn. atsakovei kartu su vaikais persikrausčius gyventi į Vilniaus miestą, jos šeima buvo išbraukta iš Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų sąrašų, o informacija apie šeimą perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurio specialistai, nustatė, kad socialinių paslaugų teikimas šiai šeimai nėra būtinas. 2013-06-27 atsakovės ir jos dukrų pokalbio Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriuje metu išsiaiškinta, kad A. G. gyvena kartu su sugyventiniu ir jo (duomenys neskelbtini) metų neįgaliuoju sūnumi jai nuosavybės teisė priklausančioje namo dalyje, kurioje yra vienas kambarys ir virtuvė, ji ir jos sugyventinis yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą ir dirba atsitiktinius darbus. Atsakovė nurodė, kad norėtų, kad jos duktė V. G. gyventų kartu, bet paauglė pati nenori gyventi su motina, nes jai nėra sudarytos pilnavertiškos gyvenimui sąlygos, nesirūpinama jos pagrindiniais poreikiais, nesudaroma saugi aplinka. 2013-07-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas nepilnametės V. G. laikinosios globos (rūpybos) planas, atsakovė juo įsipareigojo keisti gyvenimo būdą, įsidarbinti, sutvarkyti savo buitį, spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemą, palaikyti ryšį su nepilnamete dukra, teikti jai išlaikymą, tačiau 2013-08-27 aplankius nepilnametę buvo išsiaiškinta, kad motina nesistengia gerinti savo gyvenimo sąlygų, neišreiškia noro gyventi kartu su dukra, nesidomi jos kasdienybe, neteikia išlaikymo, tuo tarpu vaiko rūpintoja stengiasi užtikrinti paauglei saugią emocinę aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą. 2013-10-03 su A. G. šeima buvo sudarytas individualus pagalbos planas, kuriame motina įsipareigojo sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti šeimoje, namuose palaikyti tvarką ir švarą gerinti buities gyvenimo sąlygas, prisidėti prie vaiko išlaikymo, gydyti priklausomybę nuo alkoholio, nenutraukti ryšio su dukra, domėtis jos ugdymo procesu, tačiau iki šiol nevykdo savo įsipareigojimų, atsisako lankyti Pagalbos šeimai skyriaus specialistų konsultacijas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nenuvyko į 2013-11-18 suorganizuotą psichologės konsultaciją, namuose trūksta tvarkos ir švaros, atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo būdą ir nevykdo socialinės darbuotojos rekomendacijų, tad šiuo metu atsakovės šeimoje nėra tinkamų sąlygų augti ir vystytis nepilnametei. 2014-01-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje įvyko vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūra, tačiau A. G. į susitikimą neatvyko ir neišreiškė noro rūpintis savo dukra. Nepilnametė V. G. informavo, kad kelis kartus buvo nuvykusi aplankyti motiną, siekė palaikyti su ja ryšį telefonu, tačiau pati motina nerodo jokios iniciatyvos bendrauti, ji skambina tik tuomet, kai jai ko nors reikia, pvz. prašo paskolinti pinigų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė tenkinti ieškinį, vaiko rūpintoja paskiriant M. G., kuri dirba, turi nuolatines pajamas, yra neteista, nebausta, sveika, tinkamai atlieka rūpintojo pareigas.
Atsakovė A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo M. G. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Patvirtino visas ieškovo nurodytas aplinkybės, nurodė, kad jau daugiau nei 3 metus prižiūri, augina ir rūpinasi seserimi, per visą tą laiką atsakovė buvo tik keletą kartų atvykusi pas dukrą, tačiau ja nesirūpina, neprižiūri, visiškai neišlaiko, pas atsakovę esančios namuose sąlygos nėra tinkamos V. G. augti, mokytis, vystytis, atsakovė niekur nedirba, pati prašo dukrų pagalbos, nėra vilties ir pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų ir V. G. galėtų gyventi su motina.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi atsakovė nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, išlaikymo. Atsakovės namuose – apie 8 kv.m. vieno kambario bute yra netvarkinga, atsakovė niekur nedirba, jos mėnesio pajamos sudaro tik 350 Lt pašalpa. Nors pokalbio metu apsilankius pas atsakovę ji nurodė, kad apie 4-5 kartu pas mėnesį lanko vaiką, bendrauja telefonu, santykiai su dukra geri, domisi dukters gyvenimu, pasiekimais mokykloje, neteikia išlaikymo, nes neturi pinigų, tačiau artimiausiu metu ketina dirbi viešuosius darbus, susitvarkė su alkoholizmo problema, tačiau šie atsakovės teiginiai yra tik deklaratyvūs, nepilnametė V. G. parodė teisme priešingas aplinkybes, bylos medžiaga taip pat rodo, jog atsakovė nevykdo savo pareigų dukrai, nesudaro jai tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, piktnaudžiauja alkoholiu, nesidomi vaiko pasiekimais mokykloje ir jos neaprūpina, todėl siekiant užtikrinti nepilnametės teisę į normalias gyvenimo sąlygas, išlaikymą ir tinkamą priežiūrą, atsakovės valdžia turi būti apribota.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės A. G. dukra, duomenų apie vaiko tėvą, išskyrus vardą ir pavardę – T. G., nėra (b.l. 6-7). Iš ieškovo atstovės bei trečiojo asmens M. G. paaiškinimų, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijos 2010-03-24, 2013-07-04, 2013-08-27, 2013-12-23 Šeimos aplankymo aktų, 2013-12-23 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, 2013-04-27 Pravesto pokalbio akto, 2013-07-17 Vaiko laikinosios globos (rūpybos) akto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-07-05, 2013-12-11 raštų, 2014-01-15 Vaiko globos peržiūros akto, 2014-03-21 Buities tyrimo akto (b.l. 13, 15-19, 21-22, 25-31, 64-65) matyti, kad nuo 2010 m. atsakovės A. G. šeima buvo stebima Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybių administracijų Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl galimų nepilnametės V. G. teisių ir interesų pažeidimų, kadangi atsakovė netinkamai rūpinosi dukterimi, nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, namuose nebuvo sudarytos tinkamos, sveikos ir saugios sąlygos nepilnametei augti, vystytis, mokytis. Dėl minėtų priežasčių nepilnametė V. G. maždaug prie 3 metus apsigyveno pas seserį M. G., ir nuo to laiko kartu su seserimi gyvena, sesuo ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, tuo tarpu atsakovė V. G. yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, auginimo, priežiūros, išlaikymo, ją aplanko tik retkarčiais, iniciatyvos ir realių pastangų keisti gyvenimo būdą, sudaryti dukrai tinkamas gyventi sąlygas nesiima. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus ar pozityvios tėvystės kursus, individualiame darbo plane atsakovė įsipareigojo sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti šeimoje, namuose palaikyti tvarką ir švarą, gerinti buitines sąlygas, prisidėti prie dukros išlaikymo, gydytis priklausomybę alkoholiui, nenutraukti ryšio su dukra, domėtis jos ugdymo procesu ir kitais reikalais, tačiau šių įsipareigojimų atsakovė nevykdo, kadangi namuose ir toliau trūksta švaros ir tvarkos, siūlomų specialistų konsultacijų ir kursų atsakovė nelanko, gyvenimo būdo nekeičia, nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, ja nesirūpina, nedalyvauja dukters gyvenime, visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. G. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja paskirta M. G., kurios gyvenamojoje vietoje nustatyta globotinės gyvenamoji vieta (b.l. 20), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-08-25 įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 24). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2013-09-20 V. G. charakteristikos, mokinė negyvena su motina dėl pastovaus motinos girtuokliavimo ir nesirūpinimo dukra, mergaitės pasiekimais nuolat domisi sesuo, mokymosi priemonėmis aprūpina dėdė, tuo tarpu motina visiškai nesidomi dukters pasiekimais, mokykloje buvo tik vieną kartą dar 6-oje klasėje, atėjo neblaivi, į telefono skambučius neatsako, į klasės tėvų susirinkimus neateina (b.l. 66). Trečiasis asmuo M. G. paaiškino, kad per visą laiką, kai V. G. gyvena su ja, motina ją buvo aplankiusi tik keletą kartų, pati niekada nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra, neprisideda prie išlaikymo, pati prašo dukterų finansinės pagalbos. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė V. G. parodė, kad maždaug iki 2011 metų gyveno su motina, tačiau ten nebuvo tinkamų jai gyventi ir mokytis sąlygų, motina ankščiau piktnaudžiavo alkoholiu, o jai apsigyvenus pas seserį M. G., motina nerodo iniciatyvos bendrauti, pati dukra skambina telefonu motinai, atsakovė nesidomi dukters gyvenimu, mokymosi rezultatais, visiškai neprisideda prie išlaikymo. Nepilnametė V. G. pažymėjo, kad nenorėtų gyventi su motina ir pas ją grįžti, kadangi gyvenant su motina jai niekada dukters nesuprasdavo, nesirūpindavo dukterimi, tuo tarpu pas seserį jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė parodė, kad abejoja, ar motina galėtų pasikeisti ir pradėti tinkamai rūpintis dukterimi.
Taigi, surinkti byloje rašytiniai įrodymai, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai bei nepilnametės V. G. parodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė faktiškai yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko, šiuo metu gyvenančio su laikiną rūpintoja M. G., priežiūros, vaiku nesidomi, prie jo išlaikymo neprisideda, jo beveik neaplankė, neišreiškė aiškaus noro jį pasiimti, nedėjo jokių realių pastangų, kad galėtų užtikrinti savo vaikui tinkamą priežiūrą ir sudaryti galimybę jam tinkamai vystytis saugioje bei sveikoje šeimoje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė dėtų kokias nors pastangas vaiką grąžinti į šeimą bei kurie leistų tikėtis, kad ateityje situacija galėtų pasikeisti teigiama linkme. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, pakalbio su atsakove jos nurodyti teiginiai apie rūpinimąsi dukterimi, domėjimąsi jos gyvenimu, finansinę pagalbą ir pan. yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, juo paneigia kiti aukščiau nurodyti byloje surinkti įrodymai. Be to, atsakovė, žinodama apie bylą ir teismo procesą dėl jos valdžios apribojimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos jokia kita forma neišreiškė, jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas ieškinyje faktines aplinkybes, nepateikė, į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad atsakovė savo kaip motinos pareigos vaikui nevykdo, šiais veiksmais yra daroma žala jos nepilnamečiam vaikui, todėl atsiranda pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo jos vaiko V. G. atžvilgiu, nustatant, kad sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, paliekant atsakovei teisę matytis su vaiku (LR CK 3.180 str.).
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.
Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovės valdžią vaiko atžvilgiu ne laikinai, o neterminuotai. Tėvų valdžia paprastai ribojama laikinai, jei bylos medžiaga patvirtina esant didelę tikimybę, kad tėvai pakeis savo elgesį ir bus galima grąžinti jiems vaiką. Nagrinėjamu atveju teismo byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė A. G. pakeis savo gyvenimo būdą, požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas dukrai augti bei vystytis. Tai, kad vaiku nebuvo tinkamai rūpinamasi per visus šiuos metus, kad nebuvo vykdomos atsakovės, kaip motinos pareigos dukters atžvilgiu, situacija atsakovės šeimoje iš esmės nepasikeitė teigiama linkme, atsakovės pasyvumas ir abejingumas vaiko atžvilgiu, jo nelankant, nesidomint, aktyviai nedalyvaujant jo gyvenime, jokių pateisinamų priežasčių tam nebuvimas, nedarbas, realių priemonių ir pastangų gerinti buities, gyvenimo sąlygas nesiėmimas, sudaro pagrindą teismo išvadai, kad atsakovė savo elgesiu padarė ir daro žalą dukters vystimuisi, vengė ir vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, savo elgesiu daro žalingą įtaką, nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kas sudaro pagrindą taikyt atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Tik galutinai išnykus neterminuoto atsakovės valdžios apribojimo nepilnametės dukters atžvilgiu taikymo pagrindams, atsakovei iš esmės pakeitus savo elgesį, ji, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. 3.182 str. 3 d., galėtų kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Apribojus motinos valdžią, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 2 d., 3.257 str. pagrindu nepilnametei V. G. skirtina nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., trečiojo asmens išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaiko rūpintoja, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių poziciją, taip pat į pačios nepilnametės V. G. nuomonę, jos nuolatine rūpintoja paskiriama sesuo M. G., su kuria nepilnametė jau daugiau nei 3 metus kartu gyvena ir kuri visą tą laiką tinkamai rūpinasi, prižiūri, augina, auklėja ir išlaiko nepilnametę. Jokių neigiamų duomenų apie trečiąjį asmenį bei abejonių jos tinkamumu būti nepilnamečio vaiko nuolatine rūpintoja teismas neturi. M. G. yra sveika, ankščiau neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba ir turi pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas (b.l. 32-45). Nepilnametės V. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje, kur jai yra sudarytos tinkamos, sveikos ir saugios gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygos (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).
Apribojus atsakovės motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 500 Lt vaiko išlaikymui, tačiau teismas šį reikalavimą tenkina iš dalies. Nors priteisiama iš atsakovės suma yra mažesnė už Lietuvos teismų praktikoje nurodomą, kaip orientacinę, periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymo sumą, tačiau atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra sunki, ji darbo neturi, gauna 350 Lt socialinę pašalpą, nuosavybės teise priklausantis butas yra areštuotas, kito turto atsakovė neturi, be to trečiasis asmuo M. G. paaiškino, kad sesers ir jos pačios poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka jos gaunamo apie 700-800 Lt darbo užmokesčio (b.l. 12-13, 50-56). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., teismas priteisia iš atsakovės po 350 Lt mėnesinių periodinių išmokų dukters išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinę rūpintoją.
Nors patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės sunkios turtinės padėties, į tai, kad ji privalo materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, ir šiai turtinei prievolei teiktinas prioritetas prieš prievoles valstybei, į prioritetinės vaikų teisių gynybos principą, teisingumo, sąžiningumo imperatyvus, sprendžia, jog atsakovė turėtų būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, jas kompensuojant valstybės lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. G., tretysis asmuo – M. G., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią jos nepilnametės dukros V. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Skirti nepilnametei V. G. nuolatinę rūpybą ir jos rūpintoja paskirti M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą rūpintojos M. G. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės A. G. nepilnametės dukters M. G. išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2014-02-11 iki vaiko pilnametystės. N. V. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti rūpintoją M. G..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.