Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-315-462/2011

Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.2.

NUTARTIS

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2010-05-29 iki 2010-05-30, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-05-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuspręsta iš A. G. priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimą S. A.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą (išžagino nepilnametį asmenį):

2010-05-29, apie 01.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasivijęs nepilnametę S. A., gim. „(duomenys neskelbtini)“, pastūmęs pargriovė ją ant žemės, tris kartus kumščiu smogė į veidą: nosį, į akį ir burną, tuo padarė nukentėjusiajai S. A. poodines kraujosruvas nosies dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas abiejų lūpų dešiniajame kampe bei paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje kraujosruvos plote, nubrozdinimus- įdrėskimus kaktos dešinės pusės smilkininiame krašte ir dešiniame žande, nuplėšė dešinės plaštakos nykščio nago kraštą, tuo nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir prieš nepilnametės S. A. valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino.

Nuteistasis A. G. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad prieš nukentėjusiąją jokio smurto nevartojo, nukentėjusioji pati sutiko su juo nueiti į namo II aukštą ir su juo pasimylėti. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Nuteistojo A. G. kaltė yra įrodyta visumos surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs ir vienodi. Nukentėjusioji S. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-06-18 parodė, kad 2010-05-28 vakare su draugėmis M. ir E. nuėjo į M. draugo gimtadienį. Ji tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau M. su E. išvažiavo į namus, o ji pasiliko. Naktį A. G. pasiūlė eiti į namo antrą aukštą, ji, norėdama pamiegoti, sutiko. Užlipusi į antrą aukštą, ji su visais rūbais atsigulė ant lovos, o A. atsigulė šalia ir pradėjo „kabinėtis“, norėdamas lytinių santykių. Ji atstumdama jo rankas pasakė, kad eitų šalin, ir tuo metu į kambarį įėjo kažkuris iš vaikinų, įjungė šviesą. Tada A. G. ją paleido ir ji iš karto pabėgo, išbėgus iš namo, bėgo per žolynus. Netrukus ją pasivijo A. G., ji parvirto ir nugriuvo į žolynus. Jis iš karto čiupo už burnos, liepė neklykti ir pradėjo segti jos kelnių diržo sagtį. Vieną kartą ranka smogė į veidą, kad baigtų klykti. Sakė A., kad skauda, prašė paleisti, sakė, kad serga mėnesinėmis, visą laiką verkė, tačiau A. G. prieš jos valią į makštį įkišo savo varpą ir lytiškai santykiavo, ar baigė lytinį aktą, nežino (b. l. 34–37, t. 1).

Iš esmės analogiškus parodymus ji davė pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžiu metu, paaiškindama, kad „...ji išbėgo iš namo, bėgo „(duomenys neskelbtini)“ link. Tačiau ją pasivijo A., pastūmė ir ji nugriuvo į žolynus. A. delnu užspaudė jai burną, nes ji šaukė, jėga numovė kelnes, vieną kartą ranka smogė į veidą. Kadangi buvo gerokai girta ir neturėjo jėgų priešintis, A. prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo...“ (b. l. 94, t. 2).

Taigi nukentėjusioji S. A. aiškiai nurodė, kad kaltinamasis A. G. pavartojo prieš ją jėgą ir fizinį smurtą, t. y. pargriovė ją ant žolės, smogė nukentėjusiajai į veidą, užspaudė ranka jai burną ir ją išžagino. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad jie (apeliantas ir nukentėjusioji) nuėjo į namo antrame aukšte esantį kambarį ir ten abipusiu sutikimu pasimylėjo, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. S. parodė, kad „...pastebėjo, kaip S. nieko nesakiusi išbėgo iš namo, o ją nusivijo A.G., kuris grįžo maždaug po pusvalandžio ar valandos...“ (b. l. 22, t. 2). Liudytojas G. Š. teisme davė analogiškus paaiškinimus ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas, jog „..buvo pastebėjęs, kad S. A. kartu su A. G. užėjo į namą, vėliau, maždaug už pusvalandžio ar valandos iš namo sparčiu žingsniu išėjo mergina, o paskui ją išėjo ir A. G....“ (b. l. 22, t. 2; b. l. 63–65, t. 1).

Šie liudytojų duoti parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodyta įvykių seka. Be to, Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje prie „(duomenys neskelbtini)“ kaimo, Klaipėdos rajone, esančioje pakelėje buvo rasta išgulėta žolė (b. l. 5–9, t. 1). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis nukentėjusiąją išžagino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis jau išbėgusią nukentėjusiąją ėmė vytis, rodo, kad jis buvo nusiteikęs pavartoti fizinę jėgą ir smurtą prieš nukentėjusiąją, siekdamas ją išžaginti, bei suvokė tokių savo veiksmų būsimas pasekmes ir jų sąmoningai norėjo.

Byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 702/10 (03) nustatyta, kad S. A. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos abiejų lūpų dešiniajame kampe bei paviršinė muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje kraujosruvos plote, odos nubrozdinimai-įdrėskimai kaktos dešinės pusės smilkininiame krašte ir dešiniame žande bei nuplėštas dešinės plaštakos nykščio nago kraštas. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, odos nubrozdinimų-įdrėskimų paviršiaus ir kitų sužalojimų savybių, rasti sužalojimai yra švieži, padaryti prieš keletą valandų iki apžiūros ir atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką. Sužalojimai galėjo atsirasti sumušus veidą rankomis.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad odos nubrozdinimai-įdrėskimai tikriausiai padaryti rankų pirštų galais. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami 2 ar 3 smūgiais į veido dešinę pusę: į nosies dešinę pusę ir dešinės akies viršutinį voką, į burnos dešinįjį kampą. Veido dešinės pusės odos nubrozdinimai-įdrėskimai atsirado nuo dviejų poveikių – į kaktos dešiniąją pusę ir į dešinįjį žandą. Dešinės plaštakos nykščio nago kraštą S. A. galėjo nusiplėšti gindamasi. S. A. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. A. sirgo mėnesinėmis (b. l. 24–26, t. 1). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą nemato pagrindo abejoti, kad šiuos sužalojimus nukentėjusioji patyrė besigindama nuo apelianto vartojamo smurto.

Taigi konstatuotina, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ne tik nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, tačiau priešingai – juos paneigia. Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija nuteistojo paaiškinimus, kuriais jis neigia padaręs nusikalstamą veiką, vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką ir juos atmeta.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis nežinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, jo draugai taip pat to nežinojo. Tačiau šie skundo argumentai taip pat yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Tai, kad nuteistasis žinojo nukentėjusiosios amžių, t. y. jog ji yra nepilnametė, patvirtina liudytojų M. R. ir E. S. parodymai.

Liudytoja M. R. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė: „...gėrėme ten visi. Ten aš nepažinojau tik kaltinamojo. Kalbėjome apie mūsų amžių, mes sakėme, kad mums 16 metų...“ (b. l. 21, t. 2). Liudytoja E. S. tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad „...viskas ten buvo gerai, S. A. su visais bendravo vienodai, nei vienam nesėdėjo ant kelių. Kaltinamasis klausė kiek mums metų, sakėm, kad esam 16 metų...“ (b. l. 22, t. 2).

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis nežinojo, jog S. A. yra nepilnametė. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad pačios merginos tiesiogiai nuteistajam pasakė, jog joms yra po 16 metų. Todėl darytina išvada, kad apeliantas gerai žinodamas, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, ir tai suvokdamas, tikėjosi lengviau įveikti jos psichologinį ir fizinį pasipriešinimą. Dėl išvardytų motyvų jis pagrįstai nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., padarymą.

Paskirdamas bausmę nuteistajam A. G., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. A. G. nuteistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. G. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę už padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 metų iki dešimties metų), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. reikalavimų nepažeidė, nes atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 94, t. 1) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d., 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai. Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį, švelninti nuteistajam A. G. paskirtą bausmę ir kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.