- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- 2YT-13346-642/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-328-1005 dėl 3384,94 Eur skolos bei 92,19 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. P. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, nes jos nesiėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojo atžvilgiu taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau jos turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
Pareiškėjas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad 2017 m. gegužės 22 d. buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. raštas (sprendimas) (23.1-08)RNA-12888 bei 2012 m. gegužės 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. 23.25-08-328-1005, 2012 m. gegužės 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavė sprendimo vykdymo raštą Nr. (23.31-08)-328-1005 dėl 3384,94 Eur skolos bei 92,19 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. P.. Pareiškėjas prašyme nurodo ir gautus antstolio Jono Petriko 2017 birželio 26 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. liepos 11 d. patvarkymus bei kitus dokumentus, tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėjas nepateikia jokių savo prašyme nurodytas aplinkybes grindžiančių įrodymų (pridėtas tik vokas dėl įteikimo). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalimi, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas A. P. šioje byloje teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žyminio mokesčio nėra sumokėjęs.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 148, 151, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 144, 145, 147, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.