Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č. ir V. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai įpareigoti pateikti naują (patikslintą) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjams terminą pašalinti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, t. y. įpareigojo pareiškėjus iki 2021 m. birželio 10 d. pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptartas pareiškėjai A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimas.

10. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, kad pareiškėjų 2021 m. balandžio 20 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi šia sutartimi pareiškėjai pasidalino tik jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, o pirmosios instancijos teismo nurodytas turtas yra pareiškėjos A. Č. asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nebūtina aptarti jo padalijimo klausimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto tikslas yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti pateikto procesinio dokumento trūkumus, užuot teismui iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, taip pareiškėjui sudarant sąlygas tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Šio instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 5, 7 straipsniai).

12. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių padarinių, todėl kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis).

13. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalis) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

14. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).

16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas 2018 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, sutiktina su apeliante, jog nors ginčo nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjų santuokos metu, jis yra laikytinas apeliantės asmenine nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nėra dalijamas. Vis dėlto, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, kilus abejonių, turi įsitikinti, ar nutraukiant santuoką sutuoktiniai neturi vienas kitam pretenzijų dėl turto, įskaitant jiems asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, padalijimo, pavyzdžiui, ar vienas iš sutuoktinių teisės aktų nustatyta tvarka nesiekia šio turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ar neprašo kompensacijos už šio turto pagerinimą ir pan.

17. Kaip jau minėta, apeliantei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Aplinkybių, susijusių su šiuo turtu, pareiškėjai nei prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nei 2021 m. balandžio 20 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė. Pažymėtina, jog pareiškėjas V. Č. taip pat nenurodė, jog pretenzijų į šį turtą neturi. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjų pateikta 2021 m. balandžio 20 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka pareiškėjų tikrąją valią, nepažeidžia pareiškėjo V. Č. teisių ir teisėtų interesų.

18. Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog nors, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, teismas turi būti atidus ir rūpestingas, imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai šalių valiai nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu ir nesudaro pagrindo, nenustačius, ar tarp pareiškėjų yra kilęs ginčas dėl turto padalijimo, įpareigoti juos pateikti naują (patikslintą) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Taigi, dvejodamas, ar teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių valią, pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiuo klausimu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, šios sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti naują (patikslintą) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptartas pareiškėjai A. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai A. Č. ir V. Č. įpareigoti pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptartas pareiškėjai A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimas, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.