Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-609-327-2013

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00939-2012-9

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Astai Leo­na­vičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo A. P. gynėjui ad­vo­katui Valerijui Karpovui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. ge­gužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu:

pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (viešosios tvar­kos pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aš­tuo­niems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės patalpose) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos taikant dalinį baus­mių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2012-06-29, apie 17.30 val., viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), salėje, ten buvusių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplin­ki­niams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: vartodamas necenzūrinius žodžius, be jokios prie­žas­ties, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam Ž. N. į kairį skruostą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2012-06-29, apie 18 val., viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esan­čios (duomenys neskelbtini), aptarnavimo salėje, ten buvusių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir su­trik­dė visuomenės rimtį, o būtent: necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais iškoneveikė degalinės dar­buo­to­jas R. R. ir Z. J., sutrikdė normalų darbą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nuro­dy­tais mo­ty­vais.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. ape­liacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė dėl nu­si­kalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikavimas. Nuteistasis A. P. prašo su­švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir už jas teisingai paskyrė A. P. laisvės atėmimo bausmės rūšį.

Skirdamas bausmes apylinkės teis­mas atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė du ty­či­nius baigtus nesunkius nusikaltimus. BK 284 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės numatyta ir viešųjų darbų, baudos, arešto ir laisvės apribojimo bausmės. Nors sankcijoje už nuteistajam A. P. inkriminuotus nusi­kal­timus numatyta ne tik lais­vės atėmimo bausmė, bet ir kitokios bausmės, teisėjų kolegijos nuo­mo­ne, esant nustatytoms ap­lin­kybėms, kurios pri­va­lo­mos vertinti skiriant bausmę, t. y., kad nusikalto būdamas ne kartą teistas, neišnykus ir nepanaikinus teistumo už tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. nustato, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl lai­ky­tina, kad pir­mo­sios instancijos teismas A. P. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes tik realios lais­vės atėmimo bausmės paskyrimas jo atžvilgiu gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tiks­lus, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis dau­giau nebenusikalstų ir lai­ky­tųsi įsta­ty­mų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nu­si­kalstamas veikas. A. P. anksčiau buvo teistas penkis kartus, kas leidžia teigti, kad nu­teis­tojo padaryti nusi­kal­timai nėra atsitiktiniai, o nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuos­ta­tų, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymų ir nesistengia pasitaisyti.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuteistojo at­sa­komybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis kal­tu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, at­sa­ko­mybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas vei­kas padarė būdamas apsvaigęs nuo al­ko­ho­lio. Apylinkės teismas, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo A. P. asmenybę, į pa­da­rytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad veikos buvo padarytos naudojant fizinį smurtą, ir kitas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. pa­sky­rė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai didesnės nei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be aukščiau nurodytų aplinkybių nuos­pren­dyje pirmos instancijos teismas neįvardijo daugiau aplinkybių, kurias laikė veiksniais, lemian­čiais žymiai didesnės nei sankcijos vidurkis bausmės skyrimą.

Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad A. P. nusikalstamos veikos pasireiškė ne tik įžūliais veiksmais, bet ir grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie būtent jo veiksmai taip vertinami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. padaryti viešosios tvarkos pažeidimai nepasižymėjo ypatingu išskirtinumu, grasinimais, patyčiomis, vandalizmu. Nusikalstamos veikos kilo gana spontaniškai, truko palyginti neilgai, pre­kybos įmonių darbas buvo sutrikdytas trumpam, turtinės žalos jos nesukėlė, viešoji rimtis buvo su­trikdyta nedideliam žmonių skaičiui. Šiomis aplinkybėmis A. P. padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesuteikia pagrindo didinti už jas skiriamos laisvės atėmimo bausmės dy­džio iki artimo maksimaliam, numatytam jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. iš tiesų atsiprašė nukentėjusiųjų asmenų teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 28), Nukentėjusieji jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų nu­teis­ta­jam nereiškė. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, neigiamą jų ver­ti­ni­mą ir nukentėjusiųjų interesų pažeidimo lygį. Šių aplinkybių teismas nuosprendyje neįvertino.

Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tiek nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį už kiekvieną A. P. padarytą nusi­kalstamą vei­ką, tiek ir skirdamas subendrintą bausmę nukrypo nuo 54 str. 2 d. ir BK 61 str. nus­ta­ty­tų bausmės sky­rimo taisyklių, bei tiek už atskiras nusikalstamas veikas nustatė bausmes, tiek su­bendrintą baus­mę paskyrė aiškiai per griežtą.

Teisėjų kolegijos nuomone, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir suben­drin­ta bausmė yra neproporcingos padarytų veikų bei nuteistojo pavojingumui, neatitinka pro­tin­gu­mo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatų, ir yra per griežtos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl turi būti švelninamos.

Įvertindama aukščiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad už pirmą nu­si­kalstamą veiką A. P. skirtina sankcijoje už inkriminuotą veiką nustatyta vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Antroji nusikalstama veika iš esmės apsiribojo keiksmais viešoje vietoje, todėl teisėjų ko­legijos vertinimu, jos pavojingumo laipsnis dar mažesnis, todėl už ją nustatoma mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina ir tai, kad su­bendrindamas baus­mes apylinkės teismas nu­teistojo atžvilgiu pa­rin­ko palankesnį bausmių suben­dri­nimo būdą, t. y. baus­mes subendrino jas su­dėdamas iš dalies. Švelnindama bausmes teisėjų kolegija taiko tą patį subendrinimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pri­de­da proporcingą švelnesnės bausmės dalį.

Dėl šių aplinkybių šioje dalyje nuosprendis laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl turi būti pakeistas, skiriant A. P. švelnesnes bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir naują su­bendrintą bausmę.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti kiti BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 61 str.) normų ir todėl neteisingai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendžia:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria A. P. pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pa­žeidimas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose) nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams aš­tuo­niems mė­ne­siams, pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės patalpose) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. baus­mės subendrintos taikant dalinį baus­mių sudėjimą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atė­mi­mas dvejiems metams, panaikinti.

pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose) – laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas UAB (duomenys neskelbtini) dega­li­nės patalpose) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griež­tes­nės pridėjus dalį švelnesnės, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems me­tams dviem mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.