Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-30 D. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-11-08, apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, į savo kompiuterį ((duomenys neskelbtini)), neteisėtai siuntėsi filmo „Kochanie, chyba cię zabilem“ kopiją, be autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtojo – Lenkijos UAB „Studio Filmowe Kalejdoskop“ leidimo, tuo pažeisdamas 1999-05-18 Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 2 d. ir 73 str. bei kaltinamas tokiais veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 214¹⁰ str. 1 d.

2015-08-20 teismo nutartimi byla buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Iš tyrėjos A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių administracinio teisės pažeidimo faktą, nenustatyta (b.l.5).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d., padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

LR ATPK 250 str. 1 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Administracinio teisės pažeidimo byla D. L. buvo pradėta pagal advokatės V. L.-B. pareiškimą (b.l.11-12), administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. atžvilgiu surašytas remiantis advokatės pateiktais dokumentais: išrašu apie IP adresą (duomenys neskelbtini) (b.l.16,17), filmo aprašymu lenkų kalba (b. l. 18). Šie duomenys ne tik, kad nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, bet ir surinkti pažeidžiant įstatymu reglamentuotas duomenų rinkimo taisykles, kadangi filmo aprašymas, kurio pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pateikti net neišvertus jų į lietuvių kalbą, pažeidžiant valstybinės kalbos principą. Šis principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., ATPK 249 str., BPK 8 str.). Tokiu atveju į lietuvių kalbą neišversti dokumentai pareigūnų turėjo būti nepriimti ir jais negalėjo būti grindžiamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog D. L. filmą „Kochanie, chyba cie zabilem“ atsisiuntė į savo kompiuterį, tačiau jo kompiuteris nebuvo apžiūrėtas siekiant nustatyti, ar į jam priklausantį kompiuterį buvo atsiųstas šis filmas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar IP adresas, kuriuo buvo siųstas filmas „Kochanie, chyba cie zabilem“, yra išorinis ar vidinis, todėl negalima teigti, kad minėtu IP adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi tik D. L.. Byloje nėra duomenų iš D. L. išorinį IP adresą suteikusio interneto tiekėjo, kurie leistų patvirtinti ar paneigti, kad jis siuntėsi minėtą filmą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai kitų, su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštu kaltinimu susijusių duomenų, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka teismas galėtų teismo posėdžio metu patikrinti ir tiesiogiai ištirti bei išspręsti klausimą dėl D. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas skirti galimai administracinei nuobaudai buvo pratęstas iki 2015-11-05 ( b.l.15). Eigulių policijos nuovadai byla tyrimui papildyti buvo grąžinta 2015-09-10 (b.l.20). Eigulių nuovados viršininkas vizavo tyrėjai A. J. šalinti medžiagos trūkumus tik 2015-10-02 (b.l.6), t.y. nėra žinoma kur medžiaga buvo 22 dienas, o tyrėjos tarnybinis pranešimas surašytas jau praleidus galimos nuobaudos skyrimo terminą, t.y. 2015-11-06. Teisme antrą kartą byla gauta 2015-11-09. Duomenų, kad šis terminas būtų pratęstas – byloje nėra.

Įvertinęs viską, kas aprašyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti (LR ATPK 250 str. 1 p., 7p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 7 p. 287 str., 288 str., 35 str. 1 d.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. L. atžvilgiu pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.