- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-543-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- M. A., A. B., O. N., notarei I
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.1Servitutas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. ir trečiojo asmens M. A. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-35-215/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. N., tretiesiems asmenims A. B., O. N., M. A., notarei I. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl sutartimi nustatyto servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono 2-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr.2-124, tarp R. B., A. B. bei M. A., kuria nustatytas servitutas žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis A. B. nuo 2002-04-29 yra 1,88 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). savininkai. Atsakovui M. N. priklauso besiribojantys žemės sklypai: 1,2428 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 0,2000 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantis 0,2000 ha ploto žemės sklypas (toliau – ginčo sklypas) suformuotas nenustačius jame kelio servituto patekimui į šį sklypą, nors patekimas į jį iš bendro naudojimo kelio tiesiogiai neįmanomas. 2006-09-21 ginčo sklypą įsigijo M. A.. Šis sklypas iš šiaurės ribojasi su ieškovei priklausančiu 1,88 ha ploto sklypu iš pietų pusės ribojasi su atsakovui priklausančiu 1,2428 ha ploto žemės sklypu; iš rytų pusės ribojasi su jai priklausančiu 9,7392 ha ploto žemės sklypu. 2010-02-03 ji ir trečiasis asmuo parengė jiems priklausančio 9.7392 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą. Brėžinyje numatytas servitutinis kelias į jos 1,88 ha ploto žemės sklypą bei į ginčo sklypą. M. A. su kelio servituto nustatymu pagal parengtą projektą sutiko. 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartimi Nr. 2-124 pagal planą M 1:10000 per jos 1,88 ha ploto žemės sklypą ginčo sklypui buvo numatytas 6 metrų pločio kelio servitutas, atsižvelgiant į projektą, nes projektu, prilygintu detaliajam planavimo dokumentui, buvo numatytas ir patvirtintas kelias į atsakovo sklypą. Tokiu būdu į ginčo sklypą atsirado galimybė patekti per ieškovės 9,7392 ha ploto žemės sklypą jame jau suprojektuotu servitutiniu keliu bei papildomai kertant nedidelį plotą jos kitame 1,88 ha ploto sklype iš rytų pusės, būtent šiam nedideliam plotui nustatant papildomą sutartinį servitutą. Pagal notarų biure pateiktą 2002-01-09 planą Nr. 295 M 1:10000 buvo parengta sutartis, tačiau planas, apibrėžiantis kelio servituto vietą, ribas, plotą, išdėstymą tarnaujančiame žemės sklype prie sutarties nebuvo prijungtas kaip neatsiejama sutarties dalis. Nebuvo konkrečiai apibrėžtas jos teisių ribojimo turinys ir nebuvo pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas jos 1,88 ha ploto sklypo teritorijoje. Sutartyje Mažeikių rajono 2-ame notarų biuro notarė suklydo ir įrašė, kad šalys vadovaujasi planu M 1:5000 (klaidingas įrašas vėliau ištaisytas). 2011-01-24 Sutartį ir nesuderintą (negaliojantį) 2006-03-01 žemės sklypo ribų projektinį planą Nr. 232-2 (M 1:5000), kuriame neįrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau savo nuožiūra (ranka) pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta, nuslėpęs spausdinimo klaidą sutartyje, M. A. įregistravo VĮ Registrų centras. Paaiškėjo, kad M. A. VĮ Registrų centras pateikė sklypo planą, kuriame paties ranka pažymėtas kelio servitutas neatitiko ieškovės Mažeikių rajono 2-ame notarų biure aptarto kelio servituto lokalizacijos. M. A. pasinaudojęs sutarties ydingumu, apsunkino ieškovės sklypą daugiau nei buvo sutarta, nes sutartyje nebuvo apibrėžtas žemės sklypo savininkų teisių ribojimo turinys ir nebuvo pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi. 2011-01-28 atsakovas iš M. A. nupirko ginčo sklypą. Sandoris sudarytas išsyk po kelio servituto įregistravimo. Buvęs ginčo sklypo savininkas, žinodamas apie būsimą sandorį, aktyviais ir nuosekliais veiksmais įteisino kelio servitutą būsimam sklypo savininkui atsakovui M. N.. Tačiau faktinės aplinkybės, reikšmingos kelio servituto objektyviam būtinumui, pasikeitė. Atsakovas gali patekti į viešpataujantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą per besiribojantį iš pietų pusės jam priklausantį 1,2428 ha ploto žemės sklypą, į kurį savo ruožtu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas per jo močiutei O. N. priklausantį 1,9464 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Atsakovui įsigijus ginčo sklypą iš M. A., ieškovės žemės sklypo apsunkinimas kelio servitutu tapo perteklinis.
2. Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo servituto sutartis yra teisėta, o ja nustatytas servitutas jam yra reikalingas.
3. Trečiasis asmuo A. B. ieškovės reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ginčą iš esmės paliko spręsti teismui.
5. Tretieji asmenys M. A. ir notarė I. Z. su ieškiniu nesutiko, o trečiasis asmuo O. N. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono 2-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. B., A. B. bei M. A., kuria nustatytas servitutas žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas padarė išvadą, kad nustatant servitutą privačios žemės sklypuose sandoriu, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi, būtina konkrečiai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje. Sutartyje nenurodžius kelio servituto vietos tarnaujančiame sklype, notarinė sutartis neatitinka 1995-10-28 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 10 punkto reikalavimų. Dėl notarinės sutarties neužbaigtumo nebuvo nustatyta kelio servituto vieta ir kryptis. Vadovaujantis CK 4.121 straipsniu, tokio kelio vietą ir kryptį turi teisę parinkti ieškovė. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tarnaujančiojo daikto savininkui suteikiama kelio servituto vietos ir krypties parinkimo laisvė tokiu mastu ir tiek, kiek tai atitinka labiausiai kelio reikalavimus užtikrinančios kelio vietos ir krypties principus (CK 4.121 straipsnis). Iš sutarties turinio teismas negalėjo identifikuoti sutarties dalyko, nes nėra aiškus servituto objektas. Prie sutarties nėra pridėtas šalių patvirtintas žemės sklypo planas, kuriame būtų aiškiai išreikštas ieškovės teisių ribojimo turinys ir pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi. Sutartyje notarė suklydo ir įrašė, kad šalys vadovaujasi planu M 1:5000 (klaidingas įrašas vėliau ištaisytas vienašališkai). 2011-01-24 sutartį ir nesuderintą (negaliojantį) 2006-03-01 žemės sklypo ribų projektinį planą Nr. 2322 (M 1:5000), kuriame neįrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau ranka pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta, M. A. įregistravo VĮ Registrų centras. M. A. VĮ Registrų centras pateikė sklypo planą, kuriame paties ranka pažymėtas kelio servitutas neatitiko ieškovės notarų biure aptarto kelio servituto lokalizacijos. Pati notarė teisme patvirtino, kad sutarties neatskiriama dalis yra Ml: 10000 planas, kur nebuvo nurodytas servitutas, todėl teismas ieškinį tenkino, nes sudarant kelio servituto sutartį buvo pažeistas Žemės įstatymo 30 str. 1 ir 2 dalys ir prie sutarties nebuvo pridėtas šalių patvirtintas planas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Teismo sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas, be to, remtasi teisės normomis, kuriomis sprendžiant ginčą neturėjo būti taikomos. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčo sutartis, kuria buvo nustatytas kelio servitutas, sudaryta pažeidžiant teisės nuostatuose įvirtintus reikalavimus, todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nesiaiškino tikrosios šalių valios sutarties sudarymo metu, neatliko pažodinio sutarties vertinimo, neatsižvelgė į sutarties sudarymo priežastis. Apeliantas įsitikinęs, kad sutartyje aiškiai apibrėžtas tiek ieškovės teisių ribojimo turinys, tiek pažymėta konkretizuota teritorija, kurioje ribojimai taikomi, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ginčo sutartis sudaryta ydingai ir taikyti CK 4.112 str. 1 d.
8.2. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog sutartis neatitinka 1995-10-28 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 10 p. reikalavimų, kadangi tokio teisės akto nėra.
8.3. Teismas nesiaiškino ir nenustatė fakto, buvo ar ne anksčiau kelias (takas) per ieškovės žemės sklypą (tarnaujantį sklypą), todėl negalėjo spręsti, kad ieškovė turėjo teisę, vadovaujantis CK 4.121 str., parinkti kelio (tako) vietą ir kryptį ir, kad ši jos teisė buvo pažeista. Teismas neteisingai sprendė, kad iš sutarties turinio negalima identifikuoti sutarties dalyko ir, kad nėra aiškus servituto objektas.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad prie sutarties nepridėjus patvirtinto šalių plano yra pažeistos Žemės įstatymo 30 str. 1 ir 2 dalies nuostatos ir dėl to žemės sklypo servituto sutartis yra negaliojanti.
8.5. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, neanalizavo argumentų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui pagrindo.
9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo M. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas M. A. ir notarė I. Z. patvirtino, kad sudarant 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartį buvo pridėtas žemes sklypo planas M:5000, t. y. apelianto M. A. priklausančio 0,2000 ha sklypo planas, kuriame ir buvo pažymėta servituto vieta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bartusevičiams buvo sumokėta vienkartinė kompensacija, formaliai vertino susidariusią situaciją, neištyrė visų įrodymų, neįvertino byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, todėl bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimais į apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašo spręsti teismo nuožiūra.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. N. prašo abiejų apeliantų apeliacinius skundus tenkinti.
12. Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė R. B. prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl servituto sutarties panaikinimo palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartimi, panaikinimo.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. B. ir jos sutuoktiniui, byloje trečiajam asmeniui, A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1,8800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su greta esančiu šiuo metu atsakovui M. N., o anksčiau trečiajam asmeniui M. A. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartimi per ieškovės 1,88 ha ploto žemės sklypą, servituto turėtojo naudai, siekiant užtikrinti servituto turėtojui, M. A. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamą naudojimą, buvo numatytas 6 metrų pločio kelio servitutas.
15. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas įregistruotas 2014-01-14 žemės sklypo servituto sutarties pagrindu. Taigi, būtent ši sutartis yra kelio servituto ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia konstatuoti sutartimi nustatyto kelio servituto pasibaigimą, nurodydama, kad servitutas buvo nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai, nes neapibrėžtas ir neaiškus servituto objektas, ir reiškia reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą išnykus kelio servituto būtinumui, kadangi egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto ieškovės žemės sklype – tarnaujančiame daikte.
17. Skundžiamu sprendimu teismas panaikino 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartį, kuria nustatytas ginčo servitutas konstatuodamas, kad prie sutarties nėra pridėtas šalių patvirtintas žemės sklypo planas, kuriame būtų aiškiai išreikštas ieškovės teisių ribojimo turinys ir pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi.
18. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kad sudarytoje žemės sklypo servituto sutartyje aiškiai apibrėžtas tiek ieškovės teisių ribojimo turinys, tiek pažymėta konkretizuota teritorija, kurioje ribojimai taikomi, be to, teismas neatsižvelgė ir šiuo aspektu nevertino abiejų apeliantų ir notarės išdėstytų argumentų. Tokiai apeliantų dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo iš Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro išsireikalauti visus dokumentus, kurie buvo pateikti tvirtinant 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartį, vertinti ir pateikti išsamias išvadas dėl sutarties turinio, dalyko ir objekto. Šiuo atveju būtina aiškintis, ar sudarant ginčo sutartį, šalys suprato, kur yra nustatyta kelio servituto vieta, ar jis realiai įrengtas ir naudojamasi juo.
20. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).
21. Byloje nustatyta, kad susitarimo tarp ieškovės – tarnaujančio daikto savininkės ir atsakovo – viešpataujančio daikto savininko, nėra. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką taip pat sudaro nustatymas aplinkybės, ar 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui M. N., gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be kelio servituto.
22. Servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui reglamentuoja CK 4.135 straipsnis, pagal kurį servitutas baigiasi, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Teismų praktikoje pažymima, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kur išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
23. Šiuo konkrečiu atveju, byloje teismas nesiaiškino ir nevertino, ar yra galimybė panaikinti ieškovės sklype nustatytą kelio servitutą išnykus jo būtinumui ir kaip, panaikinus servitutą atsakovas M. N. (viešpataujančio daikto savininkas) galės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Taigi, byloje nėra išvadų, kurios leistų konstatuoti sutartimi nustatyto kelio servituto pasibaigimą.
24. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurinta apeliacinio skundo apimtimi. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į tai, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.