Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei Mildai Verkulevičienei, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas neterminuotai nustatytas 2014 m. sausio 20 d. jungtinės veiklos sutartimi. 2014 m. sausio 30 d. atsakovė ir Daugiabučio namo įgaliotinis R. K. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 20 d. Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovės buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 25 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl daugiabučio namo nusidėvėjusio nuotekų stovo trukimo buvo užlietas ieškovės apdraustas butas.

Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieškinys atsakovei pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas gali reikšti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusią žalą.

Pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir galioja neterminuotai. Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan. Daugiabučio namo įgaliotinis, veikdamas pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, 2014 m. sausio 30 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas atsako už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos apžiūrų organizavimą ir vykdymo kontrolę pagal pridedamą nuolatinių ir papildomų darbų sąrašą (sutarties priedas Nr. 1); šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą) ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipiniu minimalių apimčių sąrašu (sutarties priedas Nr. 3); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą, informacijos, dokumentų teikimą įgaliotiniui ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2. punktas). Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo: teikti savo veiklos ataskaitą; užtikrinti kaupiamųjų ir kitų lėšų saugumą ir panaudojimą pagal paskirtį; parengti patalpų savininkų susirinkimo darbotvarkės dokumentus bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo ir kitais klausimais (Sutarties 2.4. punktas).

Atsakovės pateiktame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 20 d. Pastato apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, atlikdama kasmetinę apžiūrą, nustatė, kad lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, jų eksploatavimo terminai pasibaigę ir rekomendavo pakeisti vamzdžius naujais, siekiant pašalinti nurodytus defektus. Byloje nėra duomenų, kad Daugiabučio namo gyventojai ar įgaliotas asmuo iki žalos atsiradimo būtų svarstę nurodytų defektų šalinimo ar kitų veiksmų atlikimo klausimus ir priėmė kokį nors sprendimą susijusį su tuo.

Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties prieduose išdėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiūros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.

Analizuojant sutarties sąlygas ir sutarties prieduose išdėstytų darbų sąrašus, vykdymo praktiką, pagal, kurią butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimą ir dėl visų darbų atlikimo bei kaupiamųjų lėšų panaudojimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei. Organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informaciją dėl namo būklės, siūlo išeitis ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų šalinimo. Atsakovė, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodama apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdavo daugiabučio namo įgaliotiniui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties netinkamo vykdymo, bei kokie atsakovės neteisėti veiksmai (ar neveikimas) sudarė sąlygas žalos atsiradimui ( LR CPK 176-179 straipsniai). Todėl jokio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei nėra ir dėl šios priežasties ieškinys ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo 450,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos grindžiamos rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (LR CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.