Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1173-947/2015 pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės D. S. patikslintą priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo - akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei D. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir turto padalijimo.

2015 m. kovo 20 d. atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovą E. S. gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad ieškovas prieš ją ir nepilnametę dukrą naudoja psichologinį smurtą – demonstratyviai bendrauja, arogantiškai elgiasi, atjungė šildymo sistemą gyvenamosiose patalpose, išmontavo namų užraktą, išardė dušo kabiną, nepataisomai sugadino vaiko lauko sūpuokles ir kt. Pažymėjo, kad 2014 m. spalio 14 d. Kauno apygardos ir Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu U. S., dėl fizinio skausmo sukėlimo yra pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01346 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kas patvirtina, jog prieš U. ieškovas naudojo ir fizinį smurtą. Ikiteisminis tyrimas byloje nėra baigtas, šioje byloje buvo atlikta ekspertizė, kurioje konstatuota, jog mergaitė bijo tėvo ir jaučiasi nesaugi, kas leidžia teigti, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos nagrinėjimo tarp šalių nėra normalaus bendravimo, šeimoje jaučiama įtampa, tarp sutuoktinių kylantys konfliktai šeimoje sudaro pavojų vaiko sveikatai, daro didelę psichologinę ir socialinę žalą vaikui. Vadovaujantis tuo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, byloje tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę, įpareigojant ieškovą E. S. gyventi skyrium.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų­ – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė santuokos nutraukimo byloje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas byloje, įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės (apeliantės) prašymą. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Jos nuomone, teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

Bylos duomenimis, atsakovė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia atsakovo prieš ją ir jų nepilnametę dukrą naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, ką, jos nuomone, įrodo ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko sveikatos sutrikdymo, jo metu atliktos vaiko psichologinės, psichiatrinės ekspertizės bei Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados.

Iš byloje pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 14 d. nutarimo panaikinti neteisėtą ir negrįstą ikiteisminio turimo įstaigos pareigūno nutarimą matyti, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-101346-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui. Ikiteisminio turimo duomenimis, nukentėjusiąja pripažinta bylos šalių nepilnametė dukra U. S..

Įvertinus tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėtoje ikiteisminio turimo Nr. 65-1-01346-14 byloje 2015 m. gegužės 13 d. priimtas kaltinamasis aktas, kurį perdavus Kauno apylinkės teismui ieškovo atžvilgiu užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-1475-928/2015. Iš kaltinamo akto turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nepilnametės šalių dukters kompleksinė psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, kurią atlikus byloje pateiktas ekspertizės aktas bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus išaiškinimas. Minėti įrodymai nebuvo pateikti nei sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, nei paduodant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai yra aktualūs atskirojo skundo argumentams patvirtinti ar atmesti, todėl, vadovaujantis CPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šie įrodymai buvo išsireikalauti teismo iniciatyva.

Iš 2014 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-210/2014 ir 2014 m. balandžio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus išaiškinimo turinio matyti, jog atlikus nepilnametės šalių dukters ekspertizę, nustatyta, kad tiriamoji dėl ilgą laiką užsitęsusios konfliktinės situacijos šeimoje patiria stresą, vidinę įtampą, dėl ko jai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad psichotraumuojantis poveikis nepilnametės dukters atžvilgiu tęsiasi iš ankščiau, t. y. ne tik nuo ikiteisminio tyrimo byloje nurodytų datų. Ekspertizės aktu nustatytas aplinkybes pagrindžia ir Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateikta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad tarp bylos šalių nėra normalaus bendravimo, jaučiama įtampa. Kylantys konfliktai šeimoje sudaro pavojų vaiko sveikatai, daro didelę psichologinę ir socialinę žalą vaikui, neužtikrina jam saugios, ramios aplinkos, atitinkančios vaiko poreikius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šalių konfliktiški santykiai šeimoje jiems gyvenant kartu neabejotinai sukelia nepilnametei jų dukrai psichologinę įtampą, kenkia jos psichologinei būsenai, socialinei raidai bei pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje aplinkoje. Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu dėl ieškovo nusikalstamo elgesio nepilnametės dukters atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kurią taikant, labiau tikėtina, kad ieškovo elgesys tiek sutuoktinės, tiek nepilnametės dukters atžvilgiu nėra tinkamas.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Tai laikino pobūdžio procesinės priemonės, kurios neturi savarankiškos paskirties ir yra skirtos užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nenagrinėjama iš esmės, todėl ieškovo argumentas, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekia išspręsti savo turtinius interesus santuokos nutraukimo byloje, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba siekia atsakovą iškeldinti iš nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta ginčas santuokos nutraukimo byloje, laikytinas nepagrįstu.

Apeliantė nurodo, kad su atsakovu bendrąja jungtinės nuosavybės teise turi du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinus tai, kad ieškovas turi galimybę gyventi atskirai, įpareigojus ieškovą gyventi skyrium, teismo vertinimu, jo interesai nebus pažeisti.

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino visų nagrinėjamam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, netinkamai taikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo patenkinti ir iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir įpareigoti ieškovą E. S. iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovės D. S. ir U. S..

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.