- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-120-425/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko, Panevėžio
- Atsakovas
- L. B., D. B.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
dalyvaujant: ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Butkienei,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4074-811/2010 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams L. B. ir D. B., trečiajam asmeniui D. J. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, globėjo skyrimo, nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrias ieškiniu prašė atskirti G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos L. B. dėl motinos ligos bei neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. B. jo nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. atžvilgiu, nustatyti G. B. ir S. B. nuolatinę globą, jų globėja skirti D. J., nustatyti nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. gyvenamąją vietą su globėja D. J., priteisti iš L. B. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 50 Lt, periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, paskirti D. J. G. B. ir S. B. turto administratore.
Ieškovas ieškinyje nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad vaikų motina L. B. dėl ligos (epilepsijos su psichikos sutrikimais ir asmenybės pakitimais) negali užtikrinti vaikų saugumo, rūpintis savo nepilnametėmis dukromis. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-17 įsakymu Nr. A-1119 G. B. ir S. B. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta L. B. motina D. J.. Mergaitės, jų motina atsakovė L. B. gyvena kartu su D. J., (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų tėvas D. B. atlieka bausmę Marijampolės įkalinimo įstaigoje, vaikais nesirūpina, išlaikymo neteikia, yra keletą kartų teistas už plėšimą ir išžaginimą, iš charakteristikos matyti, kad išėjęs į laisvę, atsakovas negalės rūpintis nepilnamečiais vaikais. L. B. ir D. B. santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. B.. Nurodytu teismo sprendimu iš atsakovo D. B. priteista G. B. materialinis išlaikymas po 250 Lt, S. B. – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: neterminuotai apribojo tėvų valdžią D. B. jo nepilnamečių vaikų S. B., gim.(duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, likusios ieškinio dalies netenkino. Teismas nurodė, kad vaiko atskyrimas nuo motinos turi būti realus, t.y. susiklosčius situacijai, vaikas turėtų būti atskirtas nuo motinos, siekiant užtikrinti paties vaiko interesus – jo saugumą, jo teisę gyventi sveikai ir kt., o šiuo atveju, tenkinus ieškovo prašymą, reali situacija nepasikeistų, o nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo motinos dėl jos ligos būtų formalus: nei atsakovės, nei jos vaikų gyvenamoji vieta nesikeis – ir atsakovė, ir jos mažamečiai vaikai, ir tretysis asmuo liks gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, dalyvavusių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės liga - epilepsija nėra tokia liga, dėl kurios ji nesirūpina ir negali pasirūpinti savo vaikais ir reikėtų nuspręsti, kur turi gyventi mažamečiai vaikai, taip pat kad dėl savo ligos atsakovė negyvena kartu su vaikais ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi mažamečiai vaikai. Atsakovė, padedama kartu su ja gyvenančių artimųjų, vykdo ir gali vykdyti savo pareigas vaikams, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.179 str. 1 d. ir atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos atsakovės L. B.. Teismas, apibendrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovas D. B. nesirūpina savo nepilnamečių vaikų sveikata, neužtikrina saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, dėl aplaidumo, nenoro, akivaizdaus vengimo ir asocialaus gyvenimo būdo vengia vykdyti tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti vaikus, neužtikrina nepilnamečių vaikų teisių saugiai gyventi šeimoje. Teismas atsakovo elgesį vertino kaip vengimą atlikti savo pareigą vaikams, nesugebėjimą užtikrinti vaikų teisių gyventi sveikai, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir atsakovui D. B. neterminuotai apribojo tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų G. ir S. B. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169-171), kuriuo prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas skunde, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovei L. B. yra nustatyta ligos diagnozė F 06.8, F 02.8. Teismo posėdžio metu nebuvo apklausta Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro skyriaus gydytoja – vedėja Violeta Šimanauskaitė, todėl nėra galutinės išvados apie ligonės galimybes pasirūpinti savo vaikais, taip pat nebuvo atlikta ekspertizė dėl L. B. sveikatos būklės. Apeliantas pažymėjo, kad LR CK 3.269 str. 8 p. yra nurodyta, kad vaiko globėju negali būti sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ligomis bei kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Į „Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju“ sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386 patenka ir L. B. ligos kodai. Ieškovas apeliantas nurodė, kad vaikų atskyrimas nuo motinos nereiškia motinos teisių praradimo. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji praranda teisę su vaiku kartu gyventi ir jį atstovauti, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis. Apeliantas paaiškino, kad L. B. negali atstovauti savo vaikų interesų, nes neužtikrina vaikų fizinio ir psichinio saugumo, viena savarankiškai nesirūpina vaikų sveikata ir ugdymu, nesirūpina vaikų laisvalaikiu, nes neadekvačiai supranta vaikų poreikius, negali viena savarankiškai vaikų parengti savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, visuomenėje, valstybėje. LR CK 3.151 str. prasme L. B. negali įgyvendinti tėvų valdžios dėl savo ligos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė L. B., tretysis asmuo D. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas atskirti G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos L. B. dėl motinos ligos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį tenkinti. Atsakovė L. B. patvirtino, kad ji serga epilepsija, todėl epilepsijos priepuolio metu negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir net gali juos sužaloti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su vaikų atskirimu nuo motinos (CK 3.179str.) bei tėvo valdžios neterminuotu apribojimu (CK 3.180 str.), o tai yra viešojo intereso gynimo plotmėn patenkantis civilinis ginčas, kuriame teismas turi būti aktyvus ir siekti apsaugoti vaikų teises ir interesus, savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376str.2,3 d.), todėl šios kategorijos bylose teismas yra nesaistomas ieškinio ar apeliacinio skundo ribų (CPK 320str.1d.).
CK 3.179str. str. numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškovo skundžiamame ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, dalyvavusių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės L. B. liga – epilepsija nepriskiriama tokių ligų kategorijai, dėl kurios nepilnamečių vaikų motina atsakovė L. B. negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir tokia liga būtų pagrindas teismui nuspręsti, kur turi gyventi mažamečiai vaikai.
Iš byloje esančio L. B. 2010-09-14 Medicininiame pažymėjime Nr.3164 nustatyta, kad jai nustatyti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (f.06.8), bei demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis (F 02.8). Nurodyta atsakovės L. B. diagnozė - demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis (F 02.8) nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme. Demencija (lotyniškai beprotybė arba įgyta silpnaprotystė) yra klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis yra mąstymo sutrikimas, pasireiškiantis atminties pablogėjimu (vėliau ir jos praradimu), orientacijos, suvokimo ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimu. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nurodytos atsakovės L. B. ligos ir ar dėl šios ligos įtakos atsakovė gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja psichiatrė D. J. patvirtino teismui, kad atsakovė dėl epilepsijos gali prižiūrėti vaikus (b.l.151-152), tačiau teisme gydytoja nepasisakė dėl kitos L. B. ligos – demencijos, todėl teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.). Nagrinėjamoje byloje reikalinga paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyti ar L. B., sirgdama demencijos liga, gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais (CPK 212str.). Nesant kompetentingos institucijos išvados ar dėl demencijos ligos atsakovė L. B. gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str.1d.2p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą dėl atsakovo D. B. neatliktų tėvo pareigų nepilnamečių G. B. ir S. B. atžvilgiu bei pirmosios instancijos teisme dalyvavusio atsakovo D. B. pareiškimą teismui, kad jis sutinka, kad jam būtų apribota tėvų valdžia, pripažinimą, kad atsakovas vaikais nesirūpina, kad tai ne jo vaikai, tačiau žino kas yra S. tėvas (b.l.151), pripažįsta pakankamai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas D. B. vengė atlikti savo pareigą vaikams, nesugebėjo užtikrinti vaikų teisių gyventi sveikai, todėl atsakovui D. B. neterminuotai apribojo tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų G. ir S. B. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybė atsakovui D. B. dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo nuomonę dėl apribojimo jam tėvų valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, atmesti ieškinio reikalavimą atskirti G. B. ir S. B. nuo jos motinos L. B. dėl motinos ligos, nustatyti G. B. ir S. B. nuolatinę globą, jų globėja skirti D. J., nustatyti nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. gyvenamąją vietą su globėja D. J., naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
n u t aria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. B. jo nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, palikti nepakeistą. Sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškinio dalis, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.