- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- 1-92-588/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41143-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. 2021 m. lapkričio 26 d., apie 01.07 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. G. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailėjosi (pateikė teismui rašytinį prašymą su pridėtais dokumentais). Paaiškino, kad buvo labai sunki, bloga diena, todėl tą įvykio dieną ji išgėrė taurę vyno, o nuvažiavusi į kavinę išgėrė dar dvi taures vyno, nors niekada nevairuoja išgėrusi. Važiuojant pareigūnai ją pasivijo ir sulaikė, suprato dėl ko ją sustabdė, todėl ji nesipriešino. Taip pat nurodė, kad yra išsiskyrusi, daug metų gyveno (duomenys neskelbtini), o prasidėjus pandeminei Covid situacijai prarado labai daug užsakymų. Tėvai jai atidavė seną namą (duomenys neskelbtini), kurį tvarkosi, tačiau statybinis procesas yra sunkus. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nors gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini). Jos darbas susijęs su vairavimu, o finansinė padėtis labai sudėtinga, nebeturi kontaktų Lietuvoje, kad turėtų darbų, užsakymų. Mašina jai yra kaip darbo priemonė. Supranta, kad sukėlė pavojų aplinkiniams, dėl to labai gailisi, mano, kad mama jai darys teigiamą įtaką.
Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kaltę taip pat pripažino, davė analogiškus parodymus (b. l. 57-60).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Teismo posėdžio metu laiduotoja A. G. parodė, kad sutinka su savo prašymu perduoti kaltinamąją pagal laidavimą. Nurodė, kad M. G. yra jos dukra. Jai pačiai visa ši situacija keistoka, kadangi jos dukra praktiškai yra negeriantis žmogus, todėl mano, jog dėl to ji ir negalėjo suprasti, kad yra neblaivi bei negali vairuoti. Dukra yra labai atsakinga, vairuoja atsargiai, todėl ji sutinka laiduoti, nes jos nuomone tas įvykis buvo tik atsitiktinumas.
Prokuroras Raimundas Galdikas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl sutrumpintų įrodymo tyrimo, veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad parinkta laiduotoja negalės kaltinamajai M. G. padaryti tinkamos, teigiamos įtakos, nes kaltinamoji namuose nebūna. Siūlė jai skirti piniginę baudą, taikyti BK 64 straipsnį ir paskirtą piniginę baudą sumažinti vienu trečdaliu, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką bei taikyti BK 68 straipsnį ir uždrausti 2 metams vairuoti transporto priemonę, o kaltinamosios automobilį, kaip nusikaltimo priemonę, konfiskuoti valstybės naudai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Tadas Petrauskas 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivios vairuotojos parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. patruliuojant kartu su reagavimo skyriaus tyrėju Edvinu Balsevičium autopatrulyje, radijo ryšio šaukiniu „L5006“ iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. sav., degalinės „Circle K“ teritorijoje stovi automobilis „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame sėdi galimai neblaivi vairuotoja, nes nėjo su ja susikalbėti, kai buvo įėjusi į degalinės pastato vidų. Gavus pranešimą važiuojant (duomenys neskelbtini) g. minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo M. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Priėjus nuo M. G. sklido alkoholio kvapas, ji nerišliai kalbėjo. M. G. nurodė, kad paskutinį kartą alkoholio vartojo prieš 1 valandą. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0049, (patikros Nr. 1486450) M. G. 01.13 val. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu 01.29 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. M. G. buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTT areštinę, automobilis „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę įmonės UAB „Okreta“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriais Nr. B0F1EC60E596 ir B0F1EC609874 (b. l. 1, 34).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu automobilis „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas M. G. (b. l. 47-49, 50-51).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. G. automobiliui „Audi Q5“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-40, 41-42, 99).
Iš 2021 m. lapkričio 26 d. neblaivumo nustatymo akto nurodyta, kad M. G. pirmu tikrinimu 01.13 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio, o 01.29 val. antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilių etilo alkoholio, patikros sertifikato Nr. 1486450, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. gruodžio 1 d. (b. l. 97-98). M. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 96).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo ir 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad M. G. buvo sulaikyta 2021 m. lapkričio 26 d. nuo 01.13 val. iki 14.41 val.
Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso M. G. (b. l. 35).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog VĮ „Emprekis“ 2021 m. lapkričio mėnesio duomenimis automobilio „Audi Q5“, pagaminto 2011-2016 metų laikotarpiu, rinkos su PVM kaina - 11270,00 Eur (b. l. 37).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios M. G. kaltė, jog ji 2021 m. lapkričio 26 d., apie 01.07 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju M. G., savo kaltę pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio metu filmuoti registratoriais Nr. B0F1EC60E596 ir B0F1EC609874 vaizdo bei garso įrašai ir kt. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios M. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. G. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją M. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji M. G. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje, teismo posėdžio metu, pateiktas laiduotojos A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati A. G.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo dukrą M. G., su kuria gyvena kartu. A. G. nėra nei teista, bei bausta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. G. laikosi įstatymų bei nustatytų taisyklių ir gali padaryti teigiamą įtaką savo dukros elgesiui. Be to, atsižvelgtina tiek į M. G. paaiškinimus, tiek į pačios A. G. paaiškinimus iš kurių matyti, jog A. G. gali padaryti teigiamą įtaką dukrai M. G., nes jos kartu gyvena ir turi artimą tarpusavio ryšį. A. G. kritiškai vertina kaltinamosios elgesį ir nurodė, kad dės visas įmanomas pastangas, kad jos dukra M. G. ateityje nenusižengtų įstatymui, gerbtų bendrąsias elgesio taisykles, dirbtų ir vestų dorą ir teisingą gyvenimo būdą. Todėl, įvertinus A. G. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamosios M. G. tarpusavio santykius, A. G. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad M. G. neteista (b. l. 91), praeityje bausta (b. l. 92-94), tačiau paskirtos baudos nėra susijusios su vairavimu esant neblaiviai. Todėl šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamoji gali ateityje nesilaikyti įstatymų. Dėl antrosios būtinosios sąlygos - kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savikritiškai vertino savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta (M. G. ir A. G. parodymai), kad A. G. turi įtaką M. G. elgesiui, ji pasitiki mama, jaučia atsakomybę prieš ją, ji jai yra autoritetas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. G. anksčiau nėra teista, taip pat pažymėtina, jog nėra bausta administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviai. Iš AB (duomenys neskelbtini) UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateiktų charakteristikų matyti, kad M. G. apibūdinama kaip labai atsakinga ir darbšti darbuotoja. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji M. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji M. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą 2 (dviejų) metų laikui su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų nulis centų) dydžio užstatu, kurį A. G. privalo sumokėti per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ir baudžiamoji byla M. G. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamojoje byloje M. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise M. G. yra būtina, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis - padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.
Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog M. G. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 1,90 promilės girtumas, tuo sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat pažymėtina ir tai, jog M. G. yra daugiametė vairuotoja, todėl turėjo suvokti jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviai yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jos nustatytas neblaivumo laipsnis beveik penkis kartus viršijo leistiną minimalią (0,41 promilės) ribą. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, šios poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas minimaliam 1 metų terminui neatitiktų proporcingo principo. Teismo vertinimu 2 metų terminas siekiant adekvačios pusiausvyros atitiktų proporcingumo principą.
Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Kaltinamajai 2021 m. lapkričio 26 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-76), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-79). Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo dienos, o būtent nuo 2021 m. lapkričio 26 d. (b. l. 77-79).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turo vertę pinigais. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio „Audi Q5“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio mėnesio VĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi Q5“, pagaminto 2011-2016 metų laikotarpiu, rinkos su PVM kaina - 11270,00 Eur (b. l. 37), savininkė yra M. G..
Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji M. G. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žala dėl jos neteisėtų veiksmų niekam nebuvo padaryta, į gana didelę konfiskuotino turto vertę su PVM - 11270,00 Eur, konstatuojama, kad teismo sprendimas konfiskuoti pakankamai didelės vertės automobilį ar visą jo vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-303/2020). Teismas daro išvadą, kad M. G. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, artimas pusei vidutinės transporto priemonės vertės, t. y. 5635,00 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. G. automobiliui „Audi Q5“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais - paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
nusprendžia:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą su užstatu ir jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.
M. G. laiduotoja paskirti jos motiną A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų nulis centų) dydžio užstatu.
Laiduotoja A. G. privalo sumokėti 1000,00 Eur dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti laiduotojai A. G., kad ji, kaip M. G. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti M. G., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį M. G. priklausančio automobilio „Audi Q5“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą - 5635,00 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus nulis centų) valstybės naudai.
M. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobiliui „Audi Q5“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - DVD-R kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.