Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-588-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00395-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 2.3.3.7; 2.3.4.4.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei K. B. dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. B. ieškiniu atsakovui S. P. prašo: nustatyti nepilnametės I. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti kas mėnesį išlaikymą po 340 Eur nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisti neteikto išlaikymo skolą 2950 Eur už praėjusius 10 mėnesių, skirti K. B. išlaikymui skirtų lėšų administratore, nustatyti ieškinyje nurodytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės I. P. gyvenamąją vietą su motina K. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priteisti nepilnametės I. P. išlaikymui iš jos tėvo S. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340,00 Eur nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti nepilnametes I. P. išlaikymui mokamų lėšų administratore jos motiną K. B., laikinai, kol bus atkurtas tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys ir ta aplinkybė bus patvirtinta tai kontroliuojančių institucijų dokumentu, nustatyti, kad S. P. bendrauja su dukra I. video ar garso skambučiais kartą per savaitę, nekenkdamas vaiko interesams, t. y. atsižvelgdamas į jos norą bendrauti, jai priimtinu laiku, nekonfliktuodamas ir pan.

2. Teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos netenkino.

3. Atsakovas S. P. pateikė priešieškinį dėl bendravimo su dukra I. P. tvarkos nustatymo, kuriuo taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tėvo S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P. laikiną bendravimo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis: 1.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; 1.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi 2021 metų vasaros metu atostogauti Lietuvoje: nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; 1.3. tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė tokią laikiną atsakovo S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P. bendravimo tvarką: 1. atsakovas S. P. gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę dalyvaujant psichologui, susitikimo laiką iš anksto suderinus su vaiko mama K. B. ir psichologu; 2. nepilnamečio vaiko I. P. mama K. B. užtikrina, kad vaikas į susitikimo vietą atvyktų 10 minučių iki suplanuoto susitikimo laiko; 3. atsakovas S. P. du kartus per savaitę gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove K. B.; 4. atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, susijusioms su bendravimo tvarkos sąlygomis, šalys privalo nedelsiant viena kitą apie tai informuoti. Teismas nutartį nurodė vykdyti skubiai.

5. Teismas nurodė, kad iš specialistų pateiktos informacijos, darytina išvada, kad laikina bendravimo tvarka, kokios prašo atsakovas, būtų pernelyg skubota ir neatitiktų vaiko interesų. Pažymėjo, jog pagal specialistų pateiktą informaciją ir rekomendacijas, galima daryti išvadą, kad tėvo ir vaiko bendravimo atkūrimui būtinos pereinamosios priemonės ir specialistų pagalba, todėl iš esmės nustatytina šiuo metu specialistų rekomenduotina maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei ieškovė šiame proceso etape nenurodė konkretaus vaiko interesus labiausiai atitinkančio bendravimo laiko, todėl teismo nutartyje jis nenustatomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas S. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti tokią laikiną atsakovo S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P., bendravimo tvarką: 1. atsakovas S. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku I. P. kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; 2. atsakovas S. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku I. P. pasiimdamas su savimi 2021 metų vasaros metu atostogauti nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; 3. atsakovas S. P. turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku I. P. telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 18 valandos bei kiekvieną sekmadienį nuo 16 valandos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas, nustatydamas, kad jis gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę dalyvaujant psichologui, susitikimo laiką iš anksto suderinus su vaiko mama K. B. ir psichologu, nenurodo, kiek laiko tokiu atveju jis gali bendrauti su dukra, galbūt ieškovė nuspręs, kad ir penkių minučių pakanka tėvui bendrauti su dukra, ir ji formaliai bus teisi, nes nutartis vykdoma. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o atstumas iki dukros motinos gyvenamosios vietos yra apie 300 km, todėl, esant tokiai nustatytai bendravimo tvarkai, važiavimas susitikti ir bendrauti su dukra galimai būtų tik penkioms ar dešimčiai minučių.

6.2. Dėl punkto „atsakovas S. P. du kartus per savaitę gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove K. B. galima būtų sutikti tik tuo atveju, jeigu nutartyje būtų nurodytos dienos bei laikas, nuo kada jis gali tokiu būdu bendrauti su dukra.

6.3. Nutartis dėl laikino jo bendravimo su dukra neatitinka ne tik vaiko, bet ir jo, kaip tėvo, interesų, kadangi nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, nelogiška. Po šios nutarties priėmimo ieškovė K. B. visiškai ignoruoja šią teismo nutartį, jos nevykdo, nors jai apie priimtą nutartį yra žinoma, kaip ir žinoma, kad nutartis vykdytina skubiai. Po priimtos nutarties jam nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nuo jos gavimo iki šios dienos (liepos 5 d.). Ieškovė į jo prašymus, teiktus komunikacijos priemonėmis, nereagavo, nenurodė, kada gali matytis su dukra, ar su ja bendrauti nuotoliniu būdu.

6.4. Ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. birželio mėnesį jo ir dukros susitikimo metu dukra I. jo bijojo, šalinosi, nesileido apkabinama, nekalbėjo su juo, paneigia turima foto bei video medžiaga, kuri teikiama su atskiruoju skundu teismui įvertinti, koks buvo jo ir dukros bendravimas, emocinis ryšys. Nors ieškovė įvairiausiais būdais ir bando jį pateikti kaip darantį neigiamą įtaką dukrai I. P., tačiau jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų taip ir nepateikė. Ieškovė savo nederamu elgesiu, nuteikinėdama dukrą prieš jį, kalbėdama dukrai apie jį neigiamai ir tai galimai daranti nuolat, formuoja neigiamą požiūrį į jį kaip tėvą.

6.5. Jam be jokio pagrindo apribotas bendravimas su vaiku. Teismas iš esmės remiasi Vaiko teisių apsaugos specialistų pateiktomis išvadomis, kurios paremtos išskirtinai ieškovės melagingais duomenimis arba dukros žodžiais, kuri, akivaizdu, kalba paveikta ieškovės.

7. Ieškovė K. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė turi įdėti daugybę pastangų įkalbinėdama, įtikinėdama dukrą pabendrauti su tėvu, tačiau ieškovė supranta, kad viskas yra vykdoma vaiko interesais, siekiant atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, todėl teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką stengiasi vykdyti pagal galimybes kuo geriausiai.

7.2. Atsakovas, ignoruodamas visų specialistų nuomones tvirtina vienintelį faktą, jog 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje jo santykiai su dukra buvę puikūs, juos siejęs emocinis ryšys, abipusė meilė, bet nutyli apie vėlesnes aplinkybes, dukros nenorą su juo bendrauti. Atsakovas savo atskirajame skunde vis tvirtina ieškovę įtakojant dukros norus bei elgesį, dėl ko dukra su juo nebenorinti bendrauti. Tačiau dukra yra protinga, laisvai ir aiškiai gebanti reikšti savo pačios asmeninę nuomonę, niekieno neįtakojama; bet kokias priešingas aplinkybes būtų išsiaiškinę, nustatę, aprašę su vaiku dirbę psichologai, tačiau tokių duomenų nėra. Mergaitės aukštą intelektą patvirtina byloje esantys jos pasiekimus įvertinantys diplomai.

7.3. Vaiko ir tėvo bendravimą stebinčių specialistų nuomone, esamomis sąlygomis laikinos bendravimo tvarkos nustatymas pagal atsakovo prašymą prieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui šiuos naujus įrodymus: šalių susirašinėjimas; mergaitės pasiekimų diplomus, pedagoginės psichologinės tarnybos informaciją.

12. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos šalių nurodytomis aplinkybėmis, juos priima, bet dėl jų pasisako tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl vaiko bendravimo su tėvų tvarkos

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

15. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną atsakovo S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P. bendravimo tvarką: 1. atsakovas S. P. gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę dalyvaujant psichologui, susitikimo laiką iš anksto suderinus su vaiko mama K. B. ir psichologu; 2. nepilnamečio vaiko I. P. mama K. B. užtikrina, kad vaikas į susitikimo vietą atvyktų 10 minučių iki suplanuoto susitikimo laiko; 3. atsakovas S. P. du kartus per savaitę gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove K. B.; 4. atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, susijusioms su bendravimo tvarkos sąlygomis, šalys privalo nedelsiant viena kitą apie tai informuoti.

17. Sutiktina, kad teismo nustatyta atsakovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarka yra minimali ir apsunkinta (gyvas bendravimas tik dalyvaujant psichologui), tačiau, įvertinus turimus bylos duomenis, tokia tvarka yra būtina nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos nuotraukos su vaiku nepaneigia byloje teismo aptartų specialistų išvados, kad tėvo ir vaiko bendravimo atkūrimui būtinos pereinamosios priemonės ir specialistų pagalba. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė Akmenės rajono savivaldybės Pedagoginės ir psichologinės tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. raštą, išvadą teikiančios institucijos informaciją, Akmenės rajono pedagoginė psichologinė tarnybos psichologės D. S., Šiaulių apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone vyriausiosios specialistės I. M. argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nebenurodo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis.

18. Atsakovas nurodo, kad ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. birželio mėnesį jo ir dukros susitikimo metu dukra jo bijojo, šalinosi, nesileido apkabinama, nekalbėjo su juo, paneigia turima foto bei video medžiaga, kuri pateikta su atskiruoju skundu teismui įvertinti, koks buvo jo ir dukros bendravimas, emocinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matomas vaiko noras bendrauti su tėvu, tačiau teismas turi įvertinti šiuo metu esamą situaciją, todėl turi remtis visais duomenimis, o ne vien epizodiniu tėvo susitikimu su vaiku. Apeliantas nurodo, kad ieškovė įvairiausiais būdais bando jį pateikti kaip darantį neigiamą įtaką dukrai I. P., vaiką nuteikinėja prieš tėvą. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl vaiko nuteikinėjimo gali būti ištirtos tik išnagrinėjus bylą, tuo tarpu šioje civilinės bylos stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra galimybės šių aplinkybių nustatyti.

19. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nesilaiko teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad teismas byloje taiko laikinąsias apsaugos priemones, tačiau negali užtikrinti jų realaus vykdymo. Atsakovas turi teisę gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo nutartį, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir pateikti jį vykdyti antstoliui.

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė laiko, kiek konkrečiai atsakovas S. P. gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę dalyvaujant psichologui. Sutiktina su apeliantu, kad tokia neapibrėžta tvarka nėra tinkama. Todėl yra pagrindas papildyti teismo nutarties rezoliucinę dalį, numatant, kad S. P. gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip valandą dalyvaujant psichologui, susitikimo laiką iš anksto suderinus su vaiko mama K. B. ir psichologu.

21. Apeliantas nurodo, kad teismas turi konkrečiai nurodyti dienas ir laiką, kada jis gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių dienų ir laiko, kada pageidauja nuotolinio bendravimo, tačiau atskirajame skunde prašo nustatyti konkretų nuotolinio bendravimo laiką: kiekvieną trečiadienį nuo 18 valandos bei kiekvieną sekmadienį nuo 16 valandos. Ieškovė atsiliepime nenurodė jokių argumentų, kad toks laikas jai būtų netinkamas, todėl šioje dalyje tenkinamas atskirasis skundas. Nustatytina, kad atsakovas S. P. gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 18 valandos ir kiekvieną sekmadienį nuo 16 valandos.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti iš dalies ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti tokią laikiną atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Atsakovas S. P. gali bendrauti su dukra I. P. vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip valandą dalyvaujant psichologui, susitikimo laiką iš anksto suderinus su vaiko mama K. B. ir psichologu.

2. Nepilnamečio vaiko I. P. mama K. B. užtikrina, kad vaikas į susitikimo vietą atvyktų 10 minučių iki suplanuoto susitikimo laiko.

3. Atsakovas S. P. kiekvieną trečiadienį nuo 18 valandos ir kiekvieną sekmadienį nuo 16 valandos bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.

4. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, susijusioms su bendravimo tvarkos sąlygomis, šalys privalo nedelsiant viena kitą apie tai informuoti.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.