Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-19 · Administracinė byla Nr. I2-1815-561/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
I2-1815-561/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Administracinė byla Nr. I2-1815-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06293-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjai N. K.,atsakovės atstovei Rasai Miltinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. K. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. BV-92 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 15–16).

Skunde nurodo, kad Sprendimas yra paremtas subjektyvia nuomone ir užkertantis kelią į teisingumą. Pažymi, jog atsakovė dar 2020 m. kovo 30 d. sprendimu buvo atsisakiusi pripažinti pareiškėją pranešėja, melagingai argumentuodama, kad pareiškėja nėra dirbusi uždarojoje akcinėje bendrovėje „Serva ir ko“ (toliau – ir UAB „Serva ir ko“, Bendrovė). Skundžiamu sprendimu pakartotinai atsisakyta pareiškėją pripažinti pranešėja, kuriame vėl subjektyviai motyvuojama, kad pareiškėja negalėjo žinoti apie nusikalstamą veiką, nes tuo metu Bendrovėje nedirbo.

Pareiškėjos teigimu, Bendrovė atliko finansines aferas, dalyvavo sukčiavimo schemose, o direktorius yra vienas ir tas pats asmuo – A. S. Atsakovės keistas Pranešėjo apsaugos įstatymo interpretavimas leidžia minėtam asmeniui išvengti atsakomybės už finansinius pažeidimus. Paaiškina, kad susitikimo metu atsakovei buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys korupciją prokuratūroje.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 37–41).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja Generalinei prokuratūrai 2022 m. spalio 10 d. pateikė laisvos formos prašymą suteikti pranešėjo statusą (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, kad praneša apie A. S. individualioje įmonėje įmonės savininko A. S. vykdomas finansines machinacijas. Nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. A. S. pervedė į savo individualią įmonę 80 656,94 Lt be jokių dokumentų. Tuo pačiu laikotarpiu į A. S. individualią įmonę buvo pervesta 120 953,09 Lt už nuomojamas patalpas, priklausančias A. S. individualiai įmonei; nuomojamo pastato vertės nustatymui, 2014 m. gegužės 14 d. A. S. užsakymu, valstybės įmonė Registrų centras Šiaulių filialas atliko duomenų sandoriui patikslinimą, užsakymo Nr. 6630918. Pranešime teigiama, kad pastato vertė 258 000 Lt, vertės nustatymo data 2014 m. gegužės 9 d., vadinasi už patalpų nuomą buvo fiktyviai paskaičiuota neadekvati suma, t. y. apytiksliai per du metus už nuomą gaunama visa pastato kaina. Pareiškėjos nuomone, tokiais būdais A. S. pinigus traukė iš kitos, su juo susijusios įmonės, į savo individualią įmonę. Buvo ruošiamasi kitai finansinei aferai. Pareiškėja nurodė, kad už pervestus į jo individualią įmonę, gautus nusikalstamu būdu, pinigus A. S. prisipirko butų, nesumokėdamas PVM ((duomenys neskelbtini), Klaipėda; (duomenys neskelbtini), Palanga; (duomenys neskelbtini), Šiauliai). Butų komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas mokėdavo iš įmonės pinigų, Šiaulių bute gyveno pats, Palangos bute pats atostogaudavo, Klaipėdos bute apgyvendino savo giminaičius. Pranešime teigiama, kad vėliau butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), A. S. pardavė pats sau, išvengdamas mokesčių. 2021 metais A. S. statėsi sau namą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Pakeliamus garažo vartus nupirko iš UAB „Laikseka“ įmonės pinigų, išrašyta sąskaita-faktūra LAIK Nr. 0006458 A. S. individualiai įmonei. Pareiškėja nurodė, kad įmonėje ji dirbo nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių nusikalstamų veikų A. S. individualioje įmonėje, savininko A. S. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėjo, kad kadangi individualios įmonės buhalteriniai dokumentai privalomi išsaugoti 10 metų, tai 2013 metais A. S. įvykdytas finansines aferas dar galima surasti, buhaltere įmonėje tada dirbo V. U. Prašė suteikti jai pranešėjo statusą.

Paaiškina, kad sprendžiant, ar pareiškėjai gali būti suteiktas pranešėjo statusas ir taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, pranešimas buvo vertinamas keliais aspektais: 1) ar pareiškėja pateikė informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų darbo ar kitų Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytų santykių; 2) ar informacija teikiama siekiant apginti viešąjį interesą. Ginčijamame sprendime išdėstyti motyvai, dėl kurių pareiškėja nepripažinta pranešėja.

Pažymi, kad nors pareiškėja teismui pateiktame skunde mini Generalinei prokuratūrai 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. spalio 27 d. pateiktus dokumentus bei informaciją, įrodančią A. S. aferas ir finansines machinacijas, tačiau ginčijamu atveju pareiškėja, kreipdamasi dėl pranešėjo statuso suteikimo, Generalinei prokuratūrai pateikė tik Pranešimą, jokių papildomų dokumentų pareiškėja nepridėjo, todėl priimant Sprendimą dėl pranešėjo statuso buvo vertinamos visos 2022 m. spalio 10 d. pranešime nurodytos aplinkybės.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad nors teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad Bendrovė ir A. S. individuali įmonė kartu atliko finansines machinacijas, dalyvavo vienose ir tose pačiose sukčiavimo schemose, tačiau Generalinei prokuratūrai pateiktame Pranešime Bendrovė nebuvo minima, Pranešime nurodyti galimai padaryti pažeidimai susiję išimtinai su A. S. individualia įmone, kurioje, kaip ir nurodo pati pareiškėja, ji dirbo iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sprendimas nepripažinti pareiškėjos pranešėja buvo priimtas įvertinus pareiškėjos Pranešime nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Įstatymo interpretavimu, taip suteikiant galimybę asmenims išvengti atsakomybės paaiškino, kad priėmus Sprendimą, Pranešimas nagrinėjimo organizavimui pagal kompetenciją buvo perduotas kitam prokuratūros padaliniui. Pareiškėjai buvo pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 28 d. atsakymas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos Pranešime nurodytos aplinkybės jau buvo teisiškai įvertintos, t. y. buvo išnagrinėtos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje tiriant pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. pareiškimą. Šiame atsakyme pažymėta, kad nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. pateiktą pareiškimą buvo ištirtos ir įvertintos visos jame nurodytos aplinkybės bei priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, FNTT Šiaulių ir Panevėžio valdybos 2022 m. liepos 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-6-05-00010-22 yra teisėtas ir pagrįstas, turi teisinę galią. Naujų duomenų apie A. S. priešingą baudžiamajai teisei veiklą pareiškėjos Pranešime nenurodyta.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros Sprendimo dėl pareiškėjos nepripažinimo pranešėja teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja Generalinei prokuratūrai 2022 m. spalio 10 d. pateikė laisvos formos Pranešimą, kuriame nurodė, kad praneša apie A. S. individualioje įmonėje įmonės savininko A. S. vykdomas finansines machinacijas. Nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. A. S. pervedė į savo individualią įmonę 80 656,94 Lt be jokių dokumentų. Tuo pačiu laikotarpiu į A. S. individualią įmonę buvo pervesta 120 953,09 Lt už nuomojamas patalpas, priklausančias A. S. individualiai įmonei; nuomojamo pastato vertės nustatymui, 2014 m. gegužės 14 d. A. S. užsakymu, valstybės įmonė Registrų centras Šiaulių filialas atliko duomenų sandoriui patikslinimą, užsakymo Nr. 6630918. Pranešime teigiama, kad pastato vertė 258000 Lt, vertės nustatymo data 2014 m. gegužės 9 d., vadinasi, už patalpų nuomą buvo fiktyviai paskaičiuota neadekvati suma, t. y. apytiksliai per du metus už nuomą gaunama visa pastato kaina. Pareiškėjos nuomone, tokiais būdais A. S. pinigus traukė iš kitos, su juo susijusios įmonės, į savo individualią įmonę. Buvo ruošiamasi kitai finansinei aferai. Pareiškėja nurodė, kad už pervestus į jo individualią įmonę, gautus nusikalstamu būdu, pinigus A. S. prisipirko butų, nesumokėdamas PVM ((duomenys neskelbtini), Klaipėda; (duomenys neskelbtini), Palanga; (duomenys neskelbtini), Šiauliai). Butų komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas mokėdavo iš įmonės pinigų, Šiaulių bute gyveno pats, Palangos bute pats atostogaudavo, Klaipėdos bute apgyvendino savo giminaičius. Pranešime teigiama, kad vėliau butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), A. S. pardavė pats sau, išvengdamas mokesčių. 2021 metais A. S. statėsi sau namą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Pakeliamus garažo vartus nupirko iš UAB „Laikseka“ įmonės pinigų, išrašyta sąskaita-faktūra LAIK Nr. 0006458 A. S. individualiai įmonei. Pareiškėja nurodė, kad įmonėje ji dirbo nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių nusikalstamų veikų A. S. individualioje įmonėje, savininko A. S. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėjo, kad kadangi individualios įmonės buhalteriniai dokumentai privalomi išsaugoti 10 metų, tai 2013 metais A. S. įvykdytas finansines aferas dar galima surasti, buhaltere įmonėje tada dirbo V. U. Prašė suteikti jai pranešėjo statusą (b. l. 53–54).

Atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Sprendimu nepripažino pareiškėjos pranešėja, pažymėdama, kad pareiškėjos su skunde minimomis institucijomis nesiejo tarnybos, darbo ir (ar) kiti su tuo susiję sutartiniai santykiai, todėl apie Pranešime nurodomus galimai padarytus pažeidimus įmonėje ji negalėjo sužinoti iš su darbu susijusių santykių. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad pateiktas pranešimas neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taip pat Sprendimu nuspręsta, kad Pranešimas yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją kitam prokuratūros padaliniui (b. l. 48–50).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuris nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn (1 straipsnio 1 dalis).

Pranešėjas – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams, ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pranešimas yra šiame įstatyme nustatytus formos reikalavimus atitinkantis arba laisvos formos, nurodant, kad vadovaujamasi šiuo įstatymu, kreipimasis į kompetentingą instituciją, kuriame pateikiama konkreti informacija apie pažeidimą, atitinkantį šiame įstatyme nustatytus požymius.

Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, nustačiusi, kad informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo ir jo pranešime nurodyta informacija apie pažeidimą atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį pranešėju ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos jam praneša.

Kompetentinga institucija, atlikusi pranešimo vertinimą ir nustačiusi, kad pranešime pateikta informacija neatitinka šio įstatymo nuostatų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos priima sprendimą nepripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pranešėju ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša asmeniui. Jeigu iš pranešime nurodytos informacijos yra pagrindas manyti, kad galbūt buvo padarytas kitas, šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje neapibrėžtas, teisės aktų pažeidimas, kompetentinga institucija pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka pradeda tyrimą pati arba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos persiunčia pranešimą institucijai, įstaigai ar organizacijai, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ar kitus Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus įgaliotai tirti tokius pažeidimus, ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Ginčo byloje, kad pareiškėja Bendrovėje dirbo iki 2007 m. gruodžio 31 d., nėra. Iš pareiškėjos pateikto Pranešimo nustatyta, kad jame nurodomi duomenys apie galimus pažeidimus, padarytus nuo 2013 metų, t. y. galimai padarytus vėliau nei nutrūko pareiškėjos darbiniai santykiai su Bendrove. Iš pacituotų Įstatymo nuostatų spręstina, kad pranešėju pripažįstamas fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga. Taigi, Sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad Pranešimas neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde teismui iš esmės atsakovės pateikto vertinimo neginčija, tačiau teigia, kad būtent Pranešėjo statuso nesuteikimas sudaro galimybę asmenims išvengti atsakomybės. Teismas pažymi, kad toks vertinimas nėra pagrįstas.

Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad kompetentinga institucija, nustačiusi, kad ji neįgaliota tirti pranešime nurodytų pažeidimų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pripažinimo ar nepripažinimo pranešėju priėmimo dienos persiunčia pranešimą pagal kompetenciją kitai institucijai, taip pat jei reikia, ir Europos Sąjungos kompetentingai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai kartu su minėtu sprendimu ir apie tai informuoja pranešėją ar informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį. Institucija, kuriai buvo persiųstas pranešimas, teikia kompetentingai institucijai informaciją apie pranešimo tyrimo eigą ir rezultatus.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė sprendė, jog būtina įvertinti pranešime pareiškėjos pateiktą informaciją, todėl nurodė, kad pranešimas yra persiunčiamas Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamentui. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2022 m. spalio 28 d., išnagrinėjęs generalinės prokuratūros perduotą pareiškėjos pranešimą, parengė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. prašyme reg. Nr. BP-43 nurodytos aplinkybės jau buvo teisiškai įvertintos, t. y. buvo išnagrinėtos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje tiriant pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. pareiškimą. Atsakyme taip pat pažymima, kad nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. pateiktą pareiškimą buvo ištirtos ir įvertintos visos jame nurodytos aplinkybės bei priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, FNTT Šiaulių ir Panevėžio valdybos 2022 m. liepos 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-6-05-00010-22 yra teisėtas ir pagrįstas, turi teisinę galią. Naujų duomenų apie A. S. priešingą baudžiamajai teisei veiklą pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. prašyme nenurodyta.

Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos argumentai, jog nesuteikus jai pranešėjos statuso leidžia kaltiems asmenims išvengti atsakomybės, nelaikomas pagrįstu, nes pareiškėjos pateiktos aplinkybės buvo įvertintos atsakovei persiuntus pareiškėjos pranešimą pagal kompetenciją kitam prokuratūros padaliniui.

Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, skundžiamo Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, jog Sprendimas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos N. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė