- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-161-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-2-00012-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- I. G.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Deividas Ivanauskas
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-651/2014
Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-2-00012-2012-6
2014 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, išteisintajai I. G., jos gynėjui advokatui Deividui Ivanauskui, nukentėjusiajai D. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d., nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. buvo kaltinama melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, t. y. tuo, kad 2011 m. gruodžio 22 d., tarp 8.00–17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykusi į Plungės rajono apylinkės prokuratūrą, esančią Telšių g. 1A Plungės m., pateikė skundą, įskųsdama nekaltą D. B., kaip padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., kuo remiantis, 2012-12-29 Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės I. Dačkauskienės nutarimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir D. B. pradėta persekioti.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – I. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą. Nurodo, jog nuosprendis naikintinas, kadangi teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismo išvada, jog I. G. sumušė D. B., tačiau tai padarė ne viešoje vietoje, todėl I. G. klydo vertindama D. B. veiksmus ir tokiu būdu neturėjo tyčios įskųsti nekaltą D. B. kaip padariusią nusikalstamą veiką, prieštarauja šioms faktinėms aplinkybėms: 1) iš 2012-06-29 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarimo D. B. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir pradėti ikiteisminį tyrimą I. G. pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1 d., matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis I. G. skundu, pranešimas apie įtarimą D. B. surašytas remiantis I. G. parodymais, tačiau liudytojai, buvę įvykio metu ir matę seserų veiksmus, patvirtino, kad D. B. nesmurtavo prieš I. G.; 2) nuosprendyje minima specialisto išvada Nr. G 1936/11(03) nėra įrodymas, kad I. G. buvo sumušta D. B., nes specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint I. G. 2011-12-11 ir 2011-12-22 išorinių sužalojimų žymių jos kūne nebuvo rasta; 3) 2011-12-12 Telšių apskrities VPK Plungės r. policijos komisariatui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo I. G. dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., I. G. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., nurodydama, kad 1) D. B. galbūt atlikti nusikalstami veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str.; 2) jai nepagrįstai nurodyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka; 3) nors I. G. nurodyti D. B. veiksmai prasidėjo privačioje erdvėje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, o užbaigti viešoje vietoje, t. y. namo kieme, kas yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymiai. Taigi I. G. skundo prokuratūrai teiginiai rodo jos tiesioginę tyčią, kad būtų pradėtas D. B. baudžiamasis persekiojimas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl I. G. išteisinimo pagal BK 236 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti I. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., ir paskirti įstatyme numatytą bausmę. Nurodo, kad D. B. niekada nemušė I. G. ir tai patvirtino liudytojai J. G., A. G., B. R., S. R., A. B., todėl neaišku, kodėl teismas teigė, jog D. B. tikrai sumušė I. G., tik nepasitvirtino jos manymas vertinant D. B. veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą. I. G. Plungės rajono teismui 2011-08-30 parašė pareiškimą dėl mamos A. G. pripažinimo neveiksnia ir I. G. paskyrimo jos globėja, apklausoje I. G. sugyventinis G. M. nurodė, jog seserų santykiai blogi dėl jų mamos palikimo. Daro išvadą, kad I. G. turėjo tiesioginę tyčią melagingai įskųsti D. B., nes šeimos nariai nežinojo apie I. G. pareiškimą teisme dėl mamos neveiksnumo, I. G. galbūt pabūgo, kad neslaugant mamos teismas gali nepriimti jai palankaus sprendimo, be to, per 2011 ir 2012 metus Plungės komisariatas iš I. G. gavo daug melagingų pranešimų. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu į apklausas I. G. neatvykdavo ir buvo priimtas nutarimas ją atvesdinti, bei į tai, kad VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. S. 2013-02-15 pateiktoje charakteristikoje I. G. apibūdino neigiamai ir nurodė, jog jai 2012-06-11 skirtas papeikimas už netinkamą pareigų vykdymą.
Išteisintosios I. G. advokatas Deividas Ivanauskas atsikirtimu į apeliacinius skundus teismo prašo juos atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, kuriuo I. G. išteisinta pagal BK 236 str. 1 d., palikti nepakeistą. Nurodo, kad I. G. skunde nurodė, jog 2011-12-11, apie 15.30 val., D. B. viešoje vietoje prieš ją pavartojo fizinį smurtą ir galbūt padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Specialisto išvadoje Nr. G1936/11(03) nurodyta, jog I. G. kliniškai buvo nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu bei stuburo juosmeninės dalies sumušimas, įrašai medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad sužalojimus I. G. galėjo patirti netrukus iki kreipimosi į medicinos įstaigas ir galbūt nurodytu laiku, t. y. 2011-12-11. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad I. G. veiksmuose nėra būtinojo inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Akivaizdu, jog po sumušimo ir jo konstatavimo I. G. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK ir pateikė skundą, kuriame nurodė aplinkybes, kurių egzistavimu ji buvo ir yra įsitikinusi ir kurios yra nustatytos bylos duomenimis (specialisto išvada, liudytojų parodymai, policijos pareigūnų parodymai). Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-06 nutartimi konstatavo, kad galimybė I. G. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka išaiškinta nebuvo, nors tokią teisę I. G. turi, o teismas, išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, išspręstų I. G. kaltinimų D. B. pagrįstumą. Be to, teismo nuomone, prokurorės sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą I. G. buvo skubotas, kadangi šio tyrimo rezultatai gali turėti esminės reikšmės privataus kaltinimo bylos baigčiai, ir atvirkščiai, sunku būtų kalbėti apie melagingą įskundimą pagal BK 236 str., jei pasitvirtintų I. G. kaltinimų D. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstumas. Taip pat pažymėjo, jog I. G. pateikiant skundus nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. I. G. gynėjas darė išvadą, kad neginčytinų įrodymų apie tai, kad išteisintoji I. G. melagingai pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, nepakanka, o apeliaciniai skundai negali būti grindžiami prielaidomis.
Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį kaip nepakankamai pagrįstą ir neteisėtą, bei priimti naują nuosprendį. Nukentėjusioji D. B. palaikė savo apeliacinį skundą. Išteisintoji I. G. ir jo gynėjas advokatas D. Ivanauskas prašė teismo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, kad I. G. veikoje nėra visų būtinų BK 236 str. 1 d. taikymo sąlygų, t. y. tiesioginės tyčios, todėl teismas pagrįstai I. G. išteisino pagal BK 236 str. 1 d., nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties.
Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taigi ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia melagingu įskundimu arba pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 str. 1 d. nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (toliau – prokuratūra) apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, jog I. G. sumušė D. B., tačiau ne viešoje vietoje, todėl I. G. klydo vertindama D. B. veiksmus ir tokiu būdu neturėjo tyčios įskųsti nekaltą D. B. kaip padariusią nusikalstamą veiką, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms: 2012-06-29 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-00810-11, kuris buvo pradėtas remiantis I. G. skundu; specialisto išvada Nr. G 1936/11(03) nurodo, kad I. G. buvo kliniškai nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu bei stuburo juosmeninės dalies sumušimas, tačiau tai nėra įrodymas, kad I. G. buvo sumušta D. B.; I. G. pirma padavė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl D. B. veiksmų pagal BK 140 str. 1 d., kuris 2011-12-12 Telšių apskrities VPK Plungės r. PK nutarimu atsisakytas pradėti, o jau 2011-12-22 I. G. pateikė skundą, įskųsdama D. B., kaip padariusią veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šie faktai, prokuratūros teigimu, rodo I. G. tiesioginę tyčią, kad būtų pradėtas D. B. baudžiamasis persekiojimas.
Prokuratūros nurodoma aplinkybė, jog I. G. tiesioginė tyčia įrodyta, kadangi ji pirmiausia padavė skundą dėl D. B. veikos pagal BK 140 str. 1 d., o tik vėliau pagal BK 284 str. 1 d., negali būti vertinama kaip tiesioginės tyčios įrodymas. Ši aplinkybė vertintina kaip nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Apeliaciniame skunde prokuratūros nurodyta aplinkybė, jog specialisto išvada Nr. G 1936/11(03) nėra įrodymas, kad I. G. buvo sumušta D. B.. Tačiau ši išvada vertintina kaip įrodymas, kad I. G. galėjo patirti sužalojimus netrukus iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2011-12-11 paros antroje pusėje (t. 1, b. l. 12-13), ir remdamasi šiuo pagrindu ji kreipėsi į institucijas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog I. G., kreipdamasi į institucijas, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį. Taigi nė viena iš šių aplinkybių negali būti vertinama kaip I. G. tiesioginė tyčia padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 236 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su prokuratūros pateikto apeliacinio skundo argumentais, kadangi I. G. veiksmai parodo jos siekį nubausti D. B., o ne melagingai ją apskųsti. Kaip matyti iš 2011-12-29 nutarimo, kuriuo buvo patenkintas I. G. skundas panaikinti 2011-12-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, būtent Plungės rajono apylinkės vyriausioji prokurorė Irena Dačkauskienė pagal surinktą medžiagą nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d. (t. 1, b. l. 7). Toliu būdu I. G. pakartotinis kreipimasis į institucijas dėl D. B. veiksmų prieš ją akivaizdžiai parodo, jog I. G. siekė D. B. nubausti už jos padarytą nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog I. G. veiksmuose nėra būtinosios BK 236 str. 1 d. sąlygos – tiesioginės tyčios melagingai įskųsti D. B. ar pranešti apie nebūtą nusikaltimą.
Netenkintinas ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinis skundas, kurį ji grindžia aplinkybėmis, jog I. G. nebuvo nustatyti jokie išoriniai sumušimai, jog jau ilgą laiką tarp nukentėjusiosios ir I. G. tęsiasi konfliktai dėl jų motinos, o pati I. G. yra charakterizuojama neigiamai. Šios aplinkybės tik parodo susiklosčiusius sudėtingus santykius šeimoje tarp nukentėjusiosios ir išteisintosios I. G., tačiau jos neįrodo tyčios I. G. veiksmuose pagal BK 236 str. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nė viena iš šių aplinkybių negali būti laikoma neginčytinais įrodymais, jog I. G., kreipdamasi į instituciją, suvokė, jog teikia melagingą informaciją dėl D. B. nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti nukentėjusiosios D. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus atmesti.