Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Jono Prapiesčio, teisėjo Alvydo Pikelio ir teisėjo pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. K., D. K. ir A. U. kasacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą penkeriems metams dviems mėnesiams;

Ž. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą penkeriems metams;

A. U. nuteistas BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyneriems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų D. K. ir A. U. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. D. K. laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, sumažinta iki dvejų metų šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už A. K. turto vagystę ir bausmė, paskirtą Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už S. L. turto vagystę, subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nustatant subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. A. U. veika (A. K. turto vagystė) kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šią veiką paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., Ž. K. ir A. U. buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, padarė šias nusikalstamas veikas:

2004 m. gegužės 1 d. apie 1 val., Alytaus r., Krekštėnų k., A. U. išėmus langą, įsibrovė į V. B. ir V. D. priklausančią fermą, iš kur pagrobė V. B. priklausančio turto už 3120 Lt, V. D. priklausančio turto už 390 Lt;

2004 m. gegužės 14 d. naktį, Alytaus r., Kalesninkų k., A. U. padedant, iš A. K. kiemo pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 995 Lt;

2004 m. gegužės mėnesį, naktį iš 21 į 22 d., Alytaus r., Kalesninkų k., M. J. name, siekdami užvaldyti svetimą turtą, Ž. K. padedant įvykdyti nusikaltimą – vairuojant A. U. automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą ir iš jos, A. U. išdaužus namo durų lango stiklą, A. U. ir D. K. įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kur A. U. grasindamas nukentėjusiajai smogti ramentu, o D. K. pagalve uždengdamas jai burną ir grasindamas ją uždusinti, privertė M. J. atiduoti jiems 100 Lt, toliau panaudodami fizinį smurtą (susukę nukentėjusiąją į lovatiesę, numetė ant grindų), A. U. grasinant tuoj pat uždegti namą, užvaldė dar 300 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai M. J. 400 litų turtinę žalą.

Kasaciniu skundu A. U. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendį, jį išteisinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nė vieno iš jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę. Nuteistasis Ž. K., duodamas parodymus ikiteisminio bylos tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jį apkalbėjo, davė melagingus parodymus, tai pripažino apeliacinio teismo posėdyje, paaiškindamas, kad tokius parodymus davė dėl to, kad pareigūnai prieš jį vartojo smurtą. Kasatorius teigia, kad teismas, nuteisdamas jį už plėšimą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. S. ir J. S. parodymais. Apklausiant pirmosios instancijos teisme liudytoją R. S., buvo pažeisti BPK 78, 81, 83 straipsniai, jai nebuvo suteikta teisė papasakoti apie žinomas aplinkybes, buvo daromas spaudimas. Liudytojos R. S. ir J. S. nebuvo apklaustos apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liko neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis atvesdinti liudytoją J. S. į teismo posėdį. Tarnybiniame pranešime buvo rašoma, kad ši liudytoja serga nervine liga, todėl turėjo būti išsiaiškinta, ar ši liga neturėjo įtakos, jai duodant parodymus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Nebuvo nustatyta, ar ji iš viso gali duoti parodymus. Teismas nepašalino minėtų liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų.

Kasaciniu skundu Ž. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje jį išteisinti. Bausmes, skirtas už vagystes, sušvelninti. Nurodo, kad prisipažįsta, padaręs dvi vagystes, tačiau nurodo, kad jose nedalyvavo A. U., kurį jis buvo melagingai apkalbėjęs. Kasatorius pabrėžia, nedalyvavęs plėšime. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo jis neigė jau pirmuosiuose parodymuose, tačiau šie faktiniai duomenys iš bylos dingo. Jo manymu, nekaltumą patvirtina ir ekspertizių rezultatai. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, todėl, siekdamas išvengti smurto, jis apkalbėjo save ir kitus nuteistuosius. Skunde taip pat nurodoma, kad teisme nebuvo apklausta liudytoja J. S., nepašalinti prieštaravimai tarp jos ir liudytojos R. S. parodymų.

Kasaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad yra nuteistas už nusikaltimus, kurių nėra padaręs. Apeliacinės instancijos teismas jo skundo išsamiai neišnagrinėjo, nepatenkino prašymo į posėdį iškviesti ir apklausti liudytojas J. S. bei R. S., pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus. Kasatoriaus nuomone, šios liudytojos buvo įbaugintos policijos pareigūnų, todėl davė melagingus parodymus. Skunde teigiama, kad teismo posėdyje apklausta tyrėja R. Macijauskienė prisipažino, kad nagrinėjama byla buvo tiriama nesąžiningai, kad su kasatoriais neoficialiai bendravo kiti pareigūnai, tame tarpe ir nukentėjusiosios anūkas D. J. Nuteistasis abejoja, ar jo bylą galėjo tirti Alytaus policijos komisariatas, kadangi jame dirba nukentėjusiosios giminaitis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Ž. K. parodymus, kuriais jis paaiškino, kodėl apkalbėjo A. U. ir D. K. Kasatorius pabrėžia, kad prieš jį taip pat buvo vartojamas smurtas, o gydytojas buvo iškviestas tik tuomet, kai ant jo kūno jau nebegalėjo būti likusių smurto žymių. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo vietoje rastas kraujas, ekspertų teigimu, nepriklausė nei vienam iš nuteistųjų.

Kasaciniai skundai atmestini.

Kasacinės instancijos teismas, kaip numatyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Faktinės bylos aplinkybės nėra tiriamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Nuteistųjų skundų argumentai, kuriais nesutinkama su teismų konstatuotais faktais, ir tuo pagrindu ginčijamas sprendimuose išdėstytas įrodymų vertinimas, neigiama kaltė, savaip interpretuojamos faktinės bylos aplinkybės, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Kolegija nagrinės kasatorių argumentus, susijusius su teiginiais apie esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų, vertinusių byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes tokių duomenų byloje nėra. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti, turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą, ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, padaryti nebuvo. Kasatorių kaltė grindžiama D. K. ir Ž. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat Ž. K. parodymais dėl vagystės fakto, duotais teisiamajame posėdyje, patvirtintais parodymų patikrinimo vietos protokolais, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų R. S. ir J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktinių įrodymų suradimo protokolais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patenkintas teismo proceso metu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė visais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, nurodė, kodėl kaltinančius įrodymus priėmė, o teisinančius įrodymus atmetė, nes jie prieštaravo vieni kitiems, patikrino nuteistųjų gintas versijas ir jas motyvuotai aptarė. Buvo patikrinti ir motyvuotai paneigti nuteistųjų teiginiai apie nukentėjusiosios M. J. giminaičio įtaką procesinių sprendimų teisėtumui. Bylos duomenys nepatvirtino, kad nukentėjusiosios giminaitis, dirbantis policijos komisariate, būtų prisidėjęs prie procesinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo ar kitaip daręs įtaką procesui.

Dėl BPK 11 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo

BPK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės draudžia bet kokių neprocesinės prievartos priemonių naudojimą baudžiamajame procese Parodymai, gauti panaudojant smurtą, grasinimus, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais. Kasatoriai nurodo, kad neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisę į gynybą nuo pareikštų kaltinimų, nes įtariamųjų Ž. K. ir D. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu išgauti, policijos pareigūnams naudojant fizinę ir psichinę prievartą. Šie argumentai prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui. Ž. K. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausti teisėjo, dalyvaujant gynėjams, pastabų dėl neteisėtų procesinių veiksmų nepareiškė. Teismas posėdyje išanalizavo ir įvertino aplinkybes, kurioms esant Ž. K. ir D. K. prisipažino padarę inkriminuojamas veikas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, apylinkės ir apygardos teismo posėdžiuose, siekiant išsiaiškinti, ar kasatoriai davė parodymus laisva valia, liudytoja apklausta tyrėja R. Macijauskienė, kuri paaiškino, kad nusikaltimų padarymo aplinkybes ikiteisminio bylos tyrimo metu Ž. K. ir D. K. nurodė patys geranoriškai, niekieno neverčiami. Liudytojas H. S. taip pat paneigė D. K. teiginį, kad neva per jį buvo daromas poveikis įtariamiesiems.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies, 78 straipsnio taikymo

Kasatoriai skundžiamų sprendimų ydingumą sieja su įrodymų leistinumo principo, įtvirtinto BPK 20 straipsnio 4 dalyje, pažeidimu, teigdami, kad liudytojų R. S. ir J. S. parodymai gauti neteisėtais būdais. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Liudytoja R. S. bylai reikšmingus parodymus davė pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat balsu perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. esminių prieštaravimų tarp šių parodymų nebuvo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, laikydamasis BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimų, liudytoją apklausė, dalyvaujant įtariamiesiems bei jų gynėjams, kurie pasinaudojo teise pateikti liudytojai klausimus. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies prasmę apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui. Liudytojos R. S. parodymai apylinkės teisme buvo išsamiai ištirti, todėl dar kartą ją apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo teisinio pagrindo. Liudytoja J. S. taip pat ikiteisminio tyrimo metu teisėjo apklausta, dalyvaujant įtariamiesiems bei jų gynėjams. Į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžius ji neatvyko dėl ligos. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti, kai liudytojas posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju teismas šia teise pasinaudojo ir liudytojos J. S. parodymus, kurie iš esmės sutapo su liudytojos R. S. parodymais, posėdyje pagarsino. Vadinasi, šių liudytojų parodymai teismo pagrįstai pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys galėjo būti vertinti kartu su kitais įrodymais, nustatant kasatorių kaltę.

Dėl apeliacinio proceso

Dauguma kasatorių pateiktų argumentų sutampa su išdėstytais apeliaciniuose skunduose, kurie išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis. Apeliaciniuose skunduose minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo detaliai išanalizuotos, papildomai ištyrus įrodymus (BPK 324 straipsnio 6 dalis), atskleidus jų tarpusavio ryšį, įvertinus įrodymų visetą, išaiškinus esančius prieštaravimus bei juos pašalinus, o prieštaravimus, kurių nepavyko pašalinti, įvertinus nuteistųjų naudai. Pagal tas faktines aplinkybes, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, pritaikytas tinkamai (BK 2 straipsnio 3 dalis). Teismo išvadas, paneigiančių duomenų kolegija neturi, o pačių įrodymų tyrimas bei vertinimas, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išeina už bylos kasacinio nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o skundžiami nuosprendžiai skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų Ž. K., D. K. ir A. U. kasacinius skundus atmesti.