Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. A. ir I. M. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad A. M. (R.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja), ir U. A. (R.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjos motina), yra seserys; pastaroji yra pareiškėjos motina, o pareiškėja yra jos dukra, atitinkamai palikėja yra pareiškėjos teta (b. l. 3–6).

Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. B. M. mirė (duomenys neskelbtini), jiedu vaikų neturėjo. Palikėja testamento nebuvo surašiusi.Pareiškėjos motina ir palikėja yra seserys. Pareiškėjos motina buvo sudariusi santuoką su K. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių gimimo ir santuokos liudijimai nėra išlikę. Jiems gimė trys dukros: pareiškėja ir suinteresuoti asmenys.Pareiškėjos šeimos registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su jų šeima gyveno pareiškėjos motinos tėvas M. R. ir pareiškėjos sesuo – palikėja. Pareiškėjos motinos tėvai buvo M. R. ir M. R. (Z.).Palikėja iki mirties nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gavo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Pareiškėja po tetos (palikėjos) mirties, visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą valdo kaip įpėdinė, t. y. moka mokesčius už butą, jį prižiūri. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto 12–ąjį notarų biurą, prašydama užvesti paveldėjimo bylą, tačiau ji nebuvo užvesta.Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėja yra mirusios palikėjos dukterėčia, t. y. penktos eilės įpėdinė. Pareiškėjai yra būtinas giminystės santykių nustatymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjos turtą. Pareiškėja iki mirties prižiūrėjo palikėją, ją slaugė bei palaidojo.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pačios nesiekia nustatyti giminystės ryšio, kadangi nepretenduoja į palikėjos turtą, nes palikėją ir jos turtą prižiūrėjo ir iki šiol turtu rūpinasi pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Palikėja 1972 m. gegužės 27 d. sudarė santuoką su V. B. M. (b. l. 9), kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Sutuoktiniai vaikų neturėjo. Po palikėjos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).Šioje byloje pareiškėja siekia nustatyti giminystės teisinių santykių faktą, tam kad įgyvendinti įpėdinės teises, t. y. giminystės santykių nustatymo faktu siekiama sukurti prielaidas turtinėms paveldėjimo teisėms atsirasti.Giminystės santykių nustatymo atveju, prašomas nustatyti giminystės laipsnis – penktos eilės įpėdinė, t. y. palikėjos sesers vaikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), sukeltų pareiškėjai teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Dėl dokumentų egzistavimo giminystės santykiui nustatyti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.Pareiškėja 2016 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – CMS), prašydama atkurti jos motinos U. R. gimimo įrašą ir jos tėvų K. A. ir U. R. santuokos sudarymo įrašą, tačiau CMS 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė išvadas Nr. 05-14-1096/2016 (b. l. 19–20) ir 05-14-1097/2016 (b. l. 21–22), kad archyvas Alksninės Romos katalikų bažnyčios 1909–1910 metų metrikų knygų saugoti negavo; archyve Alksninės ir Pilviškių RKB 1930–1937 metų, Alksninės RKB 1927–1938 metų ir Bartininkų valsčiaus 1942–1943 bei 1945–1946 metų aktų įrašų knygose apie pareiškėjos tėvų K. A. ir U. R. santuoką duomenų nerasta. Remiantis šiomis išvadomis, CMS pareiškėjos prašymų netenkino. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – archyvas) 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. (P1-5021)P2-8265 pareiškėją informavo, kad išduoti U. R. gimimo liudijimo negali, nes archyve Alksninės Romos katalikų bažnyčios 1909–1910 metų metrikų knygų saugoti negavo (b. l. 23). Vilkaviškio vyskupijos kurija 2016 m. gruodžio 16 d. atsakyme Nr. 335 nurodė, kad negali patvirtinti, kad pareiškėjos motinos U. R., gim. 1909 m. lapkričio 10 d. Mudrių k., Vilkaviškio sen., tėvai buvo M. R. ir M. R. (Z.), bei, kad pareiškėjos motina U. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Pareiškėja neturėdama dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo motinos gimimo liudijimo bei savo tėvų santuokos liudijimo, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti 1 punkte nurodytus juridinius faktus.

Dėl giminystės santykio

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad palikėjos A. M. (R.), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvai buvo M. R. ir M. R. (b. l. 10). Namų lapas, skirtas namų gyventojams įrašyti, patvirtina, kad pareiškėjos tėvo K. (arba, kaip paaiškinta teismo posėdžio metu, K.) A., M.s, gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimą sudarė: jis pats, t. y. K. A., M., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina U. A., M., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinos tėvas M. R., K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sesuo B. A., K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sesuo I. A., K., gim. (duomenys neskelbtini), pati pareiškėja Z. A., K., gim. (duomenys neskelbtini), ir palikėja A. R., M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).Pareiškėja savo motinos ir palikėjos giminystės santykį įrodinėja taip pat ir liudininkų parodymais, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 punktas, 189–196 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2001). Byloje apklausti liudininkai suinteresuoto asmens B. A. dukra R. M. (2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 37 sek. – 19 min. 33 sek.), suinteresuoto asmens B. A. dukra V. J. (2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 00 sek. – 25 mi. 32 sek.) ir pareiškėjos gyvenimo draugas Z. B. (2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 37 sek. – 31 mi. 15 sek.) patvirtino, kad pareiškėjos motina ir palikėja yra seserys, dėl šio giminystės ryšio niekada nebuvo dvejojama. Be to, liudytojos R. M. ir V. J. pateikė nuotraukas, kaip įrodymus apie aptariamą giminystės ryšį (CPK 220 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos motina ir palikėja buvo seserys, atitinkamai palikėja – pareiškėjos teta

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjai teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, kad yra palikėjos penktos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Palikėjos sutuoktinis V. B. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Duomenų, kad sutuoktiniai turėjo vaikų, byloje nėra. Palikėja iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 33) bei gavo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus (b. l. 54). Po palikėjos mirties pareiškėja moka mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo į palikėjos turtą (b. l. 34–43). Paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 56).Teismo nuomone, 10–11 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad palikėja ir pareiškėjos motina buvo seserys. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių giminystės faktą, kad palikėja ir jos motina yra seserys, todėl šis prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos prašymas dėl giminystės laipsnio nustatyto juridiniu faktu, t. y. kad palikėja yra pareiškėjos teta, yra nereikalingas, todėl atmetamas.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina iš dalies ir nustato juridinę reikšmę turinį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams (CPK 448 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą (CPK 448 straipsnio 3 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad U. A. (R.) yra pareiškėjos motina, o pareiškėja yra jos dukra

Teismo nuomone, nėra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. A. (R.) yra pareiškėjos motina, o pareiškėja – jos dukra.Dėl giminystės santykių nustatymo galima kreiptis tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu ir negali jų gauti neteismine tvarka.Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjime pareiškėjos motinos gimimo vieta (duomenys neskelbtini), tėvo vardas – M. (b. l. 12). (duomenys neskelbtini)klebonas kun. A. D. 2016 m. gruodžio 8 d. raštuose patvirtino, kad remdamasis 1909 m. Bartininkų parapijos krikšto metrikų įrašu Nr. 64, pareiškėjos motina yra gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)jos tėvas – M. R., motina – M. R., bei remdamasis 1927 m. Bartininkų parapijos Santuokų metrikų įrašu Nr. 21, patvirtino, kad K. A., M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos motina U. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė Bartininkų parapijos bažnyčioje (b. l. 17–18).Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos seserys suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų tėvai buvo U. A. (R.) ir K. A. (2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 19 sek. – 33 min. 52 sek.). Svarbu yra tai, kad tą patvirtina ir byloje pateikti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų gimimo liudijimai (b. l. 25, 28, 31). Taigi, pareiškėjos gimimo liudijimas AB Nr. 114497 (b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjos motina yra U. R.. Vadinasi, pareiškėja turi civilinės metrikacijos įstaigos išduotą dokumentą.Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigos išduotą dokumentą, kaip kad šiuo atveju Kauno miesto civilinė metrikacijos skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. išduotą gimimo liudijimą AB Nr. 114497, kuriame giminystės ryšiai matyti, bet, pareiškėjo nuomone, juose nurodyti neteisingi duomenys (ar netikslūs), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001; 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002).Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinę bylą dėl aptariamo juridinio reikšmę turinčio fakto, kad U. A. (R.) yra pareiškėjos motina, o pareiškėja yra jos dukra, nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).Pareiškėjai išaiškinama, kad jeigu gimimo liudijime yra netikslumų, keliančių abejonių dėl giminystės santykių buvimo (gimimo liudijime nurodyta tik motinos vardas ir prigimtinė pavardė, tačiau nėra asmens kodo), jie šalinami CPK 514–516 straipsniuose nustatyta tvarka dėl netaisyklingumų minėtame dokumente ištaisymo.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir U. A. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. M. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra Z. S. (Al), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad U. A. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Z. S. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina, o Z. S. (A.) jos dukra, nutraukti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.