- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-1173-451/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08376-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Vygintas Kuprys
dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui, advokatui Tadui Dumbliauskui,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. S., tretiesiems asmenims A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - ieškovė) pareiškė teisme ieškinį (el. b. l. 3-4 ), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo T. S. (toliau - atsakovas) 398,69 Eur žalos atlyginimo, 25,29 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas sumažino ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 396,30 Eur ir 25,14 Eur palūkanų (el. b. l. 45).
Ieškinyje nurodyta, kad 2015 metais lapkričio 28 d. užpylimo vandeniu metu buvo sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , patalpos. Įvykio metu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė tirdama draudžiamojo įvykio aplinkybes ieškovė išsiaiškino, kad buto Nr. 58 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal buto planą akivaizdu, kad draudėjo butas aplietas iš aukščiau esančio 62 buto. 58 buto patalpų 58-1, 58-6, 58-7 sugadinimai negalėjo būti padaryti, jei vanduo būtų bėgęs iš greta esančių butų (61 ar 63 buto). Virš 58-1, 58-6, 58-7 patalpų yra 62-1, 62-6, 62-7 patalpos. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis butas Nr. 62 priklauso atsakovui T. S.. Atsakovas privalėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama atlyginti patirtą turtinę žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, advokatas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą 396,30 Eur dėl žalos atlyginimo, 25,14 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 58 buto užpylimo židinys yra 62 butas, kadangi 58 buto patalpos yra 58-1 (tualetas), 58-6 (virtuvė), 58-7 (patalpa šalia virtuvės), 62 buto patalpos yra išsidėsčiusios analogiškai kaip 58 buto patalpos, todėl galima daryti išvadą, kad patalpos buvo aplietos dėl 62 bute įvykusios virtuvės ar tualeto santechnikos įrenginių. 58 buto buvo aplietos virtuvės zonos patalpų sienos ir lubos, koridoriaus patalpų sienos ir lubos. Atmetama galimybė, kad 58 buto apliejimas galėjo įvykti dėl bendro naudojimo objektų, nes trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ nurodė, kad 2015 m. lapkričio 28 d. t. y. buto apliejimo metu į juos niekas nesikreipė dėl kokių nors vamzdynų avarijų. Techninis inžinierius atliko patikrinimą ir pastebėjo, kad bendro naudojimo vamzdynai yra tvarkingi ir užliejimas galėjo būti dėl 62 buto savininkų kaltės. Tai jau yra antras 58 buto apliejimas dėl 62 buto gyventojų neatsakingo naudojimosi santechnikos įrenginiais. Atsakovo butas nebuvo apžiūrėtas, nes nebuvo įleista. Nurodė, kad žala paskaičiuota pagal tai, kiek reikalinga medžiagų ir atlikti darbų, kad būtų pašalinti avarijos padariniai.
Atsiliepimas
A. T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. 1 t. l. 8-11), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodomu laiku 2015 m. lapkričio 28 d. nebuvo jokios vandentiekio ar nuotekų avarijos ar kitokios priežasties lėmusios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą vandeniu. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir byloje esantis įrodymas - Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede Pastatų nuostolio aprašyme esantis įrašas, kad 2015 m. gruodžio 3 d. 14 val. 45 min. buvo bendrauta su viršutinio buto Nr. 62 gyventoja, tačiau ji nurodė, kad jos butas nėra aplietas. Vėliau tokią pačia poziciją patvirtino ir atsakovas ieškovei 2016 m. gruodžio 30 d. el. paštu nurodęs, kad nėra kaltas dėl žalos atsiradimo 2015 m. lapkričio 28 d. Atsakovo bute jokios vandentiekio ar nuotekų avarijos nebuvo, todėl jis neturi pareigos atlyginti nuostolius. Pažymi, kad 2015 m. lapkričio 28 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute jokių asmenų nebuvo, todėl esant vandentiekio ar nuotekų avarijai atsakovo bute, niekas nebūtų likvidavęs ar sustabdęs tolimesnio vandens tekėjimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką (el. b. 1 t. l. 14-15), kuriame nurodė, kad mažina ieškinio reikalavimą nusidėvėjimo suma. Sumažinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, kad butas Nr. 58 remontuotas 2012 metais. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2,4 % arba 8,26 Lt (2,39 Eur) nusidėvėjimas medžiagoms. Ieškinio suma mažinama iki 396,30 Eur (398,69-2.39). Dublike nurodė, kad atsakovas sąmoningai nutyli aplinkybę, kad atsakovo bute gyvenusi moteris neįsileido į butą ieškovės darbuotojo A. Z., kad pastarasis įsitikintų atsakovo bute esančių inžinerinių įrenginių tvarkingumu. Nepaisant to, ieškovė tirdama draudžiamojo įvykio aplinkybes išsiaiškino, kad apdrausto buto Nr. 58 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame atsakovui priklausančiame bute Nr. 62. Pagal buto planą akivaizdu, kad draudėjo butas aplietas iš aukščiau esančio 62 buto. 58 buto patalpų 58-1, 58-6, 58-7 sugadinimai negalėjo būti padaryti, jei vanduo būtų bėgęs iš greta jūsų buto esančių kitų butų (61 ar 63 buto). Virš 58-1, 58-6, 58-7 patalpų yra 62-1, 62-6, 62-7 patalpos. Ieškovės turimais duomenimis atsakovo bute santechniniai įrenginiai išdėstyti analogiškai apdraustame bute išdėstytiems santechniniams įrenginiams.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje tripliką ( el. b. 1 t. l. 18-20), kuriame nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad buto remontas buvo atliktas būtent 2012 metais. Vien aplinkybė, kad toks teiginys nurodytas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, nėra pagrindas pripažinti, kad butas buvo suremontuotas būtent šiais metais. Buto savininkas, nurodydamas naujesnę buto remonto datą, galėjo tikėtis didesnės draudimo išmokos už turto sugadinimą, todėl negalima tikėti ir remtis vien buto savininko paaiškinimu, kuris fiksuotas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad butas iš tiesų buvo remontuotas 2012 metais byloje nėra ir ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovo bute gyveno nuomininkė, todėl jai nebuvo jokio tikslo neįsileisti į butą ieškovės darbuotojo vien tik tam, kad nuslėpti kilusios vandentiekio avarijos aplinkybę. Atsakovas apie kokią nors vandentiekio avariją nuomininkės taip pat nebuvo informuotas ir apie galimą vandentiekio avariją jo bute sužinojo tik iš draudimo bendrovės. Tačiau faktiškai jo bute jokios vandentiekio avarijos niekada nebuvo. Atsakovui nėra žinoma dėl kokių priežasčių nuomininkė neįsileido ieškovės darbuotojo į butą, todėl sąmoningai šios aplinkybės atsakovas nenuslėpė.
Trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ pateikė atsiliepimą ( el. b. 1t. l. 40-41), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį patenkinti. Nurodo, kad draudimo bendrovė išmokėjo išmoką, todėl draudikui perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą. Žalos dydis grindžiamas pateikta lokaline sąmata, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis draudiminės išmokos A. S. išmokėjimo faktą. 2017 m. vasario 8 d. gautas 58 buto gyventojų pranešimas, kad buvo užlietas butas iš viršutinio 62 buto ir reikalingas buto apžiūros aktas. Nuvykęs techninis inžinierius atliko patikrinimą ir pastebėjo, kad bendro naudojimo vamzdynai tvarkingi ir užliejimas vandeniu galėjo būti dėl 62 buto savininkų kaltės. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 8 d. į administratorių nebuvo kreiptasi dėl kokių nors panašaus pobūdžio kitų butų užliejimo vandeniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo A. S. nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2036 m. lapkričio 15 d. buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, kuria apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( el. b. 1 t. l. 14-15). 2015 m. gruodžio 3 d. ieškovės atstovo ir A. S. pasirašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu nustatyta, kad draudimo objektas yra aplietas vandeniu iš virš esančio buto (el. b .b. l. 10-11). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas matyti, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S. ( el. b. 1 t l. 8). Lokalinė sąmata už buto remonto darbus paskaičiuota 427,65 Eur (el. b. 1 t. l. 99). Ieškovė apskaičiavo ir 2015 m. gruodžio 7 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo A. S. 398,69 Eur draudimo išmoką (el. b. 1 t. l. 101). 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 396,30 Eur sumos ir 25,14 Eur palūkanų (el. b. 1 t. l. 45).
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 da. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtintai deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kadangi turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o ne kitos aplinkybės privalo būti turto sugadinimo priežastis, ieškovas, reikšdamas ieškinį patalpų savininkui, privalo įvertinti, ar vanduo negalėjo patekti iš kitų šaltinių. Ieškovės Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytas įvykis įvyko 2015 metais lapkričio 28 d. 22 val. ir įvykio pobūdis - vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, sugadintos patalpos: virtuvės zonos patalpų sienos ir lubos, koridoriaus patalpų sienos ir lubos, dėl įvykio atsakingas asmuo nurodytas 62 butas.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Šiuo atveju dėl buto užliejimo patirtus draudėjo nuostolius ir mokėtiną draudimo išmoką ieškovė įvertino ir išmokėjo 398,69 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje patikslino ieškinio sumą ir prašo priteisti iš atsakovo žalą, įvertinus buto medžiagų nusidėvėjimą t. y. 396,30 Eur sumą.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus - Turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, fotonuotraukas, lokalinę sąmatą. Šie įrodymai laikytini leistinais įrodymais, nes nėra byloje duomenų, jog jie surašyti netinkamai arba juose konstatuotos aplinkybės, kurias paneigia kiti įrodymai. Kad vanduo užliejo trečiojo asmens butą iš viršaus – tai patvirtina apžiūrėtos byloje nuotraukos, iš kurių matyti, kad vanduo 58 bute veržiasi pro lubas, bei fiksuoti lubų apliejimai. Iš nuotraukų matyti, kad užliejimo vietos yra išsidėsčiusi įvairiose buto patalpose: virtuvės zonos patalpų sienos ir lubos, koridoriaus patalpų sienos ir lubos. Kadangi 58 buto patalpos yra: 58-1 (tualetas), 58-6 (virtuvė), 58-7 (patalpa šalia virtuvės), o į bylą pateikti 58 ir 62 buto planai, kuriuose matyti, kad 62 buto patalpos yra išsidėsčiusios analogiškai kaip 58 buto patalpos, todėl atsižvelgiant į užlieto buto vietas, darytina išvada, kad patalpos buvo užlietos iš aukščiau esančio buto 62, nes būtent virš patalpų 58-1, 58-6, 58-7 yra atsakovui priklausančios patalpos 62-1, 62-6, 62-7 patalpos, kuriose taip pat yra atsakovo virtuvė ir vonia. Byloje įrodyta, kad buvo užlietos trečiojo asmens patalpų lubos, nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių, todėl, remiantis minėta teismų praktika, yra pagrindas išvadai, kad trečiojo asmens buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų. Pažymėtina, kad atsakovas į savo butą draudimo atstovo neįleido. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, mano, kad įrodymų visuma, bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, daro išvadą, kad draudėjo butas aplietas būtent iš atsakovo buto. Atmetama galimybė, kad 58 butas galėjo būti aplietas dėl bendro įrenginių gedimo, nes kaip nurodo savo atsiliepime UAB „Namų priežiūros centras“ dėl bendro naudojimo įrenginių gedimo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 8 d. į administratorių nebuvo kreiptasi, jokie bendro naudojimo darbai vamzdyno remonto darbai prieš 2015 m. lapkričio 28 d. įvykį ar po jo nebuvo atliekami. Be to, namų administratorius pažymėjo, kad 2017 m. vasario 8 d. buvo gautas 58 buto pranešimas, kad buvo užlietas butas iš viršutinio 62 buto. Tuo tarpu, teismo nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių turinys leistų objektyviai daryti išvadą, jog A. S. buto užliejimo priežastys būtų susijusios su virš atsakovo buto, esančio netvarkingu vamzdynu arba, kad tokios priežastys būtų nesusijusios su atsakovo butu.
Teismui konstatavus, jog A. S. butas buvo užlietas iš atsakovo buto ir dėl to buvo patirti nuostoliai, tuo tarpu atsakovui neįrodžius, jog minėta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovas yra atsakingas už žalos atsiradimą, todėl jam tenka prievolė ją atlyginti (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimais, mokėjimo nurodymais. Ieškovė lokalinėje sąmatoje nurodė, kad bendra darbų vertė nurodyta 398,69 Eur. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmokos dydį, įvertino, kad butas Nr. 58 remontuotas 2012 metais, todėl taikė 2,4 % arba 8,26 Lt (2,39 Eur) nusidėvėjimą medžiagoms, todėl bylos nagrinėjimo metu ieškinio suma mažino iki 396,30 Eur (398,69-2.39). Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovė minėtą sumą pervedė trečiajam asmeniui. Atsikirtimuose į ieškinį atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovės ieškinyje nurodyto padarytos žalos (nuostolių) dydžio. Triplike nurodė, kad ieškovė taikė 2,4 % arba 8,26 Lt (2,39 Eur) nusidėvėjimą medžiagoms, tačiau nenurodė teisinio pagrindo kuo remiantis apskaičiavo, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad butas buvo remontuotas 2012 metais. Teismas ištyręs bylos medžiagą, atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Ieškovė detaliai apskaičiavo ir nurodė, kokio kiekio, kokių medžiagų reikės nustatytiems nuostoliams pašalinti. Be to, ieškovė patikslino reikalavimą dėl padaryto žalos dydžio, pritaikė 2,4 % arba 8,26 Lt (2,39 Eur) nusidėvėjimą medžiagoms. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis ir apimtys. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovas neprašė skirti (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, ieškovė lokalinėje sąmatoje išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos, Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas (CPK 12, 178 straipsnis). Įvertinus tai teismas priimant sprendimą remiasi ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.).
Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, ieškovas, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką žalai, atsiradusiai dėl buto apliejimo, atlyginti, turi teisę reikalauti atsakovą kompensuoti draudimo išmokos sumą. O atsakovas, savo ruožtu, turi prievolę tokią sumą sumokėti ieškovei. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės privalo būti vykdomos, tačiau atsakovui neįvykdžius savosios, iš jo ieškovės naudai priteistina 396,30 Eur suma. Teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovei įrodžius patirtą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, teismas laiko, jog byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas (CPK 178, 185 str.)
Dėl palūkanų.
Ieškovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, t. y. 25,14 Eur, už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2015-12-25) iki 2017-03-31, t. y. 396,30 Eur (skola) x 0,05 procentų (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 463 (pradelstų dienų skaičius).
Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Jis gavęs AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją ir žinodamas, kad privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovę nesikreipė, su ja nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė pateikė įrodymus, jog kreipdamasi į teismą, 2017 m. balandžio 6 d. sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ( el. b. l. 13) bei pateikta 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DP17-172, 70,80 Eur už ieškinio surašymą (el. b. l. 24). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovei, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 85,08 Eur.
Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai priteistina iš atsakovo 4,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 396,30 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 30 ct) skolos, 25,14 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,05 ( keturis eurus 05 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į atsakovo pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.