Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-15 nutarties, kuria atsisakyta priimti M. A. ieškinį civilinėje byloje pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Ravainė“ prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; pripažinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (toliau ir Sodra) nedraudiminiu įformintą laikotarpį nuo 2022-07-26 iki 2022-08-12 neteisėtu; priteisti už minėtą laikotarpį ieškovui nesumokėtus 868 Eur dienpinigius ir 523, 34 Eur darbo užmokestį; priteisti 12 360, 83 Eur dienpinigius už laikotarpį nuo 2022-08-13 iki 2023-09-15 ir 5 913 Eur sumą, kurią sudaro nesumokėtas darbo užmokestis už prastovos laikotarpį nuo 2022-10-24 iki 2022-12-10, nuo 2023-03-01 iki 2023-06-03, nuo 2023-09-01 iki 2023-09-15.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-15 nutartimi ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, M. A. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau ir DGK) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškinį jis galėjo pareikšti teismui iki 2024-01-06. Teismas sprendė, kad ieškovas kreipėsi į teismą ženkliai praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

4. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovė praleistą vieno mėnesio terminą prašo atnaujinti ir savo prašymą motyvuoja tuo, kad ieškovas yra mobilus darbuotojas, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų, su juo iki 2024 m. liepos mėnesio nebuvo įmanoma susisiekti, taip pat iki minėtos datos ieškovas nesusisiekė su jį atstovaujančia Lietuvos vežėjų profesine sąjunga, kad patvirtintų dėl ieškinio teikimo teismui. Nurodė, kad pavykus susisiekti su ieškovu, nedelsiant ieškovo atstovė kreipėsi į teismą.

5. Teismas vertino, kad ieškovo nurodomos priežastys, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti praleistą terminą negali būti laikomos svarbiomis.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovą DGK atstovavo (duomenys neskelbtini) R. K., tad ieškovas, padedamas atstovės, veikiančios ieškovo vardu, turėjo objektyvias galimybes tinkamai ir savalaikiai kreiptis į teismą.

7. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys pateiktas kreipimosi į teismą terminą praleidus daugiau nei šešis mėnesius, teismas pasyvų ieškovo elgesį skundžiamo sprendimo apskundimo laikotarpiu, laikė jo aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises bei pasisakė, kad tokiais savo veiksmais pats ieškovas prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

8. Esant aptartoms aplinkybėms prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas netenkino. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovas, atstovaujamas (duomenys neskelbtini) R. K., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

10. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) DGK sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas jo prašymas iš atsakovės UAB „Ravainė“ priteisti 3 520 Eur neišmokėtą su darbo santykiais susijusią sumą. Su tokiu sprendimu jis nesutinka.

11. Ieškovui nepagrįstai ir neteisėtai žymėtos pravaikštos, jam nepagrįstai sumažintas poįstatyminių teisės aktų patvirtintas maksimalių dienpinigių dydis, su ieškovu nepagrįstai ir neteisėtai neatsiskaityta už jo darbą laikotarpiu, kai atsakovė Sodrai teikė klaidinančią informaciją apie nedraudiminį laikotarpį ieškovo atžvilgiu. Ieškovas siekia tokias savo pažeistas teises apginti teismine tvarka.

12. Pažymi, kad ieškovas yra mobilus darbuotojas, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų ir todėl iki pat 2024 m. liepos mėn. su juo nebuvo įmanoma susisiekti, taip pat iki minėtos datos ir ieškovas nesusisiekė su jį atstovaujančia Lietuvos vežėjų profesine sąjunga patvirtinti, kad reikia teikti ieškinį dėl DGK sprendimo.

13. Pavykus susisiekti su ieškovu, ieškinys teismui buvo pateiktas nedelsiant. Nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Ieškovui kylančios pasekmės (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Siekis išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes su atstovaujamuoju neturėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesu.

14. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką šiuo klausimu, kuomet praleidus ieškinio pateikimo terminą panašiu laikotarpiu teismai priima sprendimą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti. Pabrėžia, kad terminas kreiptis dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos priteisimo yra 3 metai ir ieškovas šio termino nepraleido.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės paduoti ir ieškinį atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl priimtos nutarties (ne)teisėtumo

17. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu ginčo šalies procesiniame dokumente nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina nuostatą, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

19. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. <...> Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

20. Ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jo atnaujinimui, teismas sprendžia individualiai atsižvelgęs į konkrečios bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo aspektu yra reikšminga ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su reikalavimais savo buvusiai darbdavei – atsakovei.

22. Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu atmetė ieškovo prašymą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Ravainė“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, kaip nepagrįstą. Sprendime konstatavo, kad atsakovė įrodė: kad ieškovas neatvykdamas į darbą nuo (duomenys neskelbtini) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; kad prieš priimdama sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį aiškinosi su juo apie neatvykimo į darbą priežastį ir atsisakymą vykti į reisus, tačiau ieškovas (duomenys neskelbtini) atvykęs į administracines patalpas įžeidinėjo administracijos darbuotojus ir jiems grasino, šiukščiai pažeisdamas viešosios tvarkos taisykles; atsakovė tinkamai vadovavosi DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis – nutraukdama darbo sutartį su ieškovu, tinkamai įvertino darbo pažeidimų turinį, padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių ir ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcingas ieškovo padarytų pažeidimų visumai. Be to, darė išvadą, kad už visą darbo santykių laikotarpį ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas 5 856, 33 Eur darbo užmokestis (neto). Vietoj 7 754, 50 Eur dienpinigių ieškovui sumokėta 10 902, 67 Eur, taigi su ieškovu galutinai atsiskaityta.

23. Kaip matyti iš DGK sprendimo turinio ieškovas Komisijos posėdyje nedalyvavo, bet dalyvavo jo atstovė R. K., kuri yra (duomenys neskelbtini). Atstovavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas įgaliojo jo interesus Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo santykių byloje su UAB „Ravaine“ atstovauti Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą.

24. Ieškovą atstovaujanti (duomenys neskelbtini) su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo parengtu ieškovo M. A. vardu, kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) nesutikdama su (duomenys neskelbtini) DGK sprendimu ir prašydama atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, jį priimti ir tenkinti reikalavimus.

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo atstovės procesiniuose dokumentuose pateikta pozicija dėl nesavalaikio teisės, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo, įgyvendinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo atstovės nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti apeliantui praleistą terminą ieškiniui paduoti.

26. Nors, kaip galima spręsti iš pateiktų į bylą duomenų, ieškovo turima profesija lemia tai, kad jis, kaip įvardija ir jo atstovė, yra mobilus darbuotojas, tačiau vien todėl, kad ieškovas nebūna, ar retai būna Lietuvoje, ar dėl darbo pobūdžio didžiąją dalį laiko praleidžia kelyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad iniciavęs darbo ginčą, jis neturėjo galimybių sekti jo eigą, sužinoti ginčo išnagrinėjimo rezultatą ir savalaikiai realizuoti savo teisę pats ar per jį atstovaujančią profesinę sąjungą, kreiptis į teismą.

27. Tokį vertinimą tik sustiprina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pagal kuriuos ieškovas dirba UAB „TR TRANSPORT“, kuri viešais duomenimis yra registruota (duomenys neskelbtini) mieste, beje ir pats ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Be to, DGK komisijai pateiktame prašyme jis yra nurodęs ir savo telefoną ir elektroninio pašto adresą, kas rodo, kad tiek jis, tiek jo atstovė turėjo visas galimybes aptarti tolesnę darbo ginčo proceso eigą jei ne bendraujant asmeniškai, tai kitomis komunikacijos priemonėmis.

28. Taigi, pirmiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, spręsti, kad ieškovui realizuoti savo teisę į teisminę gynybą kliudė kokios nors objektyvios priežastys, pagrindo nėra. Prie atskirojo skundo pateikti pavieniai teismų procesiniai sprendimai, visgi, negali būti vertinami kaip paneigiantys pirmosios instancijos teismo vertinimą šiuo klausimu. Kaip jau minėta, termino ieškiniui pateikti atnaujinimo klausimas sprendžiamas individualiai, kiekvienai situacijai taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodinėjo, kad visą šį laikotarpį, t.y. daugiau nei 7 mėnesius buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kad susisiekimas su juo atstovei buvo apsunkintas, kad jis ryšio priemonėmis jai buvo nepasiekiamas.

29. Esant aptartoms aplinkybėms, kad ieškovas pats asmeniškai iniciavo darbo ginčo nagrinėjimą ikiteisminėje institucijoje, kad ginčo nagrinėjimo DGK metu buvo atstovaujamas asmens, kuriam be kita ko, suteikta teisė atstovauti jo interesus ir visuose teismuose, kad jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje ir jis dirba įmonėje registruotoje (duomenys neskelbtini), spręsti, kad buvo objektyvių kliūčių, savalaikiai realizuoti savo procesinę teisę kreiptis į teismą, ar pateisinančių tokį ieškovo pasyvų procesinį elgesį priežasčių, pagrindo nėra.

30. Priešingas vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, sudarytų sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, tačiau elgdamasis pasyviai, ieškovas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovės nurodytos termino ieškiniui pareikšti praleidimo priežastys nėra svarbios ir nebuvo objektyvios, o priklausė išimtinai nuo paties ieškovo pasirinkimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio pareiškimo terminą.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti ieškovo prašymo dėl praleisto termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir atsisakymo priimti ieškinį yra teisėta ir pagrįsta tiek faktinių bylos duomenų, tiek aktualių sprendžiamam klausimui teisės normų analize, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-15 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-15 nutartį palikti nepakeistą.