- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2-35-325/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir kitų teismo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 17-19, 90-93), prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) ” 3561,56 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011-10-08 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kita transporto priemonė. Paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches B. G. Karte e.V.), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1031,50 Eur (3561,56 Lt) sumai. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1031,50 Eur (3561,56 Lt) dėl „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, sumokėjo Vokietijos nacionalinis draudikų biurui (Deutsches B. G. Karte e.V.), 1031,50 Eur (3561,56 Lt), t.y. ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir tuo pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo. Nuostoliai iki šios dienos ieškovui nėra atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovo transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2012-08-08 buvo drausta, be to, autoįvykio metu prikabinta priekaba “ (duomenys neskelbtini), buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva" (1 t., b.l. 69).
Tretysis asmuo UAB DK “ (duomenys neskelbtini) ” pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (1 t., b.l. 141-143).
Tretysis asmuo Rusijos draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Kretingos rajono apylinkės teisme gauta 2014-04-21 Maskvos miesto arbitražo teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad Rusijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo į teismą paimti įteikiamų dokumentų neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, todėl laikytina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, nurodė, kad rusiškų žaliųjų kokteilių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos Nacionaliniams teisės aktams ir yra Rusijos draudimo tarpininkų, kurie sudarė nusikalstamą susitarimą su tam tikrais Lietuvos vežėjais, siekiant pasipelnyti, nusikalstama veika. Dėl šios priežastis, tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai.
Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas ir trečiojo asmens Rusijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-08 eismo įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) drausta tarptautiniu draudimu (duomenys neskelbtini) ” ( t., b.l. 165-166) buvo sukabinta su UAB DK (duomenys neskelbtini) " drausta priekaba (1 t., b.l. 13), kurią vairuodamas T. V. Vokietijoje apgadino kitą transporto priemonę. Užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog automobilis “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kliudė kitos transporto priemonės išorinį veidrodėlį, minėtoje deklaracijoje nurodytas automobilio draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34-35). Remiantis šiais duomenimis Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pagal savo nacionalinės teisės reikalavimus atliko dėl eismo įvykio padarytos žalos administravimo procedūrą ir nustatė, jog dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio kaltas transporto priemonės “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir būtent pagal šios transporto priemonės valdytojams taikomą draudimo apsaugą buvo atliktas žalos bylos administravimas. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras dėl eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui teisėtai sumokėjo 1031,50 Eur (3.561,56 Lt) ir reikalavimą dėl išmokėtos sumos kompensavimo pateikė žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonė registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui (1 t., b.l. 32-38). Ieškovas į bylą pateikė elektroninio susirašinėjimo duomenis (1 t., b.l. 39-41), kad žalos administravimo procedūros metu Vokietijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į atsakovo nurodytą vilkiką apdraudusią Rusijos draudimo kompaniją, kuri nurodė, jog atsakovo minimo draudimo liudijime Rusijos draudimo kompanija išdavusi nebuvo.
Remiantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas – atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovui priklausanti Lietuvoje registruota minėta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 d. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, o pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau - TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai). Nurodė, kad atsakovo sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų, nes Rusijos draudimo bendrovė Rosgosstrakh nėra E. S. valstybės narės draudimo įmonė bei nėra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare. Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2012-08-08 buvo drausta tarptautiniu draudimu „(duomenys neskelbtini) ” (žalia korta) (Tarptautinės draudimo kortos RUS /010/ (duomenys neskelbtini)
Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o transporto priemonės naudojimo pagal lizingo sutartį atveju yra atsakingas asmuo, kuris naudoja transporto priemonę pagal tokią lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Kadangi atsakovas yra transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl būtent jis yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ginčo dėl šio fakto byloje nėra.
Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p. atsakovo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota. Todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 2 str. 2 str. 9 d., 18 d., 41 str. 3 ir 8 dalys). Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje E. S. valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į TPVCAPDĮ 6 str. 4 ir 6 dalių nuostatas, atsakovas privalėjo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ nuostatas Lietuvos įregistruotoje draudimo įmonėje, esančioje Lietuvos draudikų biuro nare, tačiau atsakovo transporto priemonė pagal bylos duomenis nebuvo tokiu būdu apdrausta, o atsakovo sudaryta su Rusijos draudimo bendrove „Rosgossttrakh” transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, nes minėta Rusijos draudimo bendrovė neatitinka TPVCAPDĮ 2 str. 18 d. reikalavimų, dėl ko neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Todėl teismas pagrįstai pripažįsta, kad atsakovo transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) ” yra informavusi ieškovą, kad atsakovo transporto priemonė „IVECO AS440S45”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apdrausta šioje bendrovėje (1 t., b.l. 40, 41). Pažymėtina ir tai, kad Rusijos draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) ” neturėjo teisės išduoti „žaliosios kortelės“ atsakovui, nes tai prieštarauja ne tik TPVCAPDĮ aukščiau minėtoms nuostatoms, bet ir žaliosios kortelės taisyklėms. Tai patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raštas ieškovui ir Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (2 t., b.l. 84).
Kadangi transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta įstatymų reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudiminė apsauga eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės atžvilgiu negaliojo, todėl ieškovas, atlyginęs Vokietijos draudikų biurui šio išmokėtą eismo įvykio padarytą žalą, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Todėl, nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 3561,56 Lt nuostolių.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2561,56 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir už apeliacinį skundą sumokėjo 214,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 6,20, 187), turėjo 1111,80 Lt dokumentų vertimo išlaidų (1 t., b.l. 58, 59, 2 t., b.l. 56, 57), taip pat patyrė 498,96 Lt kelionės išlaidų (2 t., b.l. 32, 96-99), t.y. viso turėjo 1824,76 Lt bylinėjimosi išlaidų ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Teismui ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Taip pat valstybė, siunčiant procesinius dokumentus, patyrė 63,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 3561,56 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 56 ct) (1031,5 EUR)nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1824,76 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus ir 76 ct) (528,49 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 63,78 Lt (šešiasdešimt tris litus ir 78 ct)(18,47 EUR) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai, kurias atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini) Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.