- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-3629-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02166-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- Prince O
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. O. U., gimusio (duomenys neskelbtini), Nigerijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Pašilaičių g. 9-57, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prince O. U. 2016 m. vasario 7 d., apie 21.45 val., Ateities g. , Vilniuje, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taip P. O. U. pažeidė KET 14 punkto ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. O. U. savo kaltę pripažino, teigdamas, kad jis supranta, kad pasielgė netinkamai, vairuodamas automobilį su Nigerijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu bei žinojo, kad privalo šį pažymėjimą Lietuvoje pasikeisti. Tuo tikslu jis 2015 m. gruodžio 7 d. užsiregistravo į vairavimo mokyklą „Mūsų kryptis“ (pateikė mokymo sutarties nuorašą), tačiau ši mokykla nesurinko pakankamai mokinių, ketinančių mokytis anglų kalba, todėl jis vairavimo kursų, kaip kad buvo žadėta vairavimo mokykloje, nustatytu laiku nebaigė. Šiuo metu vairavimo mokykla nedirba, visi atostogauja bei laukia mokinių, norinčių mokytis anglų kalba. Vairavimo kursus jis turėtų pradėti lankyti nuo 2016 m. kovo 14 d.. Kursai truktų apie dvi savaites, po šių kursų jam reikėtų važiuoti į VĮ „Regitra“ ir laikyti egzaminus. 2016 m. vasario 7 d. vakare sunegalavo jo dukra, todėl jis turėjo nuvažiuoti į vaistinę nupirkti vaistų, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei pristatytas į nuovadą. P. O. U. nurodė, kad jis nuolat gyvena Vilniuje su šeima, yra susituokęs su lietuve ir jie turi bendrą vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Be P. O. U. prisipažinimo, jo kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2016 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 7 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. apie 21.45 valandą Vilniuje, Ateities g. pastebėjo važiuojantį automobilį Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo užsienietis ir sustabdė patikrinimui. Sustabdžius šį automobilį, vairuotojas pateikė automobilio dokumentus - Nigerijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduotas 2015 m. birželio 5 d., tuomet vairuotojas, praėjus 185 kalendorinėm dienom, turėjo išlaikyti egzaminus ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, o to nepadarius traktuojama, kaip vairavimas neturint teisės vairuoti. Automobilį Audi vairavo Nigerijos pilietis U. P. O. a/k (duomenys neskelbtini) (b.l. 5);
- 2016 m. vasario 7 d., 22.00 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7);
- asmens duomenų pažyma ir leidimas gyventi Lietuvoje, iš kurių matyti, kad P. O. U. leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2015 m. birželio 5 d. ir galioja iki 2016 m. birželio 5 d. (b.l. 9).
KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems ES. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad P. O. U. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2015 m. birželio 5 d. jis turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jo paties teigimu, Lietuvoje jis gyvena su šeima, turi žmoną lietuvę bei Lietuvoje gimusią dukterį, ką patvirtina byloje esantys asmens duomenys (b.l. 9). Taigi P. O. U. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas nuolat Lietuvoje gyvenančiu asmeniu, todėl jo atžvilgiu netaikytina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kad nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams galioja jų turimi 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad praėjus 185 dienoms po leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo P. O. U. savo turimo Nigerijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, laikytina, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, taigi yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – P. O. U. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažyma apie P. O. U. baustumą patvirtina, kad jam 2016 m. vasario 2 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Kita vertus, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis protokolas su administraciniu nurodymu būtų negaliojantis bei už šį teisės pažeidimą P. O. U. nutarimu būtų skirta nuobauda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti P. O. U. atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. O. U. – už kitų rūšių pažeidimų padarymą administracine tvarka nebaustas.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad P. O. U., siekdamas gauti Lietuvoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dar 2015 m. gruodžio 7 d. sudarė su vairavimo mokykla mokymo sutartį, kuria vairavimo mokykla įsipareigojo suteikti jam 40 akademinių valandų teorijos žinių, tačiau šių kursų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mokykla nesurinko pakankamo skaičiaus mokinių, ketinančių mokytis anglų kalba, taip pat atsižvelgdamas į asmens nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis nusprendė vairuoti transporto priemonę (būtinumas nuvykti į vaistinę), teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo P. O. U. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę baudą, nei ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
P. O. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam 30 (trisdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16055136689, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.