Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-260-885/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
1-260-885/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-260-885/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-2-00050-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.4.1.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1956-09-02 Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, individualios įmonės savininkas, Šiaulių krašto Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-171-11, būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, kuris 2011-03-29, 16.15 val., pranešė policijos įstaigai ir 2011-03-29 17.25 val., davė parodymus kaip liudytojas apie tai, kad J. M., K. L. ir M. M. 2011-03-29 įsibrovė į jam priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą ir pagrobė jam priklausantį turtą, 2011-04-13 laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val. papildomai apklausimas kaip liudytojas, būdamas įspėtas ir pasirašęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariate, Purienų g. 48 Šiauliai, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. Š. davė melagingus parodymus, kad 2011-03-29 prieš jį nepadaryta nusikalstama veika, t.y. niekas į jam priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą įsibrovęs nebuvo ir nepagrobė jam priklausančio turto.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-04-13 jį kvietė atvykti į policijos komisariatą. Nuvykęs suprato, kad tyrėja nori apklausti byloje dėl 2011-03-29 padarytos vagystės, kaip nukentėjusįjį. 2011-03-29 įvykio metu, iš jam priklausančių patalpų, kurių plotas yra apie 5000 m², dingo daiktai. Kokie tiksliai daiktai dingo negalėjo pasakyti, nes nebuvo spėjęs patikrinti visos teritorijos. Tyrėjos paklausė, ar darė kratas pas įtariamuosius. Ji atsakė, kad kratos buvo atliktos, tačiau pavogti daiktai nebuvo rasti. Atliekant kratas nebuvo pakviestas, nors to buvo prašęs. Padaryta žala yra beveik 16.000 Lt, dėl jos buvo pateikęs civilinį ieškinį teisme, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jo pateikęs nebuvo. Kada suprato, kad prarasti daiktai nebus rasti, jis nusivylė atliekamu tyrimu, be to, jam buvo stresas, nes 2011-04-12 jis turėjo bylą Šiaulių apygardos teisme. Buvo nusivylęs tuo, kad pavogti daiktai nebuvo rasti ir kad tai padarę asmenys nėra sulaikyti. Todėl tyrėjai L. Š. būdamas streso būsenoje pasakė, kad pretenzijų niekam neturi ir nedavė jokių parodymų, tik atsakė į jos užduotus klausimus. Nepamena, kokius klausimus jam uždavė tyrėja ir ar ji klausė, kodėl jo paaiškinimas skiriasi nuo to, kurį davė 2011-03-29 dieną po įvykio. Atsakinėjo į klausimus spontaniškai ir norėjo, kaip galima greičiau išeiti. Kadangi praėjo apie trys su puse metų, nepamena ar tyrėjai sakė, kad ieškojo pavogtų daiktų, kad buvo sutikęs pareigūną A. T. metalo supirktuvėje. Ko prašė tyrėja tą padarė. Pasirašė ant protokolo neturėdamas akinių, kurie jam yra reikalingi skaitymui. Kada susipažino su byla neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo problemų susipažįstant su byla. Pas tyrėją L. Š. buvo kviestas antrą kartą 2011-06-30. Iki 2011-07-22 žadėjo pateikti savo paaiškinimus raštu, tačiau nepateikė. Tada 2011-08-30 vėl tyrėjos L. Š. buvo iškviestas, tačiau ir tą kartą nieko nepateikė. Savo teises žino, tačiau nepamena ar tyrėja jam jas buvo išaiškinusi. Mano, kad byla yra sufabrikuota.

Ž. S. teisme parodė, kad dirba Šiaulių rajono kriminalinėje policijoje tyrėju. Įvykio tiksliai nepamena, bet su kaltinamuoju A. M. teko susitikti keliuose įvykiuose. Parodymų davimo metu visas įvykio aplinkybes gerai atsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. nurodė, kad 2011-03-29 į įvykio vietą Šiaulių r., Smiltynės kaime važiavo forminti įvykį su specialistu S. D.. Pranešimą apie įvykį gavo iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo. Atvažiavus į įvykio vietą, Šiaulių r. Smiltynės kaimą, rado nukentėjusį A. M.. Jo automobilis stovėjo vidiniame kieme, labiau kiemo viduryje. Vidiniame kieme stovėjo ir automobilis ”Audi 90”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatė, priklausantis vienam iš įtariamųjų K. L.. Įtariamieji J. M., K. L., M. M. stovėjo tuo metu vidiniame kieme, netoli savo automobilio. Nukentėjusysis A. M. buvo vidiniame kieme. Su juo buvo Kužių policijos pareigūnas V. S.. Taip pat įvykio vietoje buvo kriminalinės policijos pareigūnai V. P. ir A. T., kurie ir buvo sulaikę įtariamuosius. Automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išdaužtu priekiniu stiklu, apgadintais priekiniu ir galiniu bamperiais. Nukentėjusį A. M. apklausė jo automobilyje, stovėjusiame vidiniame kieme. Įtariamųjų šalia nebuvo, todėl apklausos jie girdėti negalėjo. Apklausos metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad atvyko į jam priklausančias patalpas , vidiniame kieme pastebėjo stovintį svetimą automobilį, prie kurio stovėjo nepažįstamas jaunuolis ir imitavo automobilio remontavimą. Jis jaunuolio paklausė, ką jis čia veikia, o pastarasis kažką suriko ir pradėjo bėgti link laukų. Tada A. M. pamatė išimtą langą ir įėjęs į patalpų vidų pamatė iš jų išbėgančius dar du jaunuolius. Todėl iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis A. M. apklausos metu paaiškino, kad apžiūrėjo patalpas, pavogti įvairūs daiktai, kas pavogta tiksliai nežino, kai apžiūrės patalpas gerai, tada atvyks į policiją ir nurodys tiksliai kas pavogta (1 t. 148-150 b.l.).

Be kaltinamojo paaiškinimų, Ž. S. parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais ir ištirtais įrodymais:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VTS PP tyrėjo Ž. S. surašytu protokolu-pareiškimu, kuriame A. M. parodė, kad 2011-03-29 apie 14.00 val. kaltinamasis atvyko į Šiaulių r. Smiltynės k., prie jam priklausančių ūkinių pastatų ir pamatė, kad pastatų teritorijoje stovi automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo jaunuolis ir, kaip jis manė, imitavo automobilio remontą atsidaręs variklio dangtį. Paklausus ką jis veikia, jaunuolis kažką suriko ir pradėjo bėgti. Tada jis (t.y. A. M.) pastebėjo, kad yra išimtas pastato langas. Jis per išimtą langą įlipo į pastato vidų ir pastebėjo, kad yra dingę įvairūs daiktai. Kokie konkrečiai daiktai dingo, jis žadėjo patikslinti vėliau (1 t. 7-8 b.l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VTS PP tyrėjo Ž. S. surašytu 2011-03-29 liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2011-03-29 apie 14.00 val. atvyko į Šiaulių r. Smiltynės k., prie jam priklausančių ūkinių pastatų ir pamatė, kad pastatų teritorijoje stovi automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo jaunuolis ir, kaip jis manė, imitavo automobilio remontą atsidaręs variklio dangtį. Paklausus ką jis veikia, jaunuolis kažką suriko ir pradėjo bėgti. Tada jis (t.y. A. M.) pastebėjo, kad yra išimtas pastato langas. Jis per išimtą langą įlipo į pastato vidų ir pastebėjo, kad yra dingę įvairūs daiktai. Kokie konkrečiai daiktai dingo, jis žadėjo patikslinti vėliau. Pateikdamas duomenis apie tai, kokia žala jam buvo padaryta, žadėjo pareikšti civilinį ieškinį (1 t. 48-50 b.l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos L. Š. 2011-04-13 surašytu papildomu liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad pretenzijų vagims neturi, civilinio ieškinio nebereikš, pareiškimą parašė spontaniškai, jam iš jo ūkinių pastatų niekas nepagrobta dėl ko reikštų ieškinį. Kad jis 2011-03-29 atvažiavo prie jam priklausančios fermos ir pamatė tris įtartinus vaikinus. Ką jie darė, jis nežino, bet apie tai pranešė policijos pareigūnams ir jie buvo sulaikyti. Jis automobilio vaikinams nesudaužė, nesupranta apie ką jie pasakoja. Po įvykio jis važinėjo po metalo supirktuves, ieškodamas pavogtų daiktų ir buvo sutikęs pareigūną A. T., kuris kaip tik išiminėjo pavogtą, kaip jam aiškino, iš jo metalą. Tačiau jis jau supirktuvėje apžiūrėjęs metalą suprato, kad tai ne iš jo įmonės patalpų pavogtas metalas (1 t. 51-52 b.l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos L. Š. 2011-06-30 surašytu papildomu liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad atsisako duoti bet kokius parodymus, kurie gali būti panaudoti prieš jį patį. Jis turi konkrečių pavyzdžių kitose baudžiamosiose bylose, dėl ko nepasitiki policija, prokuratūra ir nenori būti įveltas į kitus nusikaltimus. Jis pats pateiks raštiškus įrodymus dėl ko nepasitiki teisine sistema (1 t. 135-136 b.l.).

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės G. Mačiulienės 2011-07-20 nutarimas skirti liudytojui A. M. procesinės privartos priemonę – baudą. Bauda skiriama už, tai A. M. atsisako duoti parodymus, pateikti duomenis apie bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl tokio A. M. elgesio ikiteisminio tyrimo byloje neatliktas nei vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, trukdo tirti bylą (1 t. 146-147 b.l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos L. Š. 2011-08-30 surašytu papildomu liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad atsisako duoti parodymus ir atsisako nuo bet kokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, to priežasčių nenurodė (1 t. 166-167 b.l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos L. Š. 2011-10-17 surašytu įtariamojo A. M. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą nesutinka, nes nedavė melagingų parodymų. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Atsisako duoti parodymus (1 t. 201-202 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 235 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. Melagingais parodymais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

LR BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas turi suvokti, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar paaiškinimus. Turi suprasti ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Šios aplinkybės yra svarbios, vertinant subjektyvius veikos požymius, t. y. aiškinantis, ar kaltinamasis A. M. sąmoningai davė neteisingus parodymus.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdyje neprisipažino kaltu ir mano, kad kaltinimas pagal LR BK 235 str. 1 d. yra nepagrįstas. Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų 2011-03-29 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VTS PP tyrėjas Ž. S. surašė protokolą-pareiškimą dėl 2011-03-29 A. M. priklausančiose patalpose padarytos nusikalstamos veikos (1 t. 7-8 b.l.) ir apklausė jį, kaip liudytoją (1 t. 48-50 b.l.). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad kaltinamasis tyrėjui nurodė visas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika. Nurodė, kad iš jam priklausančių patalpų dingo įvairūs daiktai. Kokie konkrečiai daiktai dingę, jis žadėjo patikslinti vėliau, pateikdamas civilinį ieškinį. 2011-04-13 A. M. buvo papildomai apklaustas. Apklausos metu, jis tyrėjai L. Š., davė prieštaringus parodymus, kad jis civilinio ieškinio nebereikš, iš jam priklausančių patalpų nebuvo niekas pavogta, tačiau kartu nurodydamas, kad jis po įvykio važinėjo po metalo supirktuves, ieškodamas pavogtų daiktų ir buvo sutikęs pareigūną A. T., kuris kaip tik išiminėjo pavogtą iš jo metalą (1 t. 51-52 b.l.). Jis nurodė, kad tokius parodymus jis davė būdamas streso būsenoje, kadangi pokalbio su tyrėja L. Š. metu, jis suprato, kad iš jo pavogti daiktai nebuvo ieškomi. Didelį stresą jam sukėlė tai, kad iš jo pavogtas turtas, kurio vertė apie 16 000 Lt, nebus surastas ir žala kompensuota. Todėl nusivylęs atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir tyrėjos požiūriu į bylą, A. M. nutarė tyrėjai nepasakoti apie įvykį.

Vertinant melagingų parodymų turinį reikia vertinti ne tik atskirus, pavienius parodymus, bet visus apklausos protokole užfiksuotus parodymus. Sąvoka „melagingas“ BK 235 straipsnio prasme reiškia visišką ar dalinį neatitikimą tikrovės, jos sąmoningas iškraipymas arba neigimas realiai egzistuojančių faktų ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymas. Papildomos apklausos metu A. M. paaiškino, kad jis pretenzijų vagims neturi ir civilinio ieškinio nereikš, kadangi niekas iš jo patalpų nebuvo pavogta. Tačiau toje pačioje apklausoje kaltinamasis pasakė, kad po įvykio važinėjo po metalo supirktuves, ieškodamas pavogtų daiktų, ir buvo sutikęs policijos pareigūną A. T., kuris kaip tik išiminėjo pavogtą iš jo metalą. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis apklausiamas 2011-04-13 tyrėjai L. Š. davė prieštaringus parodymus, tačiau jų melagingais vertinti negalima. Perskaičius tokį apklausos protokolą, ir sugretinus visus jo tuo metu duotus parodymus, matyti, kad A. M. neginčija paties vagystės fakto, tačiau nenori, kad toliau būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pats nurodo, kad tai lėmė ir nusivylimas atliekamu tyrimu, ir apskritai jo nepasitikėjimas teisėsauga. Tai kad A. M. nepasitiki teisėsauga matyti ir iš kitų byloje esančių dokumentų. Esant tokiai situacijai, 2011-04-13 atliekant A. M. apklausą tyrėja L. Š. turėjo išsiaiškinti priežastį, kodėl kaltinamasis duoda prieštaringus parodymus. Tačiau tyrėja šių bylai svarbių aplinkybių neišsiaiškina. Ji nesiaiškina prieštaringų parodymų priežasties, nepasitikslina kaltinamojo, kodėl jis teigdamas, kad iš jam priklausančių patalpų niekas nebuvo pavogta, važiuoja po metalo supirktuves ieškodamas pavogtų daiktų. Todėl vertinant 2011-04-13 A. M. apklausos protokolą galima teigti, kad atliekamam ikiteisminiam tyrimui labiau pakenkė ne tai, kad A. M. davė prieštaringus parodymus, bet tai, kad tyrėja netinkamai jį apklausė ir nebandė aiškintis jo parodymų kitimo priežasties, ką ji galėjo padaryti ne kviesdama jį į kitas apklausas po daugiau nei dvejų mėnesių, bet užduodama klausimus tos pačios apklausos metu, kai A. M. ne tik pats davė parodymus, bet ir atsakinėjo į tyrėjos klausimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau A. M. atsisako duoti bet kokius parodymus, dėl ko už tokį elgesį, atsisakymą paaiškinti ir patikslinti bylai svarbias aplinkybes, prokurorė G. Mačiulienė pagrįstai jam 2011-07-20 paskiria procesinę prievartos priemonę – baudą, nes kaltinamasis pažeidė LR BPK 83 str. normas, atsisakė duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

Todėl kaltinamasis A. M. negali atsakyti pagal BK 235 straipsnį, nes byloje nėra tokių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis tyčia davė melagingus parodymus, sąmoningai melavo ir slėpė bylai reikšmingus įrodymus. Atsižvelgiant į teismo metu ištirtas bylos aplinkybes, A. M. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintina (1 t. 203 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. M. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje požymių.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus