Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, SODROS duomenimis nedirbanti (2016-12-07 pažymoje nėra duomenų apie draudėjus), Darbo biržos sistemos įrašuose neregistruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. M. 2016 m. lapkričio 24 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia mušdama savo mažametę dukrą E. K. diržu ir tampydama už plaukų sukėlė mažametei fizinį skausmą ir, mažiausiai dviem smūgiais diržu (bukais trauminiais poveikiais) padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą.

Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena kartu su savo dukra E. K., kuriai yra 11 metų, ir savo sugyventiniu S. B.. Su E. K. santykiai nėra blogi, tačiau paskutiniu metu dukra pradėjo labai meluoti. Nuolat meluoja, kad jai nėra užduota namų darbų ir panašiai. Dėl E. K. melavimo jos kartais pykstasi. Ji grįžo iš darbo 2016 m. lapkričio 24 d., ir apie 18 val. nuėjo savo į kambarį, kuriame žiūrėjo televizorių, iš niekur nieko atlėkė E. ir pradėjo priekaištauti, kad kažkas iš jos taupyklės paėmė pinigus. S. B. pripažino, kad jis paėmė pinigus, nes pirko tualetinį popierių. Dukra labai supyko, tačiau ji priminė dukrai, kad prieš kelias dienas ji gavo 21 eurą, todėl neturėtų priekaištauti. Tačiau dukra savo gautus pinigus jau buvo išleidusi, taip pat priekaištavo D. M., kad ji nori išskirti su močiute D. K.. E. K. pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių ji įvardinti nenori, todėl ji labai supyko ir E. K. sudavė diržu. Kiek kartų sudavė E. K., nepamena, neskaičiavo, tačiau gali būti, kad sudavė penkis kartus. Po suduotų smūgių E. K. jai pagriebė už plaukų, norėjo atimti iš jos diržą, todėl ji E. sugriebė už plaukų ir ją nestipriai vieną kartą patempė. E. dar griebė už virdulio, norėjo juo suduoti D. M.. Pripažįsta, kad sudavė dukrai diržu iš kairės pusės jai į šlaunį ir į petį. Tas smūgis galėjo sukelti jai skausmą. Po to E. nusiramino, paskambino močiutei, o vėliau jos abi susitaikė. Sutinka, kad ji neturėjo teisės suduoti vaikui su diržu. Gailisi dėl įvykusio, mano, jog reikėjo išeiti iš namų pro duris, kad E. K. nusiramintų. Pradžioje, duodama parodymus D. M. nurodė, jog ji sudavė nepilnametei, nes buvo išprovokuota, tačiau vėliau ji kalta iš esmės prisipažino pilnai. Po to įvykio su dukra bendrauja, jos atsiprašė. Dukra pasiilgusi mamos, sakė, kad atleidžia. Šiuo metu gyvena pas močiutę D. K.. Mano, kad dukrai prasidėjo paauglystė. Jų santykiai visada buvo šilti. Dėl auklėjimo priemonių ji stengiasi iš paskutiniųjų, kad ji visada turėtų batus, striukę, nes gyvena išsituokusi su dukters tėvu A. K.. Su jos draugu S. B. E. K. sutaria labai gerai. Pripažįsta, jog E. gali nepatikti, kad ji kartais išgeria alkoholio. Blogai vertina savo elgesį. Sutinka, kad jos veiksmai galėjo E. K. sukelti fizinį skausmą. Teigia, kad savo dukters E. K. atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Įvykio metu buvo blaivi, buvo neseniai grįžusi iš darbo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada daugiau nebesmurtauti ir nebedaryti kitų nusikalstamų veikų. Tą vakarą jos su dukra susitaikė ir po įvykio kartu miegojo vienoje lovoje, bendravo lyg nieko nebūtų nutikę. Spręsti bendravimo su dukra problemas ji ketina pasikonsultavusi su specialistais, o tokių auklėjimo priemonių daugiau nenaudoti bei nevartoti alkoholio.

Po kaltinamosios prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, pati D. M. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusiosios atstovai bei gynėjas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. M. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

2016-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, 2016-11-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d., apie 09.33 val. iš Panevėžio apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mažametę dukrą E. K. sumušė mama. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė L. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-11-24 d., apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), D. M. diržu sumušė savo mažametę dukrą E. K., jai suduodama į kairę ranką ir į koją, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti. Ar anksčiau yra buvę smurto atvejų, neužfiksuota. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. Smurtu įtariamo asmens namuose nebuvo. (b.l. 7-8).

Liudytojos D. K. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra E. K. netikra močiutė, senelio žmona. E. K. pažįsta nuo gimimo. E. K. mama D. M. veda ydingą gyvenimo būdą, girtauja ir neprižiūri mažametės dukters. E. tėvas A. K. yra išvykęs į užsienį, dukros neaugina. 2016-11-24, apie 19.10 val., jai paskambino anūkė E. K. ir pasakė, kad apie 18.00 val. ją diržu sumušė mama D. M.. Mama jai diržu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į kairę koją ir į kairę ranką bei ją patampė už plaukų. E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji anūkei pasakė, kad nusiramintų, nes atvažiuos jos dukra ir jai atveš pinigų kelionei autobusu pas senelį. Ji suprato, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, dėl to, kad anūkė papriekaištavo motinos sugyventiniui, nes jis paėmė jos du eurus, o motina, gindama sugyventinį, sumušė E.. Apie šį įvykį ji pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, o vėliau policijai (b. l. 10).

Liudytojos L. P. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016-11-27, apie 18 val. jai paskambino D. K. ir pranešė, kad D. M. naudojo fizinį smurtą E. K. atžvilgiu. D. K. jai papasakojo, kad 2016-11-24 E. D. M. davė du eurus, tačiau jos sugyventinis pinigus iš E. atėmė ir pragėrė. D. K. papriekaištavo motinos sugyventiniui dėl to, kad jis paėmė pinigus, todėl D. M. bausdama E. dėl tokio jos elgesio jai sudavė du kartus į ranką ir į šlaunį. Ji D. K. liepė apie įvykį informuoti policiją. 2016-11-28 ji paskambino D. K. ir jos paklausė, ar ji informavo policiją. D. K. paaiškino, kad neinformavo, tačiau pati vyks į policiją ir praneš. Vėliau ji bendravo su E. K., kuri jai patvirtino D. K. žodžius ir parodė smurto žymes. Ji apie įvykį pranešė policijai. (b.l.33)

Mažametės nukentėjusiosios E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjai, iš kurių matyti, kad ketvirtadienio vakare (2016-11-24), 18 val. (6 vakaro), namuose patėvis paėmė jos pinigus, du eurus ir pragėrė. Tada ji pradėjo ant jo rėkauti, kodėl „paėmei mano pinigus“. Jis pasakė, kad ten buvo 40 centų, kurie buvo jo, o ne jos. Mama jį užgynė duodama jai diržu ir ją patampė už plaukų. Ji neskaičiavo, tačiau jai atrodo, kad mama diržu sudavė penkis kartus į ranką ir į šoną bei vieną kartą patampė už plaukų. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to ji išėjo į savo kambarį, mama į savo. Močiutei parašė per „skaipą“, kad nebe atvažiuos, nes susipyko su mama, papasakojo, kad mama smurtavo. Po to, pasišnekėjo su mama. Mama paėmė telefoną, ji „susidėjo pamokas“ ir ėjo miegoti. Mama paėmė telefoną, kadangi jos susipyko. 2016-12-01 mokykloje telefonu su mama kalbėjo apie įvykį. Ji klausė, „kodėl tu man sudavei diržu“. Mama sakė, „todėl, kad tu ant savo patėvio pradėjai pulti“. Mama dėl šio įvykio atsiprašė. Ji mamai atleido. Norėtų su mama bendrauti, kai ji bus negirta. 2013 ar 2014 metais, neblaiviai mamai ji pasakė, kad nenori jos girtos matyti. Paskambino tėčiui ir pasakė, kad nori pas jį, nes mama girta. Mama išgirdo ir jos atėmė telefoną. Ji nubėgo į kitą kambarį ir prie lovos pradėjo verkti. Atėjo mama, ji jos paklausė, „kodėl atėmei telefoną?“. Mama pasakė, kad „tu su tėvu daugiau nebebendrausi“. Ji jai pasakė, kad „ko tu man aiškini, kai norėsiu, tada bendrausiu“. Mama paėmė jai už kapišono ir stipriai ją patraukė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Mama smurtauja nebe pirmą kartą. (b.l. 16-17).

VTM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1266/2016 (05), iš kurios matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje E. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-11-24. Sužalojimai E. K. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai E. K. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. D. M. veiksmai sukėlė E. K. fizinį skausmą. E. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 19).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, iš kurios matyti, kad surinkti duomenys apie mažametę E. K., jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Pažymėta, kad D. M. turi kelias specialybes, tačiau namuose būna neblaivi. Aplinka švari, tvarkinga. Nepilnametė aprūpinta reikalingais rūbais, avalyne bei priemonėmis. E. K. patinka viešėti pas senelį ir jo žmoną. Ypač ji myli senelio žmoną, dabartinę globėją D. K. , kurios šeimoje vaikui yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis (b.l.24-26)

Buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, iš kurio matyti, kad D. K. gali būti E. K. globėja, mergaitei augti ir sveikai vystytis sudaryta saugi, tinkama aplinka, gyvenimo ir buities sąlygos yra geros (b.l. 30-31)

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-01 įsakymu Nr. A-1342 „Dėl laikinosios globos E. K. skubaus nustatymo“, iš kurio matyti, kad E. K. buvo nustatyta skubi laikinoji globa bei laikinąją globėja paskirta D. K. (b.l.79).

Nukentėjusiosios E. K. atstovės pagal įstatymą D. K. paaiškinimu posėdžio metu, iš kurio matyti, jog mergaitė labai myli mamą, bet ji yra pasakiusi, kad bendraus su mama tada, kai nustos gerti. E. K. ilgisi mamos. Mergaitė išgyvena, kad mama vartoja alkoholį ir sakė, kad bendraus su mama, kai ji bus blaivi. D. M. atsiprašė E. K., kuri jai atleido, jos susitaikė. Tačiau visur kiša koja alkoholis. Pati D. K. norėtų, kad D. M. užsikoduotų ir nevartotų alkoholio. Vaikas nori grįžti į šeimą, mama ir dukra turi bendrauti.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamoji D. M. smurtavo prieš kartu su ja gyvenančią mažametę E. K.. Kaltinamoji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus neneigė, kad, pasirinko auklėjimo priemonę – diržą ir mažiausiai dviem smūgiais diržu sudavė mažametei bei tampydama už plaukų sukėlė mažametei fizinį skausmą. Be kaltinamosios parodymų, specialisto išvada patvirtinta, jog tokiais veiksmais padarytos nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje bei jais galėjo būti sukeltas fizinis skausmas mažametei E. K.. Todėl D. M. veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Smurtas baudžiamojo įstatymo nėra toleruojamas ir yra pavojinga, draudžiama veika. Kaltinamosios D. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Akivaizdu ir tai, kad dėl auklėjimo žinių stokos, D. M. pasirinko netinkamas auklėjimo priemones mažametės atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad D. M. diržu mažametei sudavė ne iš žemų paskatų, o todėl, kad siekė sudrausminti dėl netinkamo elgesio, siekė, jog nešauktų, nevartotų necenzūrinių žodžių. Tokie D. M. veiksmai prieš akivaizdžiai silpnesnį asmenį abipusio konflikto metu neabejotinai pažeidė mažametės teises ir interesus augti saugioje aplinkoje, jos pasirinktos poveikio priemonės buvo neproporcingos siekiamam tikslui sudrausminti mažametę. Visa tai įvertintina sprendžiant jos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimą. Toliau spręstina, ar yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Atsižvelgęs į pačios kaltinamosios parodymus bei nepilnametės atstovės pagal įstatymą D. K., įgaliotojo atstovo advokato poziciją, teismas sprendžia, jog nepilnametė E. K. susitaikė su motina D. M.. Nors prokurorė posėdžio metu, palaikydama valstybinį kaltinimą nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog atsižvelgiant į kaltinamosios charakterizuojančią medžiagą nėra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau teismas ir šį BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindą įžvelgia. Nors kaltinamoji D. M. nuo 2014 metų buvo bausta dėl pažeidimų, iš jų ir dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, panaudojant priešingai vaiko interesams, tačiau metų laikotarpiu galiojančių nuobaudų nėra (b. l. 52-58), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 60, 64), neteista (b. l. 51). D. M. siekia dirbti, išlaikyti dukrą, yra įgijusi keletą specialybių. Teismui pažadėjo nesmurtauti prieš nepilnametę dukrą ne tik nepilnametės dukters akivaizdoje, bet ir kitomis aplinkybėmis nevartoti alkoholio, imtis kitokių auklėjimo priemonių siekiant saugoti nepilnametes teises ir interesus augti jai saugioje aplinkoje. Todėl, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad D. M. dėl pirmiau aptartų ją charakterizuojančių aplinkybių, teigiamų jos ketinimų, pozityvaus požiūrio į dukters auklėjimą, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teismas daro išvadą, jog yra visos sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, kad būtų galima atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kliūčių numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kad nebūtų galima atleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą jai susitaikius su nukentėjusiąją E. K. per atstovę pagal įstatymą D. K., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamoji nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje, o vėliau neabejotinai bus siejama su savo nepilnamete dukra, su jos aplinka, todėl D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, jog tokiomis sąlygomis bei priemonėmis bus pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, t.y. asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir ją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Antanas Cemnolonskas (81 b.l.). Taip pat nukentėjusiosios įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatė Lidija Blinkevičienė, kurios užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų (83 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamoji nedirba, ji išlaiko nepilnametę dukrą bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9, 10 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.) todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (48-49b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 – 298, 301 – 308, 313 straipsniais, BK 38 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje – nutraukti kaltininkei D. M. ir nukentėjusiajai mažametei E. K. per atstovę pagal įstatymą D. K., susitaikius.

D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui D. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu D. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.