Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. R. (V. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 206 straipsnį, galutine subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo teigimu, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą – gyvens pas mamą, adresu Šaltkalvių g. 20-59, Vilniuje, skatintas 10 kartų, diskriminacinių nuostatų neišsako, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, pasiūlytus nemokamus darbus atlieka noriai, darbo pobūdžiui neišrankus, turi ribotą darbingumą, jam nustatytas 70 proc. nedarbingumas. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – sūnumis, bendrauja su mama laiškais ir telefonu, pataisos namuose įgijo 12 klasių išsilavinimą, tris specialybes. Pataisos namuose nuteistasis ilgą laiką dirbo, šiuo metu nedirba dėl patirtos traumos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas pažįstamos moters ūkyje darbininku, pateikta tai patvirtinanti pažyma. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas vertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių V. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

7. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką pakito teigiama linkme, tačiau išliko vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito netolygiai: 2014 m. spalio 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. atliktų vertinimų metu V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėjo ir tik nuo 2021 m. sausio 6 d. minėta rizika pradėjo kisti teigiama linkme. Taigi, iš esmės teigiama nuteistojo pažanga stebima dar neilgą laiką ir vis dar išlieka vidutinė, todėl nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nuteistojo pažanga jau buvo įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos 2021 m. rugsėjo 22 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos direktoriaus nutarimu suteikiant teisę V. R. išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų bei leidžiant nuteistajam laikinai parvykti į namus. Tačiau vien tik šios aplinkybės, vis dėlto nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

8. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. R. praeityje buvo teistas 2 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis (nusikaltimai nuosavybei). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. R. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir už sunkaus (išžaginimas) bei labai sunkaus (nužudymas) nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, buvo padaręs ir praeityje – įvykdė plėšimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės (kartu su bendrininku nukentėjusiąją išžagino ir norėdami nuslėpti nusikaltimą, smūgiais rankomis ir metaliniu laužtuvėliu į galvą uždaužė auką į galvą, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė) neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, visišką savo nusikalstamų veiksmų pasekmių igronoravimą, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

9. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d.) vis dar išskiriamas ne vienas V. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės nepriėmimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, menka ir nestabili darbo patirtis, asocialios grupės įtaka, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, emocijų valdymo problemos, tinkamų konfliktų sprendimo būdų stoka, konkretus ir nelankstus mąstymas, priežiūros pažeidimas, neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad 2021 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvada surašyta ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atliktas neatlikus su juo pokalbio, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų minėta išvada surašyta ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta naudojant informaciją, gautą nuteistojo savęs vertinimo ir apklausos bei stebėjimo metodais. Pagrindo netikėti minėtais duomenimis teisėjų kolegija nenustatė.

10. Vertinant V. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nors suvokia, kad nusikaltimai sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau sugeba įvardinti tik asmenines pasekmes. Pripažįsta, kad anksčiau ne visuomet pavyko sėkmingai identifikuoti problemas ir numatyti pasekmes, gyvenimo stiliuje yra fiksuojama agresyvaus elgesio apraiškų, ne visuomet geba priimti kito asmens nuomonę. Nuteistasis, priimdamas sprendimus pirmenybę teikia savo asmeniniam patyrimui, kartoja tas pačias klaidas, nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais, jis lengvai pasiduodavo kitų įtakai ir į nusikaltimus įsiveldavo paskatintas draugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį bei gyvenimo stilių apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą V. R. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net 49 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai 44 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. balandžio 15 d. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis nesutinka su tokiu jam skirtų nuobaudų vertinimu ir pabrėžia, kad skiriamos nuobaudos, kaip ir paskatinimai yra tik socialinės reabilitacijos priemonės, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti vertinami šių priemonių įgyvenimo rezultatai, tačiau tokie argumentai teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai nepagrįsti. Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo turinys patvirtina, kad Komisijos nariai būtent ir vertino ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, bet ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, tame tarpe ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. jam skirtus paskatinimus ir drausmines nuobaudas. Būtent minėtų duomenų vertinimas leido daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet priešingai, patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, nuteistasis negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Nors nuteistasis ir buvo 10 kartų skatintas, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, kaip tai pagrįstai nurodė ir Komisija bei apylinkės teismas, vis dėlto, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus.

12. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis neskiria reikiamo dėmesio problemai, susijusiai su smurtiniu elgesiu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jis nors ir dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau vis dar susiduria su emocijų valdymo problemomis, 2020 m. yra save žalojęs. Nuteistasis stokoja problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių, neįvertina savo elgesio pasekmių, pasiduoda impulsyvumui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse (drožinėja, gamina atvirutes, dalyvauja įvairiose akcijose ir konkursuose, dailės ir menų būrelio veikloje, tapybos kursuose), kas rodo, jog nuteistasis yra labiau orientuotas į jam malonų laisvalaikio praleidimą, tačiau neskiria pakankamai dėmesio problemiškoms sritims koreguoti.

13. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ne tik V. R. nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir stabilios darbinės patirties stoka. Kaip matyti iš papildomai nuteistojo pateiktų pažymų, jo įgytas socialinio draudimo stažas tesudaro 4 metus 8 mėnesius ir 17 dienų, bausmės atlikimo metu dirbo nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., bei 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiais. Nuo 2020 m. kovo 27 d. jam nustatytas 70 procentų nedarbingumas. Vertinant šias aplinkybes, nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvų kontekste, stabilios, ilgalaikės darbinės patirties trūkumas bei nuteistojo pajamų gavimo ypatumai gali būti rimta kliūtis nuteistajam sėkmingai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Minėtos išvados nepaneigia ir nuteistojo galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju pažįstamos moters ūkyje, nes tokia pažyma neužtikrina, kad nuteistasis, įvertinus ir jo neįgalumą, tikrai bus įdarbintas ir gaus stabilias pajamas.

14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių su netinkamai draugais nutraukimas, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis, įgytos specialybes ir vidurinis išsilavinimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis tik pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad šios aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. R. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei 19 metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusi bausmės dalis nėra didelė, nėra pagrindas besąlygiškai taikyti jam lygtinį paleidimą nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

15. Naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nesudaro pagrindo ir skundo teiginiai dėl sunkios sveikatos būklės ir būtinybės gauti tinkamą medikų pagalbą bei reabilitaciją. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog V. R. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam yra nustatytas 70 procentų darbingumas, tačiau tai, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys). Nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti nėra galimybių laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir to užtikrinti dėl objektyvių priežasčių negali pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 3, 5 dalys), todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

16. Nuteistojo skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apylinkės teismo išvados dėl galimybės nuteistajam taikyti lyginį paleidimą nebuvimo taip pat nepaneigia. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo partirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, nėra pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. (V. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.