- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- I2-4785-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00743-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.1) I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“; 2. 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-82735, už periodą nuo 2016-07-16 iki 2016-08-23; 3. 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-83369, už periodą nuo 2016-08-24 iki 2016-09-20; 4. 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-84079, už periodą nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11; 5. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-85462, už periodą nuo 2016-10-12 iki 2016-10-25; 6. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-85515, už periodą nuo 2016-10-26 iki 2016-11-07; 7. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-86663, už periodą nuo 2016-11-08 iki 2016-11-18; 8. 2019 m. spalio 1 d. sprendimą „Dėl A. B. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP5-2526, už periodą nuo 2017-05-17 iki 2018-05-16; 9. 2019 m. spalio 16 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. DV_S-3307. Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jo sumokėtą žyminį mokestį.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – ir Šiaulių skyrius) priėmė sprendimus dėl ligos pašalpos permokos nustatymo, kuriais už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta 395,19 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka bei 515,10 Eur dydžio ligos pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DV_S-33079 „Dėl permokos nustatymo“ iki 2019 m. lapkričio 1 d. įpareigotas grąžinti 910,29 Eur permoką. Nesutikdamas su Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kuri išnagrinėjusi skundą 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (11.1) I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“ pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad galutinė reikalaujama grąžinti permoka turi būti grąžinama vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo nuostatų 70 punktu, kuriame nustatytos sąlygos, pagal kurias gali būti reikalaujama grąžinti permokas: 1) kada išmokos gavėjas pateikia neteisingus duomenis ir dokumentus; 2) kai išmokos gavėjas pateikė suklastotus duomenis ar dokumentus; 3) išmoka buvo paskirta pažeidžiant nustatytą tvarką. Pareiškėjo manymu, nei viena iš nuostatų 70 punkte nurodytų sąlygų nėra taikytina šiuo atveju, nes pareiškėjo veiksmuose nėra neteisingų ar suklastotų duomenų pateikimo, norint gauti išmokas, be to jokia žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo padaryta. Toks pats teisinis reguliavimas numatytas ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kuomet išmokų grąžinimas yra siejamas su asmens kalte, tačiau šiuo atveju nėra nustatyta ir įrodyta pareiškėjo kaltė, todėl nesant kaltės negali būti taikoma ir atsakomybė. Pažymėjo, kad analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Mano, kad jo kaltės šiuo atveju nėra, be to, pareiškėjas neturi pareigos atsakyti už nekokybišką ir nekompetentingą Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VDI) darbuotojų veikimą ir neveikimą. Nurodo, kad jei VSDFV laikysis tos nuomonės, kad buvo padaryta žala, tai minėtą žalą privalo atlyginti kaltas asmuo, t. y. VDI, nes būtent jie pateikė aktus, kurių pagrindu įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Pareiškėjo teigimu, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius dėl nelaimingo atsitikimo yra surašęs net tris skirtingus aktus. Taigi, VDI darbuotoja net tris kartus keitė nuomonę dėl eismo įvykio priežasčių ir šiuos savo sprendimus pateikinėjo Šiaulių skyriui. Nurodo, kad paskutiniai du VDI nelaimingų atsitikimų aktai Šiaulių skyriui buvo pateikti pareiškėjui nežinant, jo su priimtais aktais nesupažindinus pasirašytinai. Mano, kad atsakomybė turėtų kilti būtent VDI darbuotojai, nes būtent dėl jos veiksmų pareiškėjui atsirado prievolė, nors pats jokių dokumentų ar aktų, pagal kuriuos pareiškėjui turėjo būti išmokamos išmokos, nepateikinėjo. Atsižvelgiant į tai, ką pareiškėjas nurodė, pastarasis mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 4 dalimi, o ne CK 6.237 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) 11 straipsnio 2 dalį, išmokos pagal šį įstatymą skiriamos tik dėl tų nelaimingų atsitikimų, kurie pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Jeigu įvykis nėra pripažintas draudžiamuoju, ligos išmokos mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Nurodė, jog įvykiui esant nedraudžiamuoju, ligos išmoka ir kompensacija pagal NADPLSDĮ negali būti mokama. Pareiškėjas į Šiaulių skyrių su prašymu skirti ligos išmoką dėl 2016 m. liepos 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) Šiaulių teritorinis skyrius dėl minėto įvykio 2016 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių skyriui pateikė tyrimo medžiagą bei nelaimingo atsitikimo darbe akto kopiją, kuriame nurodyta, kad dėl šio įvykio kaltas yra pats A. B.. Šiaulių skyriui 2016 m. rugsėjo 9 d. papildomai užklausus Šiaulių VPK, 2016 m. rugsėjo 13 d. gautame atsakyme nurodyta, kad dėl 2016 m. liepos 15 d. įvykusio eismo įvykio kaltu pripažintas A. B., jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta bauda. Šiaulių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. SDR-303 nusprendė šį įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis A. B. nukentėjo dėl savo veikos, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Darbo inspekcija 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. SD-37 Šiaulių skyrių informavo, kad atlikus papildomą tyrimą, 2016 m. liepos 15 d. įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A. B., pripažintas įvykusiu darbe. Prie rašto pridėtas naujasis 2017 m. kovo 28 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kurio išvados buvo surašytos vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. priimtu nutarimu. Atsižvelgiant į Darbo inspekcijos pateiktą informaciją, įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį bei į naujai 2017 m. gegužės 30 d. pateiktą A. B. prašymą skirti kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, Šiaulių skyrius 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. SDR-239 panaikino Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SDR-303 „Dėl A. B. nelaimingo atsitikimo darbe“ ir A. B. 2016 m. liepos 15 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, perskaičiavo jam jau išmokėtų išmokų dydžius. Už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. A. B. buvo išmokėta ligos išmoka pagal NAD įstatymą, o įvykį pripažinus draudžiamuoju, - ligos išmoka perskaičiuota pagal NADPLSDĮ ir 2017 m. birželio 26 d. išmokėta nepriemoka – 620,95 Eur. Nelaimingą atsitikimą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. pagal NADPLSDĮ buvo paskirta ir mokama kompensacija, kuri sudarė 395,19 Eur. Dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos padarinių buvo mokama netekto darbingumo pensija. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Darbo inspekcija raštu Nr. SD-4-10339 informavo Šiaulių skyrių, kad yra atliekamas papildomas tyrimas dėl 2016 m. liepos 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Darbo inspekcijos sprendime Nr. SD-129-8258 nurodyta, kad eismo kaltininku buvo nustatytas per didelis A. B. pasirinktas greitis. Sprendimą Darbo inspekcija priėmė vadovaudamasi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ir 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Šiaulių skyrius, įvertinęs iš Darbo inspekcijos gautą informaciją 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. VPA_SPS-2398/1 panaikino Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. priimtą sprendimą Nr. SDR-239 ir 2016 m. liepos 15 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, perskaičiavo išmokėtų išmokų dydžius bei nustatė 515,10 Eur ligos išmokos permoką už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. ir 395,19 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoką už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartyje konstatuota pareiškėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, t. y. dėl A. B. kaltų veiksmų Fondo biudžetui buvo padaryta žala; ligos išmoka bei kompensacija buvo išmokėtos nepagrįstai, todėl Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai nustatė šias permokas bei paprašė permokėtas sumas grąžinti. Atsakovas teigia, kad Darbo inspekcija tinkamai pagal įsiteisėjusias teismo nutartis surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktus. Juos buvo priversta keisti atsižvelgiant į pareiškėjo nuolatos skundžiamus teismų sprendimus ir užsitęsusį bylinėjimąsi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal nelaimingo atsitikimo bylos dokumentus ir remiantis Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-5720, Šiaulių skyrius 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. SDR-239 pareiškėjui 2016 m. liepos 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, todėl nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui buvo išmokėta ligos išmoka, o įvykį pripažinus draudžiamuoju, - ligos išmoka perskaičiuota pagal NADPLSDĮ ir 2017 m. birželio 26 d. išmokėta nepriemoka. Be to, nelaimingą atsitikimą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo paskirta ir mokama kompensacija. Taip pat dėl šio nelaimingo atsitikimo patirtos traumos padarinių pareiškėjui buvo mokama netekto darbingumo pensija. VDI 2018 m. rugpjūčio 10 d. informavo Šiaulių skyrių, jog dėl pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo atliekamas papildomas tyrimas, o 2019 m. liepos 10 d. pateikė 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. SD-129-8258 ir kitus dokumentus. Remiantis LAT 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, po papildomo tyrimo nelaimingo atsitikimo akte pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta paties pareiškėjo kaltė – per didelio (neatsargaus) greičio pasirinkimas. Nelaimingas atsitikimas pripažįstamas nedraudžiamuoju, jeigu asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius ar kad ši veika susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Todėl, remiantis VDI pateiktais dokumentais, Šiaulių skyrius 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP-2398 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016-09-21 sprendimo Nr. SDR-303 „Dėl A. B. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo“ ir pareiškėjui 2016 m. liepos 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu. Nustačius, kad išmokos buvo paskirtos pažeidžiant nustatytą tvarką, išmokėtos sumos teismine tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. LAT 2019 m. vasario 26 d. nutartyje konstatuota pareiškėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą. Ligos išmoka bei kompensacija pareiškėjui buvo išmokėtos nepagrįstai, todėl buvo nustatyta permoka. Fondo biudžetui buvo padaryta žala, kurią pareiškėjui buvo pasiūlyta atlyginti geranoriškai, todėl Šiaulių skyrius 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. DV_S-33079 informavo pareiškėją apie permokas, pateikė permokų nustatymo sprendimus bei paprašė grąžinti permokėtas sumas. Pažymėjo, kad po pareiškėjo skundo valdybai, Fondo valdyba 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (11.1) I-266 įpareigojo Šiaulių skyrių pareiškėjui pateikti naują raštą su prašymu grąžinti išmokų permokas nurodant ilgesnį permokų grąžinimo terminą. Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. pateikė naują raštą Nr. DV_S-2632 dėl permokų grąžinimo. Nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti skundžiamą Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 16 d. raštą Nr. DV_S-33079 bei Fondo valdybos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.1) I-266. Paaiškina, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Šiaulių skyriaus sprendimai dėl ligos išmokų permokų bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos yra permokų nustatymo, o ne išieškojimo, todėl materialinių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) pareiškėjui tiesiogiai nesukuria ir yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (11.1) I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų Nr. VPA_SP1-82735; Nr. VPA_SP1-83369; Nr. VPA_SP1-84079; Nr. VPA_SP1-85462; Nr. VPA_SP1-85515; Nr. VPA_SP1-86663; Nr. VPA_SP5-2526; Nr. DV_S-33079 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
Byloje nustatyta, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. birželio 10 d. Įvykio darbe, įvykusio 2016 m. liepos 15 d. UAB „Postūmis“ darbuotojui A. B., papildomo tyrimo akte 11 punkte nurodė, kad eismo įvykį lėmė A. B. pasirinktas per didelis greitis. Skundžiamuose aktuose nurodyta, kad Šiaulių skyrius 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2398 „Dėl A. B. nelaimingo atsitikimo darbe“ 2016 m. liepos 15 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Skundžiamu 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-82735 Šiaulių skyrius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. susidarė 183,46 Eur ligos pašalpos, 25,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 40,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Atitinkamai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. VPA_SP -83369 už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. susidarė 141,12 Eur ligos pašalpos, 19,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 31,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-84079 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 11 d. susidarė 105,85 Eur ligos pašalpos, 14,57 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 23,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-85462 laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d. susidarė 70,57 Eur ligos pašalpos, 9,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 15,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-85515 laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. susidarė 56,44 Eur ligos pašalpos, 7,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 12,42 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-85663 laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. susidarė 63,15 Eur ligos pašalpos, 8,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 13,98 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Valstybino socialinio draudimo Šiaulių skyrius 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2526 „Dėl A. B. netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. susidarė 395,19 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos permoka. 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydamas panaikinti Šiaulių skyriaus priimtus sprendimus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (11.1) I-266 „Dėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“ nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti prašomus sprendimus bei paaiškino, kad ligos išmokos ir kompensacijos permokų suma nustatyta teisingai.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyti atvejai, kada nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Analogiškai minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau yra įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veikla yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ir darbo higienos norminius teisės aktų pažeidimus.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-222/2019 priėmė nutartį, kurioje nutarė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą nutartį, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2019 m. birželio 10 d. Įvykio darbe, įvykusio 2016 m. liepos 15 d. UAB „Postūmis“ darbuotojui A. B., papildomo tyrimo aktą pakeitė ir išdėstė naujai 11 punktą, nurodant – „eismo įvykis, kurį lėmė A. B. pasirinktas per didelis greitis“. Šio akto pagrindu Šiaulių skyrius 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė naują sprendimą Nr. VPA_SP5-2398 „Dėl A. B. nelaimingo atsitikimo darbe“ 2016 m. liepos 15 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu.
Byloje ginčo dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo įvykį pripažįstant nedraudiminiu įvykiu nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas neteisingai taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 70 punkto nuostatas. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu minėtas punktas negali būti taikomas, nes nėra pareiškėjo veiksmuose neteisingų ar suklastotų duomenų pateikimo, norint gauti išmokas, ir jokia žala Fondo valdybai nebuvo padaryta.
Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nuostatų 70 punkte numatyta, jog nustačius, kad išmokos gavėjas ar įstaiga pateikė neteisingus, suklastotus dokumentus ar duomenis arba išmokos buvo paskirtos pažeidžiant nustatytą tvarką, išmokėtos sumos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Pareiškėjas savo skunde teisingai nurodo, kad pagal Nuostatų 70 punkte nurodytus atvejus išskiriami trys atvejai, kada, esant bent vienam iš aukščiau nurodytų atvejų, išmokėtos sumos yra grąžinamos į biudžetą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, 2019 m. birželio 10 d. papildomas tyrimo aktas dėl 2016 m. liepos 15 d. įvykusio įvykio buvo tinkamai pakeistas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad nelaimingą įvykį darbe pripažinus nedraudžiamuoju pagal NAD 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. pripažinus, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, pastarasis neįgijo teisės į ligos pašalpą, todėl atsakovas teisingai sprendė, kad išmoka buvo paskirta pažeidžiant nustatytą tvarką.
Pareiškėjas nurodo, kad Nuostatų 70 punktas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjo grąžinti permoką, nes, pareiškėjo teigimu, permokos nėra; be to, permoka grąžinama tik nustačius asmens gavėjo kaltę ar jo veiksmų nesąžiningumą.
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes šiuo atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas netaikomas. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, be pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, numatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).
Atsakovas nurodė, kad sprendimas 2016 m. liepos 15 d. įvykusį nelaimingą įvykį pripažinti draudiminiu buvo priimtas vadovaujantis 2017 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. vasario 26 d. priėmus nutartį, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-222/2019, išnyko pagrindai minėtą įvykį laikyti draudiminiu. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika iš pradžių buvęs teisinis pagrindas nelaimingą įvykį laikyti draudiminiu išnyko, o su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnyko teisinis pagrindas pareiškėjui gauti ligos išmoką bei ir/ar vienkartinę ar periodinę kompensaciją.
CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujamos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Pareiškėjui skirta ligos pašalpa ir netekto darbingumo periodinė kompensacija nepatenka į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto dispoziciją, todėl šiuo atveju nėra taikoma.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodo, kad atsakovo priimti ligos išmokų permokų bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos sprendimai yra permokų nustatymo, o ne išieškojimo, todėl materialinių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) pareiškėjui tiesiogiai nesukuria ir yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai.
Nepaisant trečiojo suinteresuoto asmens cituojamos teismų praktikos, teisėjų kolegija aukščiau nurodytą argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes kiekvienu atveju dėl akto atitikimo administraciniam aktui, sprendžiama individualiai, nuosekliai ir objektyviai įvertinus institucijos priimtą aktą ar aktus.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012 ir kt.) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms. Tokios individualaus teisės akto sampratos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi turėti materialų, o ne procedūrinį pobūdį; tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
Pareiškėjo skundžiami Šiaulių skyriaus aktai yra individualūs administraciniai aktai, kuriais pareiškėjui sukeliamos teisės ir pareigos, t. y. nustatoma permoka, kurią pareiškėjas turi grąžinti, o to neatlikus iki nurodytos datos arba nepateikus prašymo minėtą grąžintiną sumą išdėstyti dalimis, pareiškėjui kils pasekmės - skolos išieškojimas teismine tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (11.1) I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. Nr. VPA_SP1-82735, 2019 m. rugsėjo 24 d. Nr. VPA_SP1-83369, 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. VPA_SP1-84079, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. VPA_SP1-85462, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. VPA_SP1-85515, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. VPA_SP1-86663, 2019 m. spalio 1 d. Nr. VPA_SP5-2526, 2019 m. spalio 16 d. Nr. DV_S-3307 sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovo žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.