- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-08
- Bylos Nr.
- 2-639
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas (pran.), Danutė Milašienė
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- Re
- Advokatai
- Šarūnas Vilčinskas
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Z. atstovo advokato Šarūno Vilčinsko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1299-324/2005 pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovams Re. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. Z. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovų R. S. ir Re. S. 250 481,56 Lt skolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei teismo išlaidas. Ieškovė sumokėjo vieną šimtą litų žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė ją atleisti, motyvuodama tuo, kad ji yra senyvo amžiaus ir ligota.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo 5909,62 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui.
Teismas nutartyje nurodė, jog dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymų leidėjas sieja su asmens turtine padėtimi, o ieškovė prašymą grindžia amžiumi ir sveikatos būkle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio trečioji dalis). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismui pristatyti VSDFV Kauno skyriaus pažymėjimai, kad ieškovė bei H. J. Z.negauna jokių išmokų Pakaunės pensijų skyriuje, neleidžia spręsti, kad ieškovė negauna pensijų iš kitų fondų ar neturi jokio kito pragyvenimo šaltinio. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškinį pagrindžiančių dokumentų matyti, jog M. Z. visą laiką gyveno užsienyje. Teismas padarė išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo ieškovės prašymą tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą, motyvuodamas tokiais argumentais:
1. Pagrindinė atleidimo nuo žyminio mokesčio (ar atleidimo iš dalies) idėja yra ta, kad būtų užtikrinta žmogaus konstitucinė teisė nepriklausomai nuo socialinės padėties ginti savo teises sunkiais gyvenimo momentais. Ieškovė mano, kad jos garbus amžius, sveikatos būklė yra įrodymai, kurių pagrindu įstatymas numato galimybę atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio. Ieškovė tvirtina niekur nedirbanti ir esanti nuolatinėje gydytojų priežiūroje.
2. Ieškovė mano, kad teismas, spęsdamas atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, turėjo remtis pateiktais įrodymais, o ne samprotavimais apie galimai turimą turtą kokiuose nors fonduose ar užsienyje, apie kuriuos duomenis pateikti yra per daug problematiška.
3. Ieškovės teigimu, pagal ieškinio aplinkybes prašoma priteisti suma atsidūrė atsakovų žinioje ne iš geros valios. Ieškovė mano, jog neetiška būtų reikalauti, kad šalis civilinėje byloje įkeistų savo vienintelį būstą ar imtų paskolą, kad sumokėtų žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, įstatymas numato vienintelį pagrindą iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo – jo turtinę padėtį ir įpareigoją asmenį, prašantį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tokio pagrindo egzistavimą įrodyti. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindė tik savo amžiumi ir sveikatos būkle, kas savaime dar nerodo asmens turtinės padėties, taigi ir nesudaro pagrindo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo tarpu prašyme ieškovė savo turtinės padėties neapibūdino ir jokių įrodymų apie tai su minėtu prašymu nepateikė. Vienintelis įrodymas, kurį ieškovė pateikė vėlesniam savo prašymo pagrindimui, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyriaus pažymos apie tai, kad ji ir jos sutuoktinis šiame skyriuje jokių išmokų negauna. Tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis teismui spręsti apie ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turimą turtą bei lėšas, iš kurių ji pragyvena. Tik esant tokiems įrodymams, būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį bei pagrindo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistavimą. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo ieškovės prašymą tenkinti.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta ir pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.