Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2012 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. spalio 5 d. 15.23 val., Kelmės r., kelio Bubiai - Ramučiai 13 kilometre, vairuodamas automobilį „Vauxhall Movano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkimą neįsitikino, kad iš paskos važiuojanti transporto priemonė jį lenkia, kuo sudarė pavojingą situaciją, priversdamas kitą transporto priemonę staigiai keisti judėjimo kryptį.

Teismo posėdyje K. D. nurodė, jog kaltę pripažino ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, teismas laiko, jog skundas netenkintinas.

Skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Šio pažeidimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pareiškėjo, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – teismo K. D. prašo paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 2 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien asmens gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis ar jo šeimos interesas nėra pakankamos sąlygos išimtinių nuostatų taikymui (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1063/2011). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (2010 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-518/2010).

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjui skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Institucija, skirdama K. D. nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog K. D. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas laiko, jog pakankamo pagrindo pripažinti, kad K. D. padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius nebuvo, nes iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio J. P.-K. pareiškimo (4 b. l.), paaiškinimo (5 b. l.) matyti, jog K. D. nepripažino padaręs pažeidimą, koneveikė J. P.-K., kaltino ją sukėlus avarinę situaciją, chuliganišku vairavimu, ir pažeidimas buvo išaiškintas tik peržiūrėjus J. P.-K. automobilyje esančia filmavimo kamera užfiksuotą įvykio medžiagą. Skiriant nuobaudą neatsižvelgta į tai, jog K. D. vienerių metų laikotarpyje buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo atžvilgiu buvo paskirta administracinė nuobauda (2012-02-13 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį), kas turėjo būti pripažinta K. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Institucija, nustačiusi vieną K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė jam 400 litų baudą, kuri yra lygi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui, kuris taip pat yra lygus sankcijoje numatytam minimaliam teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Šios nuobaudos švelninti nėra pagrindo, kadangi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį šioje byloje nenustatyta. Tai, jog pareiškėjui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalėtų dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi, teismo nuomone, nėra ypatinga aplinkybė, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pažymėtina, jog K. D. per vienerius metus antrą kartą pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi galiojančią administracinę nuobaudą, iki tol eilę kartų buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, kadangi pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, priversdamas juos staigiai keisti judėjimo kryptį, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo asmeniniams interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ir sušvelninti K. D. paskirtą nuobaudą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

K. D. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą, kuriuo K. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį nubaustas 400 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.