Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, gavusi I. B. skundą dėl privataus kaltinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, nurodydama, kad V. P., gim. 1955 m., labai dažnai būna neblaivus ir vartoja prieš ją fizinį smurtą, trukdo sūnui ruošti pamokas, gąsdina ją ir jos sūnų, sakydamas, kad užrakins virtuvės duris, nunuodys.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms arba jų nesant privataus kaltinimo skunde, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis LR BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

I. B. pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Pareiškėjos skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors iš skundo matyti, kad pareiškėja kaltina V. P., tačiau jos skunde apsiribojama deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, iš kurių galima suprasti, kad tarp I. B. ir V. P. vyksta nesutarimai, konfliktai, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė pastarojo nusikalstami veiksmai, kada jie buvo galimai padaryti, t. y. nenurodytos esminės aplinkybės. Kaltinimai yra abstraktūs, apsiribojantys V. P. veiksmų aprašymu ir paremti tik pačios pareiškėjos subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu. Taip pat pareiškėja nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltinimą, t. y., kad V. P., būdamas neblaivus, vartoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, gąsdina ją ir jos sūnų, yra tik deklaratyviai nurodyti jau minėti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens veiksmai, taigi pareiškėjos teismui pateiktame skunde nėra nurodyta, kuo konkrečiai V. P. yra kaltinamas, nėra nurodyta nusikalstamų veikų padarymo data, laikas, vieta, kokius padarinius tai sukėlė bei kitos esminės aplinkybės.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.). Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjai, pašalinus teismo nustatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama tinkamai įgyvendinti jai įstatymo deleguotas teises ir pareigas, turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo arba savo iniciatyva ir lėšomis pasisamdyti jai tinkantį gynėją, kuris užtikrins tinkamą jos atstovavimą procese, be kita ko ir surašys procesinius dokumentus.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str., 440 str. 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti I. B. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.