Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1991-09-08 Klaipėdoje, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam Baltijos pr. 109-119, Klaipėda, nebaustam, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2016 m. birželio 22 d. apie 20.10 val. viešoje vietoje, parduotuvės "Norfa" prekybos salėje, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 66a, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, sumušė K. G., o būtent jai sudavė vieną smūgį pirkėjo krepšeliu į kairiąją ranką, po ko rankomis stūmė ją nuo savęs, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į lentyną, po ko dar vieną kartą sudavė smūgį pirkėjo krepšeliu į kairiąją ranką bei paėmęs nuo lentynos puodą, metė į K. G. taip pataikydamas jai į kairiąją ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame ir šoniniame paviršiuje bei kairio dilbio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (b. l. 154-155).

Nukentėjusioji K. G. teismo posėdžio metu prisiekusi parodė, kad 2016 m. birželio 22 d. vakare apie 20.00 val. kartu su mažametė dukra U. G., gim. 2007 m. kovo 15 d., buvo prekybos centre "Norfa", esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 66a. Paėmusi pirkėjo vežimėlį užėjo į prekybos salę bei vaikščiojo rinkdamasi prekės. Jai einant į pramoninių prekių skyrių, pastebėjo T. V.. Vyriškis einant jai ir dukrai už nugaros, pasakė „slankioja čia visokios“. Ji pastarajam vyriškiui atsakė, kad jis jai neaiškintų. Ji su dukra pasuko į pramoninių prekių skyrių, kur netrukus apsisukusi pamatė kaip minėtas vyriškis bėga paskui. Viskas įvyko labai staigiai, ji net nespėjo sureaguoti, vyriškis pribėgo prie jos bei pirkėjo krepšeliu, kurį turėjo rankoje jai sudavė vieną smūgį į kairiąją ranką. Ji bandė apsiginti, rankas pakėlė bei uždengė veidą, bet vyriškis vis puolė ir jai antrą kartą krepšiu sudavė smūgį į kairiąją ranką. Smūgiai į galvą suduoti nebuvo. Kai jis trenkė jai krepšeliu nutrūko krepšelio rankena, tada jis metė kas pakliuvo po ranka. Pamena, kad kai ją užpuolė, vyriškis dar ją pastūmė į lentyną su prekėmis. Ji tuo metu vyriškį stūmė nuo savęs ir pasitraukė į šoną. Tuo metu pastarasis vyriškis piktybiškai nustūmė jos pirkėjo vežimėlį. Po to jai būnant nuo vyriškio 3-4 metrų atstumu, vyriškis nuo lentynos su prekėmis į rankas paėmė molinį indą, vidutinio dydžio skirtą troškiniui, bei indą metė į jos pusę, pataikė į kairiąją ranką. Kodėl vyriškis taip pasielgė, pasakyti negali, nes nežino. Vyriškis buvo blaivas. Šalia jos buvusi mažamete dukra nenukentėjo, tik išsigando. Kai ji buvo užpulta, ji šaukė pagalbos, bet pagalbos nesulaukė, kadangi tuo metu šalia jos bei dukros nieko nebuvo. To vyruko buvo žiauriai klaikios akys, kaip pasiutusio šuns. Vyriškį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Ji nuėjo iki kasinininkės, ji prašė, kad „būkit ponia gera, parašykite pareiškimą, nes jis čia taip dažnai elgiasi“. Po minėto įvykio ji iškart nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur priimamajam skyriuje buvo apžiūrėta ir po to išleista ambulatoriniam gydymui. Materialinė žala jai nepadaryta. Jai ir mažametei dukrai U. G., vyriškis savo elgesiu padarė didelę moralinę žalą, dukra šio vaikino veiksmų labai išsigando, iki šiol bijo užeiti į tą parduotuvę bei bijo visų kiek keisčiau besielgiančių asmenų. Ji pati buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Vaikinas suduodamas krepšiu ir moliniu indu jai per kairę ranką, padarė sumušimus kairės rankos išorinėse pusėse, matomoje vietoje, dėl to jautė diskomfortą. Jai ir dukrai padarytą moralinę žalą įvertina 200 eurų.

Teismo psichiatrė L. Š. bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas. Papildomai nurodė, kad nepaisant pastovaus ambulatoriškai skiriamo gydymo būdingi būsenos pablogėjimai su neadekvačių, agresyviu elgesiu, pykčio priepuoliais, aktyvios psichosimptomatikos epizodais dėl ko laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2016 m. stacionare gydytas 10 kartų, stacionarinis gydymas būna efektyvus, pavyksta koreguoti tiriamojo afektą bei elgesį, todėl tiriamajam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis.

Apklaustas įtariamuoju T. V. parodė, kad pranešimo įteikimo metu gydosi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, gydosi nuo 2016 m. spalio 11 d. Jam pateiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas dalinai. 2016 m. birželio 22 d. apie 20.00 val. galėjo būti parduotuvėje "Norfa", esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 66a, nes gyvena netoli minėtos parduotuvės ir ten lankosi dažnai. Pamena, kad minėtoje parduotuvėje konfliktavo su jam nepažįstama moterimi, bet dėl ko kilo konfliktas nepamena. Jei neklysta jis norėjo pro ją praeiti, o pastaroji jo nepraleido ir jam pasakė negražius žodžius. Dėl to jis supyko. Supykęs nesusivaldęs galėjo moteriai suduoti krepšeliu bei puodu. Viskas galėjo būti taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau visų įvykio smulkmenų nepamena, neprisimena. Supranta, kad pasielgė negerai (b. l. 156-158).

Iš 2016-09-13 specialisto išvados Nr. G1661/2016(03) matosi, kad K. G. nustatytos kraujosruvos kairio žasto užpakaliniame ir šoniniame paviršiuje bei kairio dilbio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo gautis ginantis, prisidengiant ranka nuo smūgių į galvą (b. l. 57).

Iš UAB "Norfos mažmena" pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kaip 2016 m. birželio 22 d. apie 20.00 val. prekybos centre, esančiame Taikos pr. 66a, Klaipėda, T. V. atbėgęs į buitinės technikos, indų skyrių (tik atbėgus su nukentėjusiąja buvusi mažametė dukra išsigandusi pabėga į kitą skyrių) nukentėjusiajai K. G. sudavė vieną smūgį pirkėjo krepšeliu į kairiąją ranką, po ko rankomis stūmė ją nuo savęs, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į lentyną, po ko dar vieną kartą sudavė smūgį pirkėjo krepšeliu į kairiąją ranką bei paėmęs nuo lentynos puodą metė į K. G. ir pataikė jai į kairiąją ranką (b. l. 81, 82-85).

Iš 2016-08-30 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų K. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kurioje yra T. V. (b. l. 87-91).

Iš 2016-08-31 specialisto išvados Nr. 95TPK-553 matyti, kad T. V. dėl jam diagnozuotos silpnaprotystės - vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu bei demencijos, sergant epilepsija, galinčios trikdyti jo savo veiksmų suvokimą ir valdymą, tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją galima atlikti 2016 m. lapkričio 24 d. (b. l. 114).

Teismo psichiatrijos 2016-11-29 - 2017-02-02 ekspertizės akto Nr. 85TPK-300/2016 matyti, kad T. V. dėl jam nustatyto vidutinio protinio atsilikimo (įgimtos silpnaprotystės) su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. T. V. šiuo metu nustatyta vidutinio protinio atsilikimo (įgimtos silpnaprotystės) su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl jam nustatyto vidutinio protinio atsilikimo (įgimtos silpnaprotystės) reiškinių tiriamasis gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau apie byloje nagrinėjamas aplinkybės yra pajėgus suteikti tik minimalią faktinę informaciją, savo konkrečios patirties ribose. T. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro tipo stebėjimo sąlygomis (b. l. 143-146).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad T. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Minėti T. V. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad T. V., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, tai yra minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką T. V. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 2 dalis). Todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs T. V. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrės paaiškinimus teisme ir rekomendacijas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, daro išvadą, jog T. V. dėl jo padarytos veikos pavojingumo ir jam nustatyto psichikos sutrikimo, reikalingas nuolatinis medikų stebėjimas ir gydymas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, T. V. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė –– stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios K. G. 200 eurų neturtinės žalos bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 12,19 eurų patirtų gydymo išlaidų civiliniai ieškiniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Nukentėjusioji K. G. pateikdama civilinį ieškinį prašė 200 eurų patirtos neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens t. y. T. V.. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikė 12,19 eurų patirtų gydymo išlaidų atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens t. y. T. V..

Pažymėtina aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką T. V. padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Dėl T. V. veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami ir įrodinėjami pagal baudžiamojo proceso normas, jų nagrinėjimas galimas tik civilinio proceso tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką T. V. padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, todėl tokio asmens atsakomybės klausimai spręstini taikant CK 6.268 straipsnio nuostatas. Remiantis CK 6.268 straipsniu ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka teismas tik gali įpareigoti atsakingus asmenis atlyginti žalą, jeigu tai būtų galima pagrįsti sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2011).

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios K. G. ieškinys dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 12,19 eurų patirtų gydymo išlaidų atlyginimo paliktini nenagrinėti, paliekant galimybę išspręsti patirtos žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, kartu išsprendžiant ir atsakovo, turinčio pareigą šią žalą atlyginti, klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad T. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, T. V. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

K. G. civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 12,19 eurų patirtų gydymo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.