Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-593-555/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2S-593-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18744-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
H. G.
Ieškovas
D. V. J., M. D. D., R. G., H. G.
Atsakovas
Kauno miesto valdybai
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-593-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18744-2013-0;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Laima Kriaučiūnaitė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.13; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22930-886/2013 pagal pareiškėjo H. G. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-755/95 pagal ieškovų D. V. J., M. D. D., R. G. ir H. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 1995 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-755/95, iš dalies tenkinęs ieškovų D. V. J., M. D. D., R. G. ir H. G. ieškinį, nusprendė: 1) panaikinti Kauno miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 9 d. potvarkį Nr. 1103-V2p, kuriuo šiems ieškovams atstatyta nuosavybės teisė į tėvo ir senelio K. G. turėtoje 249,76 kv. m. bendro naudingojo ploto valdoje (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis butą Nr. 4, bendrasis naudingasis plotas 27,12 kv. m., ir 1860 kv. m. žemės sklypą, esantį prie pastatų (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra butą Nr. 4 ir 1860 kv. m. žemės sklypą, 2) įpareigoti Kauno miesto valdybą priimti naują potvarkį dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatymo ieškovams. 1996 m. liepos 30 d. ieškovei D. V. J. išduotas vykdomasis raštas, kuris 2001-12-17 grąžintas po įvykdymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. H. G. 2013 m. liepos 25 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto sprendimo. Šis prašymas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad teismas negali išduoti vykdomojo rašto, nes yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas 5 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo senaties terminas, per kurį vykdomasis raštas gali būti pateikiamas vykdyti (CPK 646 straipsnio 1 ir 6 dalys). Ankstesnėje CPK 606 straipsnio redakcijoje (nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01) buvo nustatytas ilgesnis vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas - 10 metų. Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 16 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo po 20 dienų, o pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas po 18 metų, akivaizdžiai praleidus senaties terminą.

Pareiškėjas teismui pateikė pakartotinį prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodydamas, kad turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad Kauno m. savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba laisva valia vykdys 1995 m. kovo 16 d. teismo sprendimą. 1995 m. kovo 16 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas tik iš dalies ir tik 2009 metais: apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimais Nr. 19-10063 ir 19-10062 buvo atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai R. G. ir D. V. J.. Dalinis sprendimo įvykdymas leidžia reikalauti teismo sprendimo priverstinio įvykdymo visa apimtimi (CPK 607 straipsnis). Pareiškėjo vertinimu negali susidaryti padėtis, kai vienų asmenų atžvilgiu teismo sprendimas vykdomas, kitų – ne. Nuo 1995 m. kovo 16 d. teismo sprendimo, nukreipto į Kauno miesto valdybą, priėmimo keitėsi nuosavybės teisių atkūrimo teisinis reglamentavimas ir už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingos institucijos. Nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas, jei Kauno miesto savivaldybės administracija suformuos žemės sklypą 3904 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl nuosavybės teisių H. G. atkūrimo. Pareiškėjas prašė tokius įpareigojimus šios institucijoms nustatyti vykdomajame rašte dėl 1995 m. kovo 16 d. teismo sprendimo vykdymo.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. Teismas nurodė, kad senaties terminas negali būti pripažintas nutrūkusiu 2009 m. lapkričio 16 d., nes tuo metu jis jau buvo pasibaigęs. Pagal 1964 m. CPK 387 straipsnį (1994-11-08 įstatymo Nr. I-636 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995-01-01) teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Naujojo 2002 m. CPK 606 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01) buvo numatytas dešimties metų terminas, nuo 2011-10-01 šis terminas sutrumpintas iki penkerių metų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo iš įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743, priimto 2002-02-28, 10 straipsnio 6 dalį 2002 m. CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui arba jei iki šio kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų terminas yra nepasibaigęs. Teismo sprendimas priimtas 1995-03-16, įsiteisėjo 1995-04-07. Trejų metų sprendimo pateikimo vykdyti senaties terminas pasibaigė 1998-04-08 (1964 m. CK 387 straipsnis).

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo sprendimo nevykdymu vienų asmenų atžvilgiu, kai kitų asmenų atžvilgiu jis įvykdytas, ir su CPK 607 straipsnio nuostatų taikymu. Nurodė, jog teismo sprendimas įsiteisėjo (1995-04-07) ir vykdomasis raštas ieškovei D. V. J. išduotas (1996-07-30), galiojant 1964 metų CPK. Šio kodekso 376 straipsnyje buvo numatyta kelių vykdomųjų raštų pagal vieną sprendimą išdavimo tvarka: pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, tačiau jei sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-755/1995 medžiagos sprendė, kad pagal D. V. J. 1996 m. liepos 29 d. prašymą jai išduotas vienas vykdomasis raštas, kuriame išieškotoja nurodyta tik ši ieškovė. Kadangi teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kad kiti ieškovai (taip pat ir pareiškėjas) būtų suteikę įgaliojimus D. V. J. gauti vykdomuosius raštus visų ieškovų vardu, todėl darė išvadą, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą kiekvienas ieškovas savo teises įgyvendina individualiai, taip pat ir teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei pateikti jį vykdymui. Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu netaikytina 2002 m. CPK 607 straipsnio nuostata dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimo. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-755/1995 medžiagos nustatė, kad visi ieškovai buvo sudarę notaro patvirtintą susitarimą dėl nekilnojamojo turto, į kurį prašė atkurti nuosavybės teises, dalių nustatymo, ir šiuo susitarimu turėjo būti vadovaujamasi sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Notarine tvarka sudarytas susitarimas reiškia, kad buvo aptarta kiekvieno ieškovo teisė į grąžintino turto konkrečią dalį.

CPK 608 straipsnyje numatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas šio kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuose straipsniuose reglamentuojama tvarka, pagal kurią nagrinėjamos civilinės bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytą reikalavimą (išduoti vykdomąjį raštą), ir remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, negali nagrinėti klausimo dėl praleisto senaties termino vykdomajam dokumentui išduoti (pateikti) atnaujinimo, nes toks prašymas teismui turi būti pateiktas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 576-578 straipsniai). Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad vykdomasis raštas pareiškėjui negali būti išduotas, nes yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas (CPK 646 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis) ir nepateiktas prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra nutrūkęs, todėl nereikia reikšti prašymo dėl šio termino atnaujinimo. Be to, šis klausimas jau buvo išspręstas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ir iš naujo negali būti sprendžiamas. Šiuo atveju apelianto nuomone svarbu ne tai, kiek laiko praėjo nuo teismo sprendimo priėmimo, o tai, kad šis sprendimas buvo iš dalies įvykdytas 2009 m. lapkričio 6 d., atkuriant nuosavybės teises. Dalinis sprendimo įvykdymas leidžia reikalauti priverstinio sprendimo įvykdymo pilnoje apimtyje. Dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų laikytina, kad senaties terminas yra nutrūkęs (CPK 606 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-755/95 panaikintas 1994 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 1103-V2p, kuriuo D. V. J., M. D. D., R. G., H. G. atstatyta nuosavybės teisė į tėvo ir senelio K. G. turėtoje 249,76 kv. m. bendrojo naudingojo ploto valdoje (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis butą Nr. 4, bendrasis naudingasis plotas 27,12 kv. m. ir 1860 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), butą Nr. 4 ir 1860 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) grąžinant natūra bei įpareigojo Kauno m. valdybą priimti naują potvarkį dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatymo D. V. J., M. D. D., R. G., H. G.. 1996 m. liepos 30 d. ieškovei D. V. J. buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-755/95. Minėtas vykdomasis raštas 2001 m. gruodžio 17 d. grąžintas į civilinę bylą po įvykdymo. Pareiškėjas H. G. teigia, kad nuosavybės teisės pagal minėtą teismo sprendimą buvo atkurtos tik 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimais ir tik dviejų ieškovų – R. G. bei D. V. J. atžvilgiu, nors byloje buvo keturi ieškovai, kurių atžvilgiu ieškinys buvo tenkintas (D. V. J., M. D. D., R. G., H. G.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš civilinės bylos Nr. 2-755/95 nustatęs, kad įsiteisėjus ieškovų naudai priimtam Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 16 d. sprendimui, vykdomasis raštas dėl jo vykdymo buvo išduotas vienos ieškovės D. V. J. prašymu, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą vykdomajam raštui pateikti, nes nebuvo išreiškęs valios dėl priverstinio sprendimo vykdymo, dėl to, teismo vertinimu, negalima išvada, kad senaties terminas vykdomajam raštui pateikti buvo nutrūkęs vadovaujantis CPK 607 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti dėl toliau nurodytų argumentų.

Teismo sprendimas ar nutartis pradedami vykdyti, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai perduodami vykdyti skubiai (CPK 281-283 straipsniai). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis atliekami priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui. Taigi vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, dėl kurio vykdymo sprendžiamas klausimas ginčo byloje, buvo priimtas visų ieškovų, taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu. Ieškinio dalykas buvo reikalavimai dėl bendrai pagal įstatymus ieškovams priklausančių teisių, taigi konstatuotina, kad byloje buvo privalomas ieškovų bendrininkavimas (CPK 43 straipsnis). Privalomas procesinis bendrininkavimas atsiranda visais atvejais, kai vieno bendrininko teisės ir pareigos turi reikšmės kito bendrininko teisėms ir pareigoms procese. Privalomojo bendrininkavimo atveju, procese privalo dalyvauti visi materialinių teisių ir pareigų bendrininkai, nes bylos nagrinėjimas ir sprendimas tokioje byloje sukurs visiems bendrininkams teises ir pareigas. Ginčo atveju nustačius, kad byloje ginčytas Kauno miesto valdybos potvarkis dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukelia teises ir pareigas ne tik vienai iš ieškovių, kuri kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau ir kitiems pretendentams – ieškovams M. D. D., R. G., H. G., konstatuotina, kad esant privalomam procesiniam bendrininkavimui byloje vienos iš bendrininkių kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo pasekmės taikytinos ir kitiems bendrininkams (CPK 44 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui nesikreipus dėl vykdomojo rašto išdavimo, jis neišreiškė savo valios dėl priverstinio sprendimo vykdymo, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma ir CPK 607 straipsnio nuostata dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimo. Nustačius, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, neįvertinęs procesinio bendrininkavimo byloje būtinumo laipsnio, spręstina, kad turi būti vertinamos faktinės aplinkybės dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčas yra dėl 1995 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymo. Sprendimas priimtas galiojant 1964 metų Civilinio proceso kodeksui. Pagal tuo metu galiojančias nuostatas teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Šio kodekso 388 straipsnis numatė, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti. Iš civilinės bylos Nr. 2-755/1995 matyti, kad vykdomasis raštas antstoliui vykdyti perduotas 1996 m. liepos 30 d. Taigi išieškojimo vykdymas pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-755/1995 buvo pradėtas ir buvo vykdomas, nepraleidus 1964 m. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tokiu būdu, buvo nutrauktas senaties terminas. Šis vykdymas nenutrūkstamai tęsėsi iki tada, kai jis buvo grąžintas išieškotojui. Naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Iš byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad vykdomasis raštas grąžintas 2001 m. gruodžio 17 d., todėl nuo šios dienos vėl prasideda 3 metų senaties terminas. Šiam terminui besitęsiant, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Pagal šio kodekso 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, ir tai reiškia, kad civilinio proceso teisės norma taikoma tokia, kokia galioja tuo metu, kai vyksta pats procesas (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taip pat tai reiškia, kad civilinio proceso teisės normos neturi grįžtamosios galios. Įstatymas taikomas atsiradusiems civilinio proceso teisės santykiams, kurių atsiradimo metu galioja civilinio proceso teisės norma. Dėl civilinio proceso teisės normos galiojimo laike ir jos grįžtamosios galios neturėjimo išimtį numato CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Bylos duomenimis nustačius, kad 10 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti prasidėjo iki minėtos nuostatos, pabloginančios išieškotojo padėtį, įsigaliojimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas būtent 10 metų ieškinio senaties terminas.

Šios nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą iš naujo spręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Akivaizdu, kad terminas vykdomajam raštui pateikti iki šio kodekso įsigaliojimo dienos nebuvo pasibaigęs, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal naujojo CPK nuostatas. CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas iš dalies 2009 m. lapkričio mėnesį sprendimais atkūrus nuosavybės teises tik dviem pretendentams, tačiau tokie duomenys byloje nėra patvirtinami jokiais rašytiniais įrodymais. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Taigi, nustačius, kad teismo sprendimas iš dalies buvo įvykdytas tik pareiškėjo nurodytu laiku, susidarytų aplinkybės, leidžiančios senaties terminą skaičiuoti iš naujo būtent nuo šios datos, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ginčui aktualių faktinių aplinkybių, nenustatė ir nevertino ar pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl teismo sprendimo dalinio įvykdymo, todėl yra pagrindas spręsti, kad neatskleista bylos esmė, kas galėjo turėti įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina. Kadangi vykdomojo rašto išdavimas priskirtinas pirmosios instancijos kompetencijai (CPK 646 straipsnio 1 dalis), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas