Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-06 · Administracinė byla Nr. I-1926-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
I-1926-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01244-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1926-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01244-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. būdavo etapuojamas į Šiaulių TI, tačiau atvykimo dieną nei karto nebuvo išvestas pasivaikščioti į pasivaikščiojimui skirtą kiemelį, nors Suėmimo vykdymo įstatymas numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Po ilgos kelionės etapuojant jausdavo išsekimą, nuovargį, ne kartą prašė pareigūnų, kad po etapo jam suteiktų galimybę pabūti gryname ore, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė (5, 30, 33 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (30 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (25-28 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, kuri patvirtinta Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58. Šioje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val. Dienotvarkė yra viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių, taigi, jeigu suimtasis (nuteistasis) dienotvarkėje nustatytu pasivaikščiojimo laiku turi būti konvojuojamas, pasivaikščioti jis nevedamas, nes konvojus turi suplanuotą maršrutą ir laiką ir turi jo laikytis. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse priėmimo dieną nėra numatyta organizuoti pasivaikščiojimo priimtiems į TI asmenims. Be to, Šiaulių TI duomenų apie E. K. išreikštą žodinį ar rašytinį norą eiti pasivaikščioti gryname ore buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-03-31 gauta nebuvo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas E. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-03-31, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių TI jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore jo konvojavimo į Šiaulių TI iš kitų laisvės atėmimo vietų dienomis.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 12 punktus, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19, 20 punktai). Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), iki jų patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau minėtuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros, kurių trukmė priklauso nuo atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92-94 punktuose nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį; suimtieji, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemus.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš Marijampolės PN į Šiaulių TI buvo konvojuojamas tris kartus: 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. (14 b. l.). Atsakovas į bylą pateikė ir 2017 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. 60/09-32630 (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, patvirtintoje Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58; pagal dienotvarkę pasivaikščiojimo laikas yra nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. (23-24 b. l.). Atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kokiu laiku konvojavimo dienomis pareiškėjas buvo atvežtas į Šiaulių TI, kiek truko priėmimo ir paskirstymo į kameras procedūros trukmė, kiek kartu su pareiškėju atvyko suimtųjų (nuteistųjų). Nors atsakovas teigia, kad pasivaikščiojimo organizavimas į tardymo izoliatorių priimtiems asmenims priėmimo dieną Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatytas, o pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su rašytiniu ar žodiniu prašymu išeiti pasivaikščioti nesikreipė, tačiau suimtųjų (nuteistųjų) teisė į ne trumpesnį kaip vienos valandos pasivaikščiojimą kasdien įtvirtinta kituose teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme ir kt.), be to, teisės aktai nereglamentuoja, kad dėl išvedimo pasivaikščioti turi būti atskiras rašytinis ar žodinis suimtojo (nuteistojo) prašymas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui - t. y. tardymo izoliatoriaus administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas, konvojuotas į Šiaulių TI aukščiau nurodytomis dienomis, buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelius arba tokios galimybės nebuvo dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Į bylą nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytomis dienomis nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po konvojavimo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t.y., pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).

Teismas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, trukmę, nesant įrodymų, kad dėl neišvedimo pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė