Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Geležies laužas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. AD1-429 „Dėl supirkimo vietų iš licencijų supirkti skirtų realizuoti juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą ir atliekas priedų išbraukimo“, kuriuo nuspręsta išbraukti iš licencijos supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas Nr.13S ir licencijos supirkti skirtų realizuoti juodųjų metalų laužą ir atliekas Nr.5J, išduotų UAB „Geležies laužas“ (kodas – 1404 38321, adresas: Klaipėda, Šilutės pl. 125), priedų „Supirkimo vietų adresai“, supirkimo vietą adresu Klaipėda, Šilutės pl. 125. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 06 d. nutarimo Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių (2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr.1096 redakcija) 34 punktu, nustatančiu, kad savivaldybės, kurios teritorijoje supirkėjas yra įsteigtas, vykdomoji institucija išbraukia iš licencijos supirkimo vietos adresą, jeigu supirkėjas per vienerius metus toje pačioje supirkimo vietoje 2 kartus, o supirkdamas spalvotųjų metalų laužą ir atliekas – vieną kartą pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas. 2006 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. AD1-429 priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB „Geležies laužas“ darbuotoja I. K., veikdama įmonės vardu ir jos interesais, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 7 d. supirkdama juodąjį metalą ir laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. iki 2005m. vasario 1 d. supirkdama spalvotojo metalo laužą ir atliekas, pažeidė 2002 m. vasario 12 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 49 patvirtintų „Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 21.4, 21.5, 21.6, 21.8 punktų reikalavimus ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193² straipsnį. Laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 22 d. iki 2005 m. rugpjūčio 24 d. supirkdama juodojo metalo laužą ir atliekas, pažeidė 2002 m. vasario 12 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr.49 patvirtintų „Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 21.3, 21.4, 21.5, 21.8 punktų reikalavimus ir 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193² straipsnį.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų, metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 5 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2119) redakcija numatė, kad supirkimo vietos adresą iš licencijos Vyriausybės nustatyta tvarka išbraukia savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi supirkėjo prašymu arba jei supirkėjas pažeidė šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimus. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta supirkėjo sąvoka – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka superkanti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Tokiu būdu UAB „Geležies laužas“ būdamas supirkėju, kurio vardu ir interesais veikė darbuotoja I. K., bei būdama licencijuojamos veiklos subjektas, atsakingas už tai, kad vykdydamas savo ūkinę veiklą laikytųsi nustatytų reikalavimų, per vienerius metus, toje pačioje supirkimo vietoje, supirkdamas netauriųjų metalų laužą ir atliekas 2 kartus, o taip pat laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. vasario 1 d. supirkdamas spalvotojo metalo laužą ir atliekas, pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas. Šie pažeidimai, kai du kartus supirkdamas juodojo metalo laužą ir atliekas ir vieną kartą supirkdamas spalvotųjų metalų laužą ir atliekas, licencijuojamos veiklos subjektas pažeidžia nustatytą supirkimo tvarką, yra pakankamas teisinis pagrindas iš licencijos supirkti netauriųjų metalų laužą ir atliekas išbraukti supirkimo vietą, kurioje nustatyti šie pažeidimai. Įstatyme yra apibrėžti svarbiausi reikalavimai, kurių privalo laikytis vykdydamas savo ūkinę veiklą, o įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto matyti, kad detalesni reikalavimai, kurių privalo laikytis supirkėjas vykdydamas savo ūkinę veiklą, yra nustatyti Atliekų tvarkymo įstatyme. 2002 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.177 patvirtintose Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatyta, kad supirkėjai privalo vykdyti įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat Taisyklių reikalavimus (23-32 punktai).

Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys licencijuojama veikla, žino ir supranta teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems bus taikomos įstatymų nustatytos sankcijos, kartu ir prevencinio poveikio priemonės. Ūkio subjekto, pažeidusio licencijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos taisykles, ūkinės veiklos laisvė ne tik gali, bet ir paprastai turi būti ribojama (taip pat ir taikant uždraudimo sankcijas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas). Prevencinio poveikio priemonių esmė yra tam tikrų apribojimų taikymas asmeniui, idant šis asmuo nedarytų priešingų teisei veikų, kurias yra linkęs daryti ir darė, kol jam nebuvo pritaikyta atitinkama prevencinė priemonė, ir būtų apsaugotas viešasis interesas, kitų asmenų teisės; prevencinio poveikio priemonės, kurios gali daugiau ar mažiau skirtis nuo „įprastinių“ bausmių ar administracinių nuobaudų, – tai uždraudimo sankcijos (Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Taisyklių 34 punktas numato, jeigu supirkėjas, supirkdamas skirtų realizuoti juodųjų metalų laužą ir atliekas, per vienerius metus toje pačioje supirkimo vietoje du kartus pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas, tokios supirkimo vietos adresas išbraukiamas iš licencijos supirkti skirtų realizuoti juodųjų metalų laužą ir atliekas, o jeigu supirkėjas, supirkdamas skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas, per vienerius metus toje pačioje supirkimo vietoje vieną kartą pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas, tokios supirkimo vietos adresas išbraukiamas iš licencijos suteikiančios teisę supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas; 36 punktas numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali sustabdyti licencijos galiojimą, o 38 punktas - panaikinti licencijos galiojimą. Taisyklėse nustatytos uždraudimo sankcijos yra taikoma už Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo, Taisyklių, taip pat kitų teisės aktų reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, pažeidimus. Visos trys Taisyklėse nustatytos sankcijos yra kartu ir prevencinio poveikio priemonės, kurios taikomos supirkėjams už padarytus teisės pažeidimus, be to, supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra švelniausia, o licencijos galiojimo panaikinimas - griežčiausia sankcija. Šios sankcijos numatytos ir Įstatymo 3 straipsnyje.

Konstitucinis teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra tokia sankcija, kartu ir prevencinio poveikio priemonė, kuria daromas neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas neleidžiant jam verstis atitinkama licencijuojama veikla tam tikroje vietoje; šia uždraudimo sankcija siekiama ne tik ir ne tiek nubausti teisės pažeidėją, bet pirmiausia užkirsti kelią ūkio subjektui, turinčiam licenciją vykdyti atitinkamą veiklą tam tikroje vietoje, kurios adresas įrašytas licencijoje. Tačiau pritaikius ūkio subjektui minėtą uždraudimo sankciją, jis iš atitinkamos rinkos nėra pašalinamas, nes išbraukus iš licencijos supirkimo vietos adresą tos licencijos galiojimas nėra sustabdomas ar panaikinamas. Valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, todėl konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Taisyklių 34 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neužkerta kelio teismui, įvertinus visas aplinkybes, nuspręsti, kad ūkio subjektui pritaikytoji uždraudimo sankcija – supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tačiau tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, nes supirkėjas pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Supirkėjo atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 06 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių (2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1096 redakcija) 34 punktą, pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio teisės akto normų dispozicijoje faktą. Į įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant uždraudimo sankciją.

Teismas nustatė, kad pažeidimai metalų supirkimą reglamentuojančioje licencijuojamoje srityje padaryti ūkio subjekto - UAB „Geležies laužas“, nes pažeidimas padarytas veikiant įgaliotam asmeniui įmonės vardu ir jos interesais. Teismas padarė išvadą, kad supirkėjas – UAB „Geležies laužas“, privalėdamas vykdyti įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat Taisyklių reikalavimus, nepakankamai kontroliavo kaip atsakingi bendrovės darbuotojai įgyvendina šiuos reikalavimus, nes pažeidimų trukmė yra gana ilga, pirmas truko apie 5 mėnesius, kitas pažeidimas 4 mėnesius, tai rodo, kad per šiuos laikotarpius bendrovės atsakingi asmenys nei karto netikrino kaip jų interesais veikiantys darbuotojai laikomasi supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklių.

Pagal Įstatymo 3 straipsnį supirkimo vietos adresas iš supirkėjo turimos licencijos išbraukiamas nenurodant termino, tačiau jis nebūtinai yra išbraukiamas iš licencijos visam laikui - jeigu supirkimo vieta atitinka nustatytus reikalavimus, jis gali būti ir vėl įrašytas į licenciją, tačiau tam tikrais atvejais, kai ši uždraudimo sankcija pritaikoma už ūkio subjekto padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į to teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, supirkimo vietos adresas iš supirkėjo turimos licencijos turi būti išbraukiamas būtent visam laikui ir turi būti neleidžiama jo vėl įrašyti. Taisyklių 17 punktas numato, kad supirkėjas, norintis įrašyti į licenciją ar (ir) išbraukti iš jos supirkimo vietos adresą, pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai atitinkamą prašymą, tačiau Įstatyme ir Taisyklėse nėra nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis (taip pat po kiek laiko) yra leistina į licenciją įrašyti tą supirkimo vietos adresą, kuris anksčiau kompetentingos institucijos buvo išbrauktas iš supirkėjo turimos licencijos (inter alia už to ūkio subjekto padarytą atitinkamą teisės pažeidimą), o kokiais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis (taip pat kiek laiko nepraėjus) – neleistina. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas, jame yra spragų. Pagal Taisyklių 33.3 punktą supirkėjas įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti kompetentingos institucijos – savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl atsisakymo įrašyti supirkimo vietos adresą į licenciją. Konstatuotina, kad teismui gali būti skundžiami ir tokie savivaldybių vykdomųjų institucijų sprendimai, kai atsisakoma įrašyti į licenciją tą supirkimo vietos adresą, kuris iš supirkėjo turimos licencijos vykdomosios institucijos anksčiau buvo išbrauktas inter alia už to subjekto padarytą atitinkamą teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius priimdamas 2006 m. kovo 3 d. įsakymą Nr.AD1-429 įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidimų kiekį ir trukmę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir taikė uždraudimo sankciją – supirkimo vietos, adresu Šilutės pl. 125, Klaipėda išbraukimą iš licencijos nenurodant termino. Įstatymo 3 straipsnis ir Taisyklių 34, 36 ir 38 punktai numato tris uždraudimo sankcijas, supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra švelniausia įstatyme numatyta uždraudimo sankcija. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus UAB „Geležies laužas“ paskirtoji sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir yra pagrįsta.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 8 d. buvo priėmęs įsakymą Nr. AD1-2354, tuo pačiu klausimu ir tais pačiais pagrindais, kaip ir ginčijamas šioje administracinėje byloje. Minimas 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios 2006 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. AD1-402. Todėl mano, kad atsakovo 2006 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. AD1-429 (b.l. 14) yra neteisėtas, kadangi panaikinus ankstesnįjį įsakymą dėl sankcijų taikymo, vėl priimtas analogiškas sankcijas taikantis įsakymas. teismas iš 2006 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. AD1-402 (administracinės bylos Nr. I-133-243/2006 b.l.54) nustatė, kad atsakovas ginčijamą įsakymą panaikino pripažinęs, kad taikant sankcijas nebuvo laikomasi nustatyto teisinio reguliavimo informuoti supirkėją per tris darbo dienas apie supirkimo vietos išbraukimą iš licencijos. Kaip skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas (b.l.9, 6 pastraipa), atsakovas tokią teisę turi ir jis neginčija atsakovo teisės į tokią klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad ankstesnis įsakymas dėl sankcijų taikymo ir įsakymas dėl jo panaikinimo, pareiškėjui nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių, kurios sąlygotų ginčijamo įsakymo priėmimo teisėtumą. Be to, kaip nustatyta iš administracinėje byloje Nr. I-133-243/2006 atstovo J. Ž. ir atstovo R. K. pasirašyto prašymo dėl bylos nutraukimo (b.l. 55), šiuo prašymu buvo prašoma nutraukti administracinę bylą, kadangi panaikintas skundžiamas įsakymas ir bendrovės teisės ir interesai nepažeisti. Šio prašymo pagrindu 2006 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 61), administracinės bylos nagrinėjimas dėl 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. AD1-2354 panaikinimo buvo nutrauktas, pareiškėjai atsisakius skundo. Taigi, teisinių prielaidų kvestionuoti administracinius aktus, kurie yra panaikinti ir dėl kurių ginčas yra baigtas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisinio pagrindo nėra. Be to, pareiškėjas neginčija 2006 m. kovo 1 d. atsakovo įsakymo Nr. AD1-402, kuriuo būtent ir buvo pripažinti netekusiais galios 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. AD1-2354 ir 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-2410.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas neįvertino visų aplinkybių, kad nustatytų, jog ūkio subjektui pritaikytoji uždraudimo sankcija - supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

3. Teismui buvo pateikta eilė rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui atsirasiančių neigiamų padarinių, palikus galioti ginčijamą Klaipėdos savivaldybės administracijos įsakymą. Visos aplinkybės patvirtintos ir įrodytos rašytiniais bylos įrodymais.

4. Visas nekilnojamasis turtas priklausantis pareiškėjai bei nuomojamas, yra pritaikytas ir naudojamas išimtinai metalo laužo supirkimo, perdirbimo ir sandėliavimo veiklai vykdyti. Šio turto negalima perkelti į kitą vietą ir jis gali būti tikslingai naudojamas tik toje vietoje, kuri nurodyta licencijos priede (Šilutės pl. 125, Klaipėda). Aikštelė (terminalas) pritaikyta metalo laužo sandėliavimo, perdirbimo bei supirkimo veiklai pagal aplinkosauginius reikalavimus, ką patvirtiną į bylą pateiktas atitinkamas dokumentas. Šioje teritorijoje veikla susijusi su metalo laužu yra vykdoma nuo 1960 metų. Negalėdama naudoti teritorijos adresu Šilutės pl. 125, Klaipėda, bei joje esančios išvardintos infrastruktūros pagal paskirtį, pareiškėja būtų priversta stabdyti savo veiklą. Darbo netektų daugybė įmonėje dirbančių darbuotojų, nutrūktų ir būtų neįvykdytos sutartys su užsienio įmonėmis (liejyklomis) dėl metalo laužo ilgalaikio tiekimo, taip pat metalo laužo supirkimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija taikydama uždraudimo sankciją šių aplinkybių nevertino, nes laikė, jog tokia teisė jai nėra suteikta įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, todėl formaliai, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Tai pažymėta ir atsakovo atsiliepime į skundą.

16. Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, jog skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatyme (2001 m. spalio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nėra nuostatų, kurios draustų supirkėjui skųsti teismui kompetentingos institucijos sprendimą išbraukti supirkimo vietos adresą iš licencijos, taip pat nuostatų, kurios neleistų teismui, atsižvelgus į to ūkio subjekto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, netaikyti šios uždraudimo sankcijos. Todėl konstatuotina, kad šis įstatymas neužkerta kelio teismui apskųsti ir kompetentingos institucijos -savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimų išbraukti iš licencijos supirkimo vietos adresą, o teismas (būtent administracinis teismas, nes savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybių administravimo subjektas (viešojo administravimo subjektas), kurio aktų ir veiksmų teisėtumo teisminė patikra pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d., 2004 m. lapkričio 11 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) 2 punktą yra priskirta administraciniams teismams) turi įgaliojimus spręsti dėl šios uždraudimo sankcijos taikymo. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais (nagrinėjamu atveju - ne tik Skirtu realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymu, bet ir Administraciniu bylu teisenos įstatymu (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei kitais įstatymais) ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog Taisyklių (2004 m. rugpjūčio 31 d. redakcija) 34 punktas ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, netaikyti sankcijos - supirkimo vietos adreso išbraukimo iš licencijos, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, nes atsižvelgtina i Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, taip pat Konstitucijos 109 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis), kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (4 dalis).

Savo aktuose aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Administraciniu bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 2 dalis aiškintina atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Taigi, priimdamas sprendimą byloje pagal ūkio subjekto - supirkėjo skundą dėl savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo taikyti tam ūkio subjektui uždraudimo sankciją - išbraukti iš jo turimos licencijos supirkimo vietos adresą už atitinkamą to ūkio subjekto padarytą teisės pažeidimą teismas privalo ne tik nustatyti, ar tas teisės pažeidimas, už kuri nustatyta ši uždraudimo sankcija, iš tikrųjų buvo padarytas ir ar ii padarė būtent tas ūkio subjektas, bet ir įvertinti to teisės pažeidimo pobūdi, visas turinčias reikšmės, taip pat ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.