- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- A-143-811-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. I. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos butų ūkis“, Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos butų ūkis“ atstovui advokatui Dariui Sauliūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. R. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. R. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Palangos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. I. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 2 – 4, 133) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir apeliantas) 300 Lt turtinę žalą, už 1999 – 2000 m. sumokėtą teritorijos valymo mokestį, bei 200 Lt turtinę žalą, susijusią su išlaidomis, patirtomis ruošiantis administracinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimui, ir 30 000 Lt neturtinę žalą, o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos butų ūkis“ (toliau – UAB „Palangos butų ūkis“) priteisti 300 Lt turtinę žalą dėl motyvuotų atsiliepimų į ieškinius pateikimo ir 200 Lt turtinę žalą, susijusią su išlaidomis, patirtomis ruošiantis administracinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimui, ir 20 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėja nurodė, kad dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, teritorijos valymo mokesčio teisėtumo dar 2000 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, kuris 2000 m. birželio 15 d. įpareigojo Palangos miesto valdybą iki 2001 m. gegužės 30 d. parengti sklypų suplanavimo ir priskyrimo daugiabučiams namams schemas. Įsitikinusi, kad žemės sklypas prie jos gyvenamojo namo nesuformuotas, atsisakė mokėti mokestį už jo priežiūrą, o 2003 m. kovo 7 d. sutartį su atsakovu UAB „Palangos butų ūkis“ pasirašė su nesutarimų protokolu. Teigė, kad UAB „Palangos butų ūkis“ 2005 m. birželio mėnesį, žinodama, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo nesuformuotas, kreipėsi į teismą dėl teritorijos valymo mokesčio skolos iš jos priteisimo. Teisminis procesas truko 10 mėnesių, ieškinys ne kartą buvo tikslinamas ir galiausiai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl atsakovo UAB „Palangos butų ūkis“ piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ji prarado daug brangaus laiko, buvo sugadintos suplanuotos atostogos ir pakenkta jos sveikatai. Kadangi atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų užkertant kelią neteisėtiems atsakovo UAB „Palangos butų ūkis“ veiksmams ir negynė piliečių interesų, savo neveikimu jai padarė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 115, 120) prašė skundą atmesti.
Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad savivaldybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Žala pagal šį straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šių trijų sąlygų pareiškėja nenurodė ir nepagrindė. Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog savivaldybės kontrolės trūkumas buvo pagrindas žalai atsirasti. Savivaldybė atliko visas teisės aktų jai numatytas pareigas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pastate (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo suformavimas prie naudojamų pastatų negali būti tiesiogiai siejamas su savivaldybės pareigomis sprendžiant daugiabučių namų administravimo klausimus.
Atsakovas UAB „Palangos butų ūkis“ atsiliepimu į skundą (b. l. 116 – 118) prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
UAB „Palangos butų ūkis“ nurodė, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo klausimas ex officio turi būti išsprendžiamas teismo sprendimu arba priimant papildomą teismo sprendimą. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja reikalavimo dėl skunde nurodytų išlaidų priteisimo nereiškė, reikalavimas dėl tokių išlaidų priteisimo šioje byloje nepagrįstas. Teigė, jog piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo klausimas turi būti išsprendžiamas teismo sprendimu. Įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (b. l. 149 – 152) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 3 000 Lt žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2007 m. birželio 18 d. nutartį. Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. sprendimu kaip nepagrįstas buvo atmestas UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinio reikalavimas R. I. R. dėl mokesčio už namo gyventojams priklausančios teritorijos tvarkymą įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Įsiskolinimas buvo grindžiamas 2003 m. kovo 7 d. sutartimi. Teismas taip pat nustatė, jog 1999 – 2000 m. laikotarpiu Palangos miesto savivaldybė nebuvo viešojo administravimo subjektas, organizavęs viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nes tik Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 146 buvo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatai (toliau – Nuostatai), o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu UAB „Palangos butų ūkis“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėja civilinio proceso tvarka būtų ginčijusi nurodytu laikotarpiu renkamo mokesčio pagrįstumą, reikalavimą dėl 300 Lt žalos dėl 1999 – 2000 m. sumokėto teritorijos valymo mokesčio iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisimo teismas laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, jog turtine žala, prašoma priteisti iš atsakovų, pareiškėja įvardina išlaidas, susijusias su pasirengimu bylą nagrinėti administraciniame teisme. ABTĮ 6 skirsnyje reglamentuojama, kas laikytina išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir nustatyta jų atlyginimo tvarka. Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos nėra laikytinos turtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasmę. Be to, nenustatyta, jog pareiškėja tokio pobūdžio išlaidų turėjo, nes teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl dėl procesinių dokumentų parengimo į kvalifikuotus teisininkus nesikreipė. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendimu turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 str.). Kadangi procesinių išlaidų, pareiškėjos turėtų dėl civilinės bylos nagrinėjimo, priteisimą reglamentuoja CPK, reikalavimą dėl tokių išlaidų kaip turtinės žalos iš atsakovo UAB „Palangos butų ūkis“ priteisimo teismas laikė nepagrįstu, todėl netenkintinu. Teismas, spręsdamas bylą, taip pat vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, 29 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 punktu. Teismas nustatė, kad savivaldybei buvo žinomos su teritorijų priskyrimu daugiabučiams namams susijusios problemos, tačiau nebuvo gauta skundų, prašymų ar paaiškėjusių aplinkybių, galėjusių būti pagrindu administratoriaus veiklos auditui atlikti ar gyvenamąjį namą administruojančiai įmonei pakeisti. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama nurodyti, kokiu pagrindu skaičiuojamas teritorijos valymo mokestis. Teismas padarė išvadą, kad žinodamas, jog savivaldybės administruojama viešąsias paslaugas teikianti įmonė, pažeisdama Nuostatus, skaičiuoja ir iš gyventojų renka teritorijos valymo mokestį, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius nesiėmė reikiamų priemonių tokio pobūdžio veiksmams uždrausti, todėl jis neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgęs į pažeistų interesų reikšmingumą, pareiškėjos amžių, terminą, per kurį buvo įteisintas reikalavimo nepagrįstumas, teismas konstatavo, jog tokia situacija pareiškėjai galėjo sukelti nepatogumus, neigiamus išgyvenimus bei emocinę ir nervinę įtampą, todėl laikė, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Kadangi neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų aktų, atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, pareiškėjai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sveikata būtų sutrikusi dėl bylinėjimosi Palangos miesto apylinkės teisme, bei nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja turėjo nepatogumų ir patyrė nuostolių dėl neįvykusios jos suplanuotos atostogų kelionės, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas pareiškėjai priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo pateikta 2003 m. kovo 7 d. sutartis dėl pareiškėjos gyvenamojo namo administravimo. 2003 m. kovo 18 d. UAB „Palangos butų ūkis“ buvo pateiktas nesutarimų protokolas dėl pareiškėjos nesutikimo su viešosios sutarties sąlygomis. Pareiškėja, negavusi atsakymo į nesutarimų protokolą, nepasinaudojo CK 6.184 straipsnio 3 dalyje jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo. Civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė prašymo dėl nuostolių CPK 95 straipsnio pagrindu atlyginimo. Teismas taip pat nustatė, jog šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto neįžvelgė ir civilinę bylą nagrinėjęs teismas, nes dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis šaliai baudos neskyrė. Įstatymai numato kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Nuostolių, atsiradusių dėl šalies nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio arba sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, atlyginimą reglamentuoja CPK. Kadangi nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio arba sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą nėra žala pagal CK 6.249, 6.250 straipsnių prasmę, teismas reikalavimą laikė nepagrįstu, todėl netenkintinu.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 156 – 158) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atmetė jos 2007 m. rugpjūčio 10 d. prašymą kviesti į teismo posėdį vartotojų teisių apsaugos tarnybų atstovus, nes atsakovai pažeidė tiek jos, tiek ir visų daugiabučių namų gyventojų vartotojų teises. Teismas netinkamai interpretavo Vartotojų teisių gynimo įstatymą.
2. Teismas nepagrįstai nepridėjo prie šios bylos su ja susijusių dokumentų, civilinės bylos.
3. Nesuprantamas ir nekvalifikuotas teismo sprendime 2003 m. kovo 7 d. sutarties su UAB „Palangos butų ūkis“, kurią pasirašė su nesutarimų protokolu, interpretavimas.
4. Neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, jog ji nepateikė prašymo dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio pagrindu.
5. Teismas neįžvelgė ar nenorėjo įžvelgti UAB „Palangos butų ūkis“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kuris yra akivaizdus.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 181 – 182) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis nustato administracijos direktoriaus pareigą koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įsteigtų įstaigų darbą, o ne privačių įmonių darbą – šiuo atveju UAB „Palangos butų ūkis“.
2. Teismas nenurodė, kaip administracijos direktorius turėjo veikti, bet neveikė, o tik abstrakčiai konstatavo, kad jis neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
3. Nepatogumus, sveikatos sutrikdymą, atostogų planus pareiškėjai sugriovė ne Palangos miesto savivaldybė, o UAB „Palangos butų ūkis“, kuri nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo bei vilkino bylos nagrinėjimą.
4. Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. sprendimas parodo, kad pareiškėja nemokėjo teritorijos priežiūros mokesčio.
5. Svetimo turto administravimo santykius reglamentuoja CK normos, kurios nustato turto administratoriaus ir naudos gavėjo teises ir pareigas bei šių teisių gynybos būdus, tačiau nenumato savivaldybės administracijos direktoriui galimybės vienaip ar kitaip veikti šių subjektų sutartinius santykius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Palangos butų ūkis“ atsiliepimu į pareiškėjos ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (b. l. 189 – 191) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjos skundą atmesti. Be to, prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Pareiškėjos reikalavimai dėl civilinės bylos Nr. 2-26-668/2006 nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti reiškiami ir nagrinėjami būtent civilinėje byloje.
2. Civilinės bylos Nr. 2-26-668/2006 nagrinėjimo metu jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nebuvo nustatytas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsniu, nėra pagrindo iš naujo svarstyti tokių pareiškėjos teiginių ir priteisti neturtinę žalą.
3. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, teismas turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Įrodymai, nereikšmingi teisingam bylos išsprendimui, neturi būti priimami.
4. Daugiabučių namų kiemų priežiūrą vykdė ir mokesčius už priežiūrą rinko vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės institucijų priimtais teisės aktais, o ne savavališkai, nepiktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis.
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b. l. 192 – 193) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pagal jos skundą buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2183-609/2007 ir šioje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, o ne administracinėje byloje Nr. I-2183-162/2007, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.
2. Palangos miesto savivaldybė, priimdama sprendimus dėl neteisėtų daugiabučių namų teritorijos valymo mokesčių, prieštaraujančių galiojantiems įstatymams, pažeidė Konstitucijos 5 straipsnį ir 46 straipsnio 5 dalį.
3. Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje aiškiai suformuluota nuostata, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.
4. Teismas neįvertino savivaldybės administracijos paskirto daugiabučių namų administratoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ piktnaudžiavimo.
5. Teismas netinkamai išsiaiškino bylos esmę ir netinkamai pritaikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėja siekia jos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš dviejų skirtingą statusą turinčių subjektų: Palangos miesto savivaldybės (ji teigia, kad šios savivaldybės administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą) ir ūkio subjekto – UAB „Palangos butų ūkis“ - daugiabučio namo, kuriame yra pareiškėjos butas, administratoriaus (pareiškėjos teigimu, ši bendrovė visiškai nepagrįstai reikalavo iš jos mokesčio už minėto namo teritorijos tvarkymą, nepagrįstai pateikė tokį reikalavimą teismui ir nagrinėjant civilinę bylą dėl šio reikalavimo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis). Kolegija pažymi, kad paminėtas pareiškėjos nurodytų atsakovų statusas lemia skirtingą deliktinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą. Pirmuoju iš nurodytų atveju (dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos tariamai neteisėtų veiksmų) taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės atsakomybę už jos darbuotojų (savivaldybės valdžios institucijų) neteisėtus veiksmus. Antruoju (dėl UAB „Palangos butų ūkis“ tariamai neteisėtų veiksmų) – taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, tarp jų CK 6.246 – 6.248 straipsniai.
Dėl Palangos miesto savivaldybės (savivaldybės administracijos) deliktinės atsakomybės
Kaip pažymėta aukščiau, šio pareiškėjos nurodyto atsakovo deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, terminas „aktas“ reiškia bet kokį (savivaldybės) valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.). Pagal jo 4 dalį, savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija jau nuo 1999 m. nesiėmė priemonių nustatyti jos gyvenamojo namo teritorijos konkrečias ribas, dėl ko iš jos (ir kitų šio namo gyventojų) neteisėtai buvo imamas ir reikalaujamas mokestis už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. (Pažymėtina, kad savo poziciją pareiškėja grindžia CK, t. y. nuo 2001-07-01 įsigaliojusiu teisės aktu, ir nenurodo jokių iki tol galiojusių teisės normų, todėl laiko požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktuali situacija dėl minėto mokesčio nustatymo po 2001-07-01). Kolegija pažymi, kad nurodytų mokesčių mokėjimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) 9 punkte. Patys Pavyzdiniai nuostatai buvo priimti CK 4.84 straipsnio 3 dalies, pagal kurią (daugiabučio gyvenamojo namo) administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, pagrindu. Todėl, sprendžiant Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo klausimą (CK 6.271 str. 4 d.), yra svarbu nustatyti, kokias Pavyzdinių nuostatų nustatytas pareigas šis atsakovas privalėjo atlikti, bet neatliko, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Pagal Pavyzdinių nuostatų (2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) 9 punktą, mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Iš esmės taip pat (tik pavadinant šį mokestį išlaidomis už namui priskirtos teritorijos priežiūrą) buvo nurodyta Pavyzdinių nuostatų (2002-05-28 nutarimo Nr. 752 redakcija) 8.7 punkte bei Pavyzdinių nuostatų (originali 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 redakcija) 8.2 punkte („bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos (įskaitant šių objektų profilaktinį remontą, patalpų ir kiemo teritorijos valymą, želdinių priežiūrą“)). Tačiau nei vienoje iš nurodytų Pavyzdinių nuostatų redakcijoje sąvoka „namui priskirta teritorija“ („namo kiemo teritorija“) nebuvo apibrėžta ir atitinkamai savivaldybės institucijos nebuvo įpareigotos vienokiu ar kitokiu būdu nustatyti šių teritorijų ribas arba organizuoti tokių ribų nustatymą. Kolegija pažymi, kad Pavyzdinių nuostatų sąvokų apibrėžimo aspektu minimuose kituose teisės aktuose (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, Statybos įstatyme) šios sąvokos taip pat nebuvo (nėra) apibrėžtos ir nebuvo (nėra) pateiktas savivaldybių institucijų vaidmuo nustatant daugiabučio namo (kiemo) teritorijos ribas. Todėl esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui negalima konstatuoti, kad (šiuo atveju) Palangos miesto savivaldybės administracija minėtų teritorijų ribų nustatymo aspektu neveikė taip, kaip buvo įpareigota veikti įstatymo. Tai pasakytina ir Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu (čia kalbama apie savivaldybės veiksmus steigiant naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir reglamentuojant šių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ekonomiško racionalumo aspektu), taip pat Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo požiūriu (šiame punkte nurodyta bendrojo pobūdžio nuostata apie savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos elgesį neveikimu, kaip to prašo pareiškėja. Todėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis, kuria pareiškėjai priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, naikintina kaip nepagrįsta dėl netinkamo materialinės teisės normos (CK 6.271 str.) aiškinimo ir taikymo. Tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad kita šio atsakovo atžvilgiu priimto teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir paliktina galioti.
Dėl UAB „Palangos butų ūkis“ deliktinės atsakomybės
Kaip pažymėta aukščiau, deliktinę šio atsakovo atsakomybę pareiškėja sieja su, jos manymu, neteisėto nurodyto mokesčio reikalavimu, civilinės bylos iškėlimu dėl šio mokesčio skolos bei piktnaudžiavimu šioje civilinėje byloje savo procesinėmis teisėmis. Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir šio atsakovo yra sutartiniai (civiliniai) ir yra grindžiami atitinkama (pareiškėjos nurodyta 2003-03-07) Pastato, teritorijos priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartimi (b. l. 20). Kolegija taip pat pažymi, kad CK taikymo požiūriu nurodyta sutartis priskirtina prie viešųjų sutarčių (CK 6.161 str.), todėl jos sudarymui taikytini CK 6.184 straipsnio nustatyti viešųjų sutarčių sudarymo ypatumai, o ne pareiškėjos nurodytos CK 6.178 straipsnio ir 6.180 straipsnio bendrosios sutarčių sudarymo nuostatos. Pagal CK 6.184 straipsnio 3 dalį, pareiškėja, negavus šio atsakovo atsakymo į jos išsiųstą nesutarimų protokolą dėl minėtos 2003 m. kovo 7 d. sutarties, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo. Pažymėtina, kad teisminis dėl nurodytos sutarties kilusio ginčo išsprendimas buvo numatytas ir pačioje 2003 m. kovo 7 d. sutartyje (4.5 p.). Be to, kolegija pažymi, kad šio atsakovo teisė kreiptis į teismą dėl savo tariamai pažeistos teisės gynimo nėra ir negali būti varžoma jokiomis faktinėmis konkrečios teisinės situacijos (kurioje tarp šalių kilo administracinio ar civilinio pobūdžio ginčas) aplinkybėmis. Todėl pareiškėjos nurodytas kaip nepagrįstas šio atsakovo kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl kilusio civilinio ginčo išsprendimo CK 6.246 ir 6.248 straipsnių taikymo požiūriu negali būti pripažintas neteisėtu kaltu veiksmu. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas yra numatytas CPK 95 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymas dėl tokio piktnaudžiavimo nustatymo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo gali būti pareikštas (toje byloje, kurioje kita šalis tariamai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš byloje esančio Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. sprendimo matyti, kad nurodytoje civilinėje byloje pareiškėja buvo pareiškusi prašymą dėl UAB „Palangos butų ūkis“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir teismo nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į minėtas CPK 95 straipsnio nuostatas, tai yra pagrindas nespręsti tokio piktnaudžiavimo nustatymo klausimo šioje administracinėje byloje. Šiuo klausimu pateikti pirmosios instancijos teismo argumentai kolegijos pripažintini pagrįstais. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei išvadomis dėl negalimumo šioje administracinėje byloje spręsti klausimo dėl pareiškėjos minėtoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bei teismo išlaidų šioje administracinėje byloje atlyginimo.
Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjai R. I. R. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 3 000 Lt žalos atlyginimą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.