- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- I-1737-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04733-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 10 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Skunde prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-04-17 iki 2016 m. kovo ar balandžio mėnesio buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Konvojavimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą. Pažymėjo, kad konvojavimas trukdavo iki 4 valandų ir daugiau. Konvojaus pareigūnai retai kada suteikdavo galimybę pasinaudoti tualetu. Konvojaus pareigūnai į konvojaus žurnalą įrašydavo, kad nėra norinčių į tualetą arba, kad visi į tualetą buvo nuvesti. Konvojaus automobilių sėdynės yra plastikinės arba medinės be jokio paminkštinimo. Konvojaus automobiliui sustojus, būdavo išjungiama ventiliavimo sistema, nes konvojaus pareigūnai taupydavo akumuliatoriaus energiją, todėl teko kęsti kitų asmenų prakaito kvapą. Vasaros metu konvojaus automobiliai per metalinius stogą ir sienas prikaisdavo iki 30 laipsnių šilumos, nebūdavo jokio oro judėjimo. Senesniuose konvojaus automobiliuose nebuvo atskiro bagažo skyriaus, mechaninės ventiliavimo sistemos, šie automobiliai buvo suskirstyti į tris siaurus išilginius skyrius, iš kurių kiekviename buvo po medinį suolą, todėl konvojuojamieji turėdavo sėdėti susiglaudę šonais. Vienu metu buvo konvojuojami 6-8 kaliniai su asmeniniais daiktais. Stabdant senesnį automobilį, jam krestelėjus ar atliekant posūkį, daiktai krisdavo ant kitų konvojuojamųjų, kurie stumdydavo vienas kitą, skaudžiai atsiremdavo alkūnėmis, dėl ko kildavo konfliktai. Konvojaus metu daiktai būdavo ištepami, sulamdomi ar sulaužomi. Konvojaus automobiliuose nėra saugos diržų, aplink metalinės grotos. Konvojavimo metu pareiškėjas jausdavo nerimą, įtampą ir baimę. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė sukrėtimą, atsirado bendravimo galimybių sumažėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį reikalavimas dėl atsakovės atstovės veiksmų iki 2013-12-05. Atsiliepime (b. l. 9–14) nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. balandžio 17 d. bei 2016 m. kovo, balandžio mėnesiais pareiškėją konvojavo 30 kartų planinio konvojaus maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės, Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės, Vilnius-Alytus-Vilnius,Kaunas-Tauragė-Kelmė-Šiauliai-Kelmė-Tauragė-Kaunas. Planinio konvojavimo metu buvo panaudoti specialiosios paskirties automobiliai: VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. FUV 253, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 154, VW Crafter 50, valst. Nr. FUV 254, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 561, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 565, Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. AHG 175, Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. AHG 184, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 563, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 559, Iveco Eurocargo ML90E18/P, valst. Nr. GND 472, Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. DOK 714, Mercedes Benz Atego 918 (967PKX2), valst. Nr. HOL 629. 2012 m. spalio 17 d. buvo panaudotos transporto priemonės - VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 563, Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. AHG 184. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo sistemos. Pažymėjo, kad specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama minėtais dokumentais. Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės) 109 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie leistinos ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Dėl tualetų atsakovės atstovė nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš teismui pateiktos tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Dėl saugos diržų atsakovės atstovė nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis (VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 154, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 565, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 563, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152), kuriose saugos diržai yra įrengti. Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Atsakovės atstovė atsiliepimu pateikė prašymą pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senatį reikalavimams iki 2012-12-05. CK 1.124 str. numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimą netinkamomis sąlygomis nuo 2012-04-17, pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016-12-05 (b. l. 4, spaudas ant voko).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos, patirtos iki 2012-12-05.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). EŽTT savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymo vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, Nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, Nr. 41211/98).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 p. nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 2013-02-25, 2013-03-07, 2013-07-22, 2013-07-29, 2013-10-10, 2013-10-24, 2013-11-21, 2013-12-09, 2014-01-27, 2014-02-20, 2014-03-24, 2014-04-07, 2014-04-14, 2014-10-15, 2014-10-21, 2016-03-22, 2016-03-23, 2016-03-29, 2016-04-05 ir 2016-04-12, t. y. iš viso 20 kartų ( b. l. 53-118). Taip pat byloje gauti automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas registracijos liudijimų ir techninės apžiūros rezultatų kortelių kopijos (b. l. 119–120, 126–134, 137–138, 143–145, 149–150, 155–158), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad senesniuose automobiliuose tekdavo sėdėti susiglaudus. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių automobilių, kuriais nagrinėjimo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, schemų (b. 136, 141–142, 154), kelionių žiniaraščių (b. l. 53-118) matyti, kad konvojuojant pareiškėją konvojuojamųjų skaičius neviršijo konvojavimo automobiliuose esančių sėdimų vietų skaičiaus, t. y. dviem, trimis specialiaisiais automobiliais etapuojant nuteistuosius jų bendras (dvejuose ar trijuose automobiliuose) skaičius neviršijo galimą vežti nuteistųjų skaičių. Tai patvirtina atsakovės atstovės nurodytus teiginius, kad Viešojo saugumo tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, jog pareiškėjui teko važiuoti susispaudus, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovės į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų), tuo tarpu teismui nėra pagrindo abejonei, jog buvo priešingai. Minėtais pagrindais pareiškėjo argumentai dėl to, jog vykstant specialiu konvojavimo transportu pareiškėjui neužteko sėdimos vietos, todėl jam teko vykti susispaudus, vertintini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobiliuose buvo mediniai suolai arba plastikinės kėdės be paminkštinimo, prie kėdžių nebuvo saugos diržų, o kartu vežamiems asmeniniams daiktams susidėti nebuvo atskiro bagažo. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės). Minėtame Konvojavimo taisyklių punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai).Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui (dėl saugos diržų). Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 punkte numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (M2, N2). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 244 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 235 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas). Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis (VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 154, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 565, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 563, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152), kuriose saugos diržai yra įrengti. Teismas nemato pagrindo abejoti atsakovės atstovės teiginiu, kai kuriuose automobiliuose, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, buvo saugos diržai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad konvojaus automobiliuose nebuvo bagažo skyriaus teismas pažymi, kad nors Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo tvarkos, konvojuojamiems asmenims leidžiama pasiimti asmeninių daiktų. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkto nuostatas, konvojaus pareigūnų į pataisos įstaigas pristatomų nuteistųjų leidžiami turėti daiktai negali viršyti 30 kg. Iš į bylą pateiktų schemų matyti, kad konvojaus automobiliuose bagažo skyriai yra įrengti (b. l. 136, 142, 154). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmeninių daiktų pervežimas yra teisėtas ir užtikrina konvojuojamųjų asmenų interesus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojuojamieji konvojaus metu retai buvo vedami į tualetą. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Iš į bylą pateikto 2014-10-15 žiniaraščio Nr. 466 (b. l. 92) matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami tualetą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to, kad galimai jo prašymu nebuvo nuvestas į tualetą, būtų teikęs skundą konvojaus viršininkui. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Byloje nėra duomenų apie tokius įrašus, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs nurodomus teisių pažeidimus. Taip pat, nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.
Dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl ventiliacijos konvojaus automobiliuose teismas pažymi, kad, kaip minėta buvo paminėta aukščiau, Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatyta, kad specialiuosiuose automobiliuose turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui. Iš specialiųjų automobilių, skirtų konvojuojamiems pervežti, kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengta ventiliacija (b. l. 136,142, 154). Be to iš į bylą pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimo protokolų (2014 m. gegužės 12 d. matavimo protokolas Nr. F-M-67, 2013 m. kovo 27 d. matavimo protokolas Nr. F-M-175) matyti, jog, patikrinus automobilius, kuriais Viešojo saugumo tarnyba vykdė asmenų konvojavimą, ventiliacijos efektyvumo pažeidimų nenustatyta (b. l. 139-140, 151-152).
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2016-04-12 neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.